Klaipėdos apygardos prokuratūra į Klaipėdos apygardos administracinį teismą kreipėsi dar 2011 m. birželį. Prokurorai argumentavo, kad dar 2004 m. rekonstruojant pastatus buvo pažeistas Kuršių nerijos nacionalinio parko planas.

UNESCO saugomame parke draudžiama didinti pastatų užstatymo tankį ir plotą. Visgi per minėtąją rekonstrukciją „Nidos seklyčia“ išaugo 57 proc. Maža to, tarp pastatų atsirado stiklinė jungtis ir konferencijų salė. Tokių statinių parke apskritai negalėjo būti.

Byla vėliau nukeliavo į Panevėžio apygardos administracinį, o galiausiai ir į Vyriausiąjį administracinį teismus. Visur buvo priimtas panašus sprendimas – statinių detalusis planas neteisėtas, ir jie turi būti nugriauti.

„Bendrovės teiginiai, kad prokurorų prašymas nugriauti statinius nėra proporcinga priemonė viešajam interesui apginti, yra atmestini, nes statiniai, kurie neatitinka urbanistinio architektūrinio draustinio teritorijos užstatymo, struktūros, tradicijų ir išorinių autentiškų pastatui elementų, mažina teritorijos vertingąsias savybes. Nagrinėjamu atveju privataus intereso gynimas neturėtų nusverti aplinkos apsaugos imperatyvų ir būtinybės užtikrinti viešojo intereso apsaugą, ypač dėl to, kad valstybė teisinėmis priemonėmis yra nustačiusi atitinkamą statybos režimą šioje teritorijoje“, – rašoma teismo nutartyje.

Teismo neįtikina ir Neringos savivaldybės teiginiai, kad pastatai visgi atitinka parko kultūrinį paveldą. „Argumentas yra nepagrįstas ir atmestinas, jis paneigiamas įsiteisėjusia teismo sprendimo dalimi, kuria panaikinti administraciniai aktai – sprendimas dėl detaliojo plano patvirtinimo, projektavimo sąlygų sąvadas, statybos leidimas, statinių pripažinimo tinkamais naudoti aktai, kurie buvo pagrindas įregistruoti statinius. Nurodomas įrašas viešame registre laikytinas formaliu, neatitinkančiu realios faktinės padėties ir negali būti kliūtimi šalinti statybos, pažeidžiančios teisės aktų reikalavimus, padarinius“, – teigiama teismo nutartyje.

Meras priekaištauja biurokratams

Neringos savivaldybės meras Darius Jasaitis (nuotraukoje) portalui Statybunaujienos.lt atvirai sakė besistebintis situacijos absurdiškumu.

„Neringos savivaldybė niekada nebuvo už griovimą. Mūsų kraštas turi būti gražesnis, ir jo tvarkymą mes turime skatinti. Tačiau dabar turim sprendimą, kuris įpareigoja grįžti dešimt metų atgal ir visiškai atstatyti namuką, kuris bus pusmetriu mažesnis už dabartinį. Už tai susimokėsim visi mes, nes tai iš mokesčių mokėtojų pinigų dabartinis pastatas bus nugriautas ir bus pastatytas naujasis. Tuo pačiu dar ir vietą suniokosim. Aš nematau, kurioje vietoje Valstybė ir visuomenė patirs kažkokią naudą. Šito protu man nepavyksta suvokti“, – teigė jis

Anot jo visas konfliktas atsirado ne tiek dėl pažeidimo, kiek dėl nutylėjimo. Rekonstruojant „Nidos seklyčią“ buvo gauti visi būtini leidimai, bet Valstybinė saugomų teritorijų tarnyba prikibo prie to, kad įstatymuose niekur nenurodyta, jog pastatus Kuršių nerijos nacionaliniame parke GALIMA rekonstruoti. D. Jasaitis primena, kad niekur nėra nurodyta, jog to NEGALIMA daryti.

„Galiausiai prieiname prie esmės. Tvarkant dokumentus buvo šiek tiek pažeisti formalumai. Praleistas vienas kablelis. Toks biurokratinis požiūris ir beribis valdininkų – arba, kaip aš juos vadinu, talibų – noras parodyti savo galią man yra nesuvokiamas. Niekas jų motyvų nesupranta. Jie garsiai skelbia, kad tos statybos nelegalios. Tai absoliutus melas. Pažeistas tik vienas dalykas, o ir vartoti tą žodį „pažeistas“ man sunkiai verčiasi liežuvis. Tik administracinėje teisėje, jeigu nėra parašyta, kad galima, reiškia, kad negalima. Baudžiamojoje teisėje, jeigu nėra nuostatos, kad negalima, reiškia, kad yra galima. Niekur nėra parašyta, kad renovacija parke yra NEGALIMA. Tiesiog nebuvo parašyta, kad galima. Tačiau įstatymuose juk galima surasti daugybę punktų, kurie galėtų būti išsamesni“, – stebisi Neringos meras.

Jis sako, kad Savivaldybės viena pareigų ir yra teritorijų planavimas. Todėl joje dirbantys žmonės žino, kaip tai reikia daryti. Tačiau kai kažkas iš Vilniaus mums pradeda aiškinti, kaip reikia daryti savo darbą, susiklosto tokia absurdiška situacija, kurią, anot, pono Jasaičio, iš karto matė tiek prokurorai, tiek teismai.

„Prokurorams netgi turiu padėkoti. Ko gero, jie matė situacijos absurdiškumą ir laukė galvodami, jog Saugomų teritorijų tarnyba atsipeikės. Tačiau 2011 m. tarnyba – neįsivaizduoju, kokiais kriterijais remdamasi – išsirinko grupę pastatų Palangoje ir Kuršių nerijoje ir nusprendė, kad jie turi būti griaunami. Visiškai nekreipdama dėmesio į savivaldybės tarybos nuomonę. Prokurorai tiesiog nebegalėjo delsti. Teismai, savo ruožtu, irgi negali tiesiog šiaip stumdyti bylų. Nesvarbu, kad mato jų absurdiškumą. Mano galva, tokios institucijos, kurios savo sprendimais labiau trukdo, o ne padeda, iš viso neturėtų egzistuoti. Jos tik daro nepataisomą žalą valstybei“, – žodžių į vatą nevyniojo pašnekovas.

Sukels daugiau žalos nei naudos

Pagrindiniai investuotojai į „Nidos seklyčią“ yra vokiečių kompanija „Abag Aktienmartk Beteiligungs“. Anot D. Jasaičio, jie negali atsistebėti tuo, kas nutiko.

„Man dabar skambina vokiečiai. Jie ruošiasi šį atvejį plačiai nušviesti Vokietijos spaudoje. Matyt, triukšmas nuaidės ne tik ten. O tuo metu mes ieškome investuotojų savo viešbučiams. Kuršių nerijoje stovi krūva apleistų viešbučių, kuriems reikia investicijų. Tačiau ar kažkas eis į tokią investicinę aplinką, kurioje po dešimties metų gali būti priimtas sprendimas tiesiog imti ir nugriauti. Mūsų aplinka ir taip mažiau patraukli dėl sezoniškumo, o dar kažkokie apkerpėję biurokratai aiškina savo tiesas. Aš pritariu prezidentei, kuri pasakė, kad tokiose pareigose turi būti rotacija. Tačiau jeigu pavaduotojas tiesiog virsta viršininku, ir tiesiog sudrumsčiamas vanduo paviršiuje, man tai į rotaciją visai nepanašu“, – dėstė Neringos meras.

Šioje istorijoje jis mato savotišką biurokratiškų raumenų demonstravimą ir duria pirštu į Saugomų teritorijos tarnybos direktoriaus pavaduotoją Rūtą Baškytę. Mero įsitikinimu, ji „Nidos seklyčią“ naudoja tarsi kažkokį savo galios demonstravimo įrankį.

„Matau tik tai. Blaiviu protu to paaiškinti negaliu. Visiems duodu tokį pavyzdį. Prieš du šimtus metų Neringą kopų smėlis užpustydavo. Dabar pusto Saugomų teritorijų tarnyba. Net ne pusto, o tiesiog griauna su kirvuku. Gamtos stichijai radom sprendimą – apsisodinom mišku. O kaip apsisaugoti nuo biurokratų?“ – retoriškai klausia jis.

Visgi meras dar nepraranda vilties, kad institucijoje dar atsiras pakankamai blaivaus proto. Priešingu atveju gali atsitikti taip, kad byla nukeliaus ir iki Strasbūro.

„Strasbūre jie neabejotinai laimėtų. Juk net mūsų Konstitucijoje yra parašyta, kad turtas yra neliečiamas. O šis konkretus turtas pastatytas su visais reikalingais leidimais. Iki fizinio griovimo dar labai toli. Aišku, daug priklausys ir nuo Statybos inspekcijos. Kokius raumenis ji parodys. Esu jai dėkingas, kad bent kol kas ji jų nejungia. Vyriausybės pozicija yra aiški: negriauti pastatų, ir reikalui esant net pakeisti teisinę bazę. Statybos inspekcija kol kas laikosi tos pozicijos. Raumenis rodo tik Saugomų teritorijų tarnyba. O tiksliau – vienas žmogus joje. Tačiau, jeigu tai pradės daryti Statybos inspekcija, griovimo procesas prasidės. Taigi viskas priklauso nuo tam tikrų institucijų protingumo“, – Statybunaujienoms.lt kalbėjo D. Jasaitis.