Aplinkos apsaugos departamento Atliekų tvarkymo kontrolės skyriaus vedėja Jurgita Malskaitienė atkreipia dėmesį, kad dalis remonto ir statybų metu susidarančių atliekų yra pavojingos žmonių sveikatai, be to, teršia aplinką.

„Panaudoti teptukai, klijų, lakų likučiai, dažai ir kitos priemonės bei medžiagos, naudojamos remontuojant būstą, yra labai taršios. Netgi ir drabužiai, kurie yra su dažų likučiais, gali būti kenksmingi, nes irdami jie gali užteršti gruntą“, – cituojama J. Malskaitienė. Pasak jos, kiekviena tokių produktų pakuotė žymima simboliais, nurodančiais pavojingumą, aplinkai keliamą grėsmę, toksiškumą, degumą ir kitus elementus.

Susidariusias įvairias statybines atliekas reikia perduoti tokias atliekas tvarkyti turintiems teisę atliekų tvarkytojams ar pristatyti į specialias savivaldybių įrengtas atliekų priėmimo ir laikinojo saugojimo aikšteles. J. Malskaitienė pažymi, kad statybų metu susidariusios atliekos atliekų tvarkytojams turi būti perduotos tinkamai paruoštos, sudėtos į sandarias talpas ar maišus.

Dalijamės, patarimais, kaip tinkamai tvarkyti tam tikrų rūšių statybos, remonto ir griovimo atliekas.

Betonas, plytos, mineralinė, akmens ir stiklo vata, gipso, izoliacinės, statybinės medžiagos, ruberoidas, plastikas, stiklas, popierius iš statybų, sukietėję dažai, lakai, dažyti, lakuoti paviršiai, čerpių ir keramikos gaminiai, šiferis, putų polistirolas, dujų silikato, betoniniai, keramzitbetonio, silikatiniai blokeliai, linoleumas, grindų dangos, mediena iš statybų, namų ūkio santechnikos įrenginiai (vonios, kriauklės, praustuvai ir kt.) turi būti priduoti tokias atliekas tvarkančioms įmonėms arba į atliekų surinkimo aikšteles.

Buityje, soduose, ūkiuose ir kitur susidarančias atliekas gyventojai privalo rūšiuoti jų susidarymo vietoje savivaldybės atliekų tvarkymo taisyklėse nustatyta tvarka. Taip pat naudotis savivaldybės organizuojamomis komunalinių atliekų tvarkymo sistemomis.

Savivaldybės, neimdamos papildomo mokesčio, išskyrus nustatytą vietinę rinkliavą ar kitą įmoką už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą, turi užtikrinti galimybę atiduoti buityje susidarančias pavojingąsias, statybos ir griovimo atliekas, baldų, elektros ir elektroninės įrangos, naudotų padangų ir kitas komunalines atliekas, apvažiuodamos ne mažiau kaip 2 kartus per metus.

Atliekų tvarkytojai ir savivaldybės, komunalinių atliekų tvarkymo sistemos administratoriai turi reguliariai informuoti atliekų turėtojus apie datą, laiką ir vietą, kai bus surenkamos buityje susidariusios stambiosios komunalinės atliekos, įskaitant pavojingąsias atliekas.

Gyventojai gali kreiptis į juos žodžiu ir raštu dėl susidariusių stambiųjų komunalinių atliekų surinkimo papildomos paslaugos. Tokia paslauga už papildomą mokestį turi būti suteikta ne vėliau kaip per 10 darbo dienų nuo kreipimosi dienos, apie tai iš anksto informavus besikreipiantį atliekų turėtoją.

Šiuo metu Lietuvoje veikia 98 stambiųjų atliekų surinkimo aikštelės. Šų aikštelių adresus, telefonus ir darbo laiką galima rasti čia.

Šiose surinkimo aikštelėse galima atiduoti tam tikrą savivaldybės nustatytą kiekį atliekų be papildomo mokesčio. Jeigu aikštelėje norima palikti didesnį nei savivaldybės nustatytą nemokamai priimamą atliekų kiekį, tuomet reikia už paslaugą sumokėti.

Taip pat galima kreiptis į atliekas surenkančias ir tvarkančias įmones, tik už paslaugas gali reikėti sumokėti jų nustatytą mokestį.

Prieš perduodant atliekas būtina įsitikinti, ar jas priima teisėtas atliekų tvarkytojas, kuris privalo būti įsiregistravęs Atliekų tvarkytojų valstybiniame registre (toliau – ATVR) ir turėti teisę tvarkyti tokios rūšies atliekas, kurias ketinama perduoti. Taip pat atliekų tvarkytojas privalo pateikti galutinį atliekų sutvarkymą patvirtinančius dokumentus (priėmimo aktą ar PVM sąskaitą faktūrą).

Įmonių, tvarkančių atliekas sąrašą galima rasti čia.