Plačiau apie madas, aplinkos ir architektūros derinimą bei praktinius pavyzdžius įgyvendinant projektus Lietuvoje – architektūros studijos „Ponama“ architektė Natalija Baran.

Mažiau yra daugiau

„Visi save gerbiantys architektai, matydami ypatingą aplinką, stengiasi jos neužgožti, todėl ir pastatai šiais laikais yra labai minimalistinių formų, stipriai nelaužo juos supančios erdvės. Sėkmingi projektai išlaiko vietovės ramybę ir dermę su gamta, todėl išsiskiriančio monumentalumo šiuolaikinėje architektūroje sutinkama vis mažiau. Gero skonio ženklas yra neimituoti dirbtinai senovinių ar regionui nebūdingų formų. Moderni forma yra minimali“, – pranešime cituojama architektė N. Baran.

Santūrų minimalizmą, darniai įsiliejantį į kuo natūralesnį kraštovaizdį, mini ir architektūros bei dizaino apžvalgininkai. Panašu, kad ši kryptis įsitvirtino ilgam, tačiau yra ir naujovių.

Kaip rašo „Business Wire“, JAV Nacionalinė kraštovaizdžio profesionalų asociacija naujausias landšafto madų tendencijas apibūdina kaip grįžimą prie gamtos. Labiausiai vertinami kraštovaizdžio bruožai: savo tekstūra išsiskiriantys želdynai, vešlios vejos intarpai ir bendrą paveikslą paįvairinantys margaspalviai augalai.

Absoliuti mada – gausus apželdinimas. Tai padaryti paprasčiau gyvenant gamtoje ir nuosavame name, tačiau net namų viduje, o taip pat butuose patariama įkurdinti kuo daugiau gyvos žalumos, išnaudoti balkonų ir terasų grožį bei patogumus ir taip skatinti gyventojus ar lankytojus kuo daugiau laiko praleisti lauke.

Atsakingas vartojimas

Pasaulio architektus vienijantis tinklaraštis „World Landscape Architecture“ konstatavo, kad dabartinės kraštovaizdžio mados įsitvirtins ilgam ir atspindės ne tik estetinį skonį, tačiau ir globalius atsakingo elgesio ir darnos su gamta siekius. Pasak jo autorių, susirūpinimas klimato kaita paskatino vis daugiau privačių vystytojų investuoti į žemėtvarkos iniciatyvas bei kurti visuomenei atviras erdves. Taip pat orientuojamasi į tai, kad būtų kuriamos integruotos gyvenamosios, aplinką tausojančios ir socialinę veiklą apimančios erdvės. 

Pavyzdžiai Lietuvoje

Vienas iš sudėtingo landšafto kūrimo pavyzdžių Lietuvoje yra golfo aikštyno bei jį supančių pastatų projektavimas. Pavyzdžiui, 280 ha ploto „Vilon City“ teritorijoje yra įsikūręs golfo aikštynas ir klubas, viešbutis, restoranai, SPA ir sporto kompleksai, suplanuota tūkstantis gyvenamųjų būstų, iš kurių dalis jau yra pastatyta ir apgyvendinta. 

„Tiesiog sekame pasaulinėmis tendencijomis, kurias nustato JAV bei ilgametė Europos parkų architektūros kultūra. Šiuolaikiniame pasaulyje populiaru gyventi aplinkoje, kaip ši – aplink golfo laukus, greta viešbučio, kur prieinamos visos paslaugos, SPA, sporto centras. Tai lyg svajonių miestas gamtos apsuptyje, kur viskas lengvai pasiekiama“, – apie savo viziją sakė „Vilon City“ įkūrėjas ir savininkas Benas Brahmsas, lietuvių kilmės verslininkas iš Londono.

„Vilon City“

Pasak architektės N. Baran, šiandien gyvenimas gamtos apsuptyje yra prabangos ir kokybės ženklas. Geras apgalvotos urbanistinės struktūros pavyzdys yra įrengti pasivaikščiojimo takai, gatvių apšvietimas, numatyta vieta mokyklai ir visa kita tokiai gyvenvietei reikalinga infrastruktūra. Visų šių sudedamųjų dalių architektė dažnai pasigenda daugelyje kitų gyvenviečių, įsikūrusių Lietuvos miestų priemiesčiuose.

Kaip išlaikyti natūralumą?

„Svarbiausia idėja – tai, kad landšaftas, natūraliai susiformavęs kraštovaizdis turėtų būti paryškinamas, eksponuojamas. Pavyzdžiui to paties „Vilon City“ kūrėjai pelkingą Lietuvos kaimo kraštą pavertė į labai civilizuotą gamtos kampelį, išsaugodami miškų masyvus ir išnaudodami natūralius vandens telkinius. Įkomponuotas golfo klubo pastatas yra visiškai minimalistinis. Jo horizontalumas yra ramus ir santūrus tam, kad paryškintų šalia esantį reljefą, minkštą gamtą, ežero veidrodį“, – teigė N. Baran, kartu su kolegomis projektavusi „The V Golf Club“ pastatą ir naująjį „The V Spa“ centrą.

Dar viena svarbi tendencija yra skiri pagrindinį dėmesį žmogui, jo poreikiams ir buvimui su savimi. Kartu su šia kryptimi į madą sugrįžta prigesintos spalvos ir natūralios medžiagos, apdirbtos klasikiniu būdu.

Parengta pagal „Ponama“ inf. ir nuotr.