2024 lapkričio 3 d. sekmadienis, 11:25
Reklama  |  facebook

Klimato kaitos prognozės: šio balandžio orų „linksmieji kalneliai“ – netolimos ateities kasdienybė

2024-04-25 07:17
Prognozuojama, kad iki šio šimtmečio pabaigos daugės karščio bangų ir tropinių naktų, o šaltų dienų sumažės. Numatoma, kad toliau didės ir bendras metinis kritulių kiekis nuo dabartinių 684 mm – 42-98 mm, ypač žiemos sezonu. Baltijos jūros lygio pakilimas svyruos nuo 22 cm iki 35 cm.
nuotrauka
Aplinkos ministerijos nuotr.


Minimos įmonės
Klaipėdos m. savivaldybė,
Kauno m. savivaldybė,
Utenos r. savivaldybė,
Birštono savivaldybė,
Varėnos r. savivaldybė,
Šiaulių m. savivaldybė,
Tauragės r. savivaldybė,
Ukmergės r. savivaldybė,
Panevėžio m. savivaldybė,

Tokios klimato prognozės artimiausiam šimtmečiui šį trečiadienį pristatytos Aplinkos ministerijoje vykusiame renginyje „Dažnėjantys potvyniai. Audros. Savivaldybių prisitaikymas prie klimato kaitos“.

„Šiandien turime kalbėti ne tik apie klimato kaitos mažinimą, bet ir apie prisitaikymą. Pernai kilo potvyniai pajūrio regione, griuvo nuotekų valyklos, tai lėmė apie 250 mln. eurų nuostolius. Vakar stebėjome, kiek daug kai kur prisnigo. Šiemet jau turėjome dešimt šilumos rekordų. Tai rodo, kad krizė bus, klausimas, ar mes jai sugebėsime pasiruošti, apsaugoti savo žmonių sveikatą, miestus ir miestelius, gamtą, kelius, energetiką, žemės ūkį. Lyderystės vėliavą turi perimti savivalda, kuri turės pasirūpinti gyventojų apsauga, skirti dėmesį gamta grįstiems urbanistiniams sprendimams“, – teigė pranešime cituojamas aplinkos ministras Simonas Gentvilas.

„Tikėtina, kad šis dešimtmetis buvo šilčiausias per 125 tūkst. metų. Vidutinė temperatūra pasaulyje per pastaruosius 12 mėnesių pakilo daugiau nei 1,5 °C. Šių metų klimato svyravimai Lietuvoje atspindi klimato kaitos tendencijas. Balandį turėjome ir aukščiausios oro temperatūros rekordus, ir sniego. Kai kur mėnesio kritulių norma iškrito per vieną snygį. Savivaldybėms teko spręsti ar leisti į gatves smėlio barstytuvus, ar vėl įjungti šildymą“, – pažymėjo pranešime cituojama Aplinkos ministerijos Klimato politikos grupės vyresnioji patarėja Judita Liukaitytė-Kukienė.

Pasak J. Liukaitytės-Kukienės, prognozuojama, kad artimiausią dešimtmetį 4 iš 5 pasaulyje kilsiančių stichinių nelaimių ir kitų pasaulinių problemų lems klimato kaita. Lietuvos klimato pokyčiai yra neatsiejama Žemės rutulio klimato sistemoje vykstančių procesų dalis, todėl jos padariniai jaučiami ir mūsų šalyje.

Pasaulinės klimato permainos palietė ir Lietuvą

Lietuvoje vidutinė metinė temperatūra nuo 1961 iki 2022 m. pakilo 2,3 °C. Numatoma, kad ateityje šis rodiklis pakils dar nuo 1 iki 3 laipsnių. Karštų dienų, kai maksimali paros oro temperatūra pasiekia ir viršija 30 °C, skaičius išaugo daugiau nei tris kartus, vidutiniškai 5,8 dienomis. Šaltų dienų, kai minimali paros oro temperatūra nukrinta iki -20 °C ir žemiau, skaičius sumažėjo beveik perpus, vidutiniškai 10,5 dienų.

Evaldo Čingos nuotr.Patvinusi Neris.
Evaldo Čingos
nuotr.
 
Metinis kritulių kiekis per minėtą laikotarpį išaugo apie 73 mm arba 11 proc., o saulės spindėjimo trukmė – 7 proc. arba 127 val.

Visos aukščiau minėtos prognozės remiasi Lietuvos ir Norvegijos projekto „ClimAdapt-LT“ metu atliktų tyrimų rezultatais.

„Reikia galvoti, kaip gyvensime toliau, kaip susiplanuoti savo kasdienes veiklas, kad valstybės, savivaldybių biudžetai, gyventojai patirtų kuo mažesnius nuostolius. Didžiausi pokyčiai laukiami žiemą, jos bus žymiai šiltesnės, bet tam irgi reikia ruoštis, nes ilgalaikė temperatūra apie nulį ypač kenkia keliams, kai tai atšyla, tai atšąla, formuojasi duobės “, – sakė J. Liukaitytė-Kukienė.

Temperatūrų svyravimai – iššūkis šildymo sistemoms

Augant vidutinei šaltojo laikotarpio temperatūrai, žmonės tampa mažiau atsparūs šalčiams, todėl neigiamas šalčio poveikis sveikatai didės. Nors žiemą šaltų dienų mažės, vis tiek reikės keisti padangas, barstyti gatves. Šildymo dienų kiekis mažės, bet tarp atšilimų įsiterps atšalimai, kaip šį balandį, kai vieną savaitę buvo 29 laipsniai karščio, o kitą 9 laipsniai šalčio, todėl šildymo sistemos turi gebėti lanksčiai reaguoti į gamtines sąlygas.

Taip pat smarkiai išaugs rugpjūčio mėnesio temperatūra, bus daugiau karščio bangų. Tam turime pritaikyti savo pastatus. Ypač nuo karščio kentės Pietų Lietuvos regionas, kur ir dieną, ir naktį bus aukštos temperatūros, reikės pasirūpinti patalpų vėsinimu, įrengti kondicionierius, kad žmonės galėtų pailsėti.

Prisitaikyti prie karščio padeda ir paprasti dalykai, kuriuos jau šiandien daro savivaldybės – tai fontanų, vandens kolonėlių įrengimas miestuose, tačiau reikėtų plėsti jų tinklą. Renovuojant mokyklas reikėtų įrengti rekuperacijos sistemas, kad esant ekstremalioms temperatūroms netektų stabdyti ugdymo proceso.

Puslapio klimatokaita.lt pav.

Planuoti prisitaikymo prie klimato būdus – savivaldybių pareiga

Savivaldybės turi pasirengti individualius planus, kuriuose būtų numatyti konkretūs veiksmai. Lietuvos savivaldybės, kaip kalbėta ministerijos renginyje, nors ir nedidelės, bet labai skirtingos. Projekto „ClimAdapt-LT“ metu parengtoje savivaldybių jautrumo studijoje pažeidžiamiausiomis 2100 m. įvardijamos Kauno, Klaipėdos, Panevėžio, Šiaulių ir Vilniaus miesto savivaldybės.

Prisitaikymo prie klimato kaitos planą turi Klaipėdos miesto savivaldybė, kuriai, kaip vienai jautriausių klimato pokyčiams, jis buvo parengtas įgyvendinant projektą „ClimAdapt-LT“, finansuojamą iš 2014-2021 m. Europos ekonomines erdvės ir Norvegijos finansinio mechanizmo programos. Projekto metu planai parengti ir Panevėžio, Vilniaus ir Utenos miestų, Tauragės, Ukmergės, Birštono ir Varėnos rajonų savivaldybėms.

Tam, kad savivaldybėms būtų lengviau prognozuoti ateities klimato pokyčius ir planuoti prisitaikymo prie klimato kaitos veiksmus, Aplinkos ministerija parengė interaktyvų žemėlapį ir švieslentę, kuriuose galima matyti, kaip keisis klimatas kiekvienoje Lietuvos savivaldybėje iki 2100 m.

Švieslentėje galima pasirinkti optimistinį arba pesimistinį klimato kaitos scenarijų, laikotarpius bei prognostinius rodiklius ir matyti bendrą situaciją Lietuvoje, o pasirinkus dominančią savivaldybę – apibendrintą prognozių informaciją pagal minėtus rodiklius šiai šalies teritorijai. 
Statybunaujienos.lt



Infrastruktūra

nuotrauka
2024-10-30 16:08
Šiandien Vyriausybė pritarė Finansų ministerijos teiktam nutarimo projektui, kuriuo siūloma dar šiemet skirti papildomų lėšų karinio mobilumo transporto infrastruktūrai. Krašto apsaugos ministerijai (KAM) iš skolintų lėšų bus skiriama 10 mln. eurų – šios lėšos bus nukreiptos Kėdainių tilto per Nemun...
nuotrauka
2024-10-30 09:28
Šiaulių savivaldybė ir 16 jai priklausančių įstaigų įsteigė pirmąją Lietuvoje energetinę bendriją, kuri savarankiškai apsirūpins elektra iš 4 MW galios nuosavos saulės elektrinės ir mažiausiai 30 proc. elektros nemokamai perduos energetinį nepriteklių patiriantiems žmonėms. Tokių, Šiaulių miesto sav...
nuotrauka
2024-10-29 15:00
Vyriausybė patvirtino regioninių stočių vystymo specialųjį planą „Rail Baltica“ ruože nuo Kauno iki Lietuvos ir Latvijos valstybių sienos – numatė galimybę sujungti pagrindinę „Rail Baltica“ geležinkelio liniją su regionais.
nuotrauka
2024-10-28 15:58
Telšių transformatorių pastotėje pradėjo veikti pirmasis iš trijų Lietuvos elektros perdavimo sistemos operatorės „Litgrid“ įrengiamų sinchroninių kompensatorių. Sinchroninių kompensatorių paleidimas yra svarbiausias žingsnis, siekiant kitų metų vasarį užtvirtinti Lietuvos energetinę nepriklausomybę...
nuotrauka
2024-10-21 14:26
„Latvenergo“ grupė, kuriai priklauso ir Lietuvoje veikianti bendrovė „Elektrum Lietuva“, įkasė simbolinę kapsulę skelbdama statybų pradžią Telšių vėjo jėgainių parke. Didžiausias „Latvenergo“ vėjo parkas Lietuvoje veikti pradės 2026 m. pirmąjį ketvirtį, o jo galia sieks 124 megavatus (MW).
nuotrauka
2024-10-21 14:07
Varėnos rajono savivaldybės administracija jau išdavė leidimą pėsčiųjų ir dviratininkų tiltui per Merkio upę tarp Merkinės miestelio ir Česukų kaimo statyti.
nuotrauka
2024-10-16 11:49
Siekdami mažinti poveikį aplinkai ir sutaupyti, vis daugiau namus įsirenginėjančių gyventojų ieško išmanių sprendimų. Ant stogo įrengta saulės elektrinė, šilumos siurbliai ar mažesnes elektros kainas užtikrinantys energijos kaupikliai – šiandien prie poreikių prisitaikantys ir energijos vartojimą op...
nuotrauka
2024-10-15 17:10
Europos Komisija patvirtino 180 mln. eurų Lietuvos schemą, skirtą elektros energijos kaupimo įrenginiams remti. Schemos tikslas – remti investicijas į naujus elektros energijos kaupimo įrenginių pajėgumus, siekiant užtikrinti sklandų elektros gamybos iš atsinaujinančių šaltinių integravimą į sistemą...
nuotrauka
2024-10-11 16:44
Šiandien, spalio 11 d., eismui atidaryta dar viena automagistralės „Via Baltica“ atkarpa – 16-os kilometrų ilgio kelio dalis nuo Marijampolės iki Lenkijos sienos. Šiai progai skirtame renginyje dalyvavusi Ministrė Pirmininkė Ingrida Šimonytė pažymėjo, jog per itin trumpą laiką baigta viena iš techni...
nuotrauka
2024-10-09 11:11
Juda Klaipėdos pietinio aplinkkelio projektas: Susisiekimo ministerija patvirtino šio valstybei svarbaus projekto inžinerinės infrastruktūros vystymo planavimo darbų programą. Ja siekiama parengti efektyviausius susisiekimo sprendimus planuojamam aplinkkeliui.
nuotrauka
2024-10-08 15:56
„Rail Baltica“ sankasos, inžinerinių statinių ir vietinės reikšmės kelių statybos pratęstos nauju 17,1 km ruožu. Europinės vėžės geležinkelio projekto įgyvendinimą Lietuvoje koordinuojanti įmonė „LTG Infra“ pasirašė ruožo Šėta-Ramygala pirmosios dalies rangos darbų sutartį. Juos už beveik 98 mln. Eu...
nuotrauka
2024-10-08 09:18
Integruota atsinaujinančios energijos bendrovė „Ignitis grupė“ skyrė 4 milijonų eurų finansinę humanitarinę pagalbą „Ukraine Energy Support Fund“, už kurią bus įgyta įranga leisianti sukurti papildomus 120 MW galios elektros gamybos pajėgumus karo niokojamoje šalyje. Jėgainėje bendrai pagamintos ele...
nuotrauka
2024-10-04 10:18
Tūkstančiai kvadratinių metrų stiklo ir daugiasluoksnių plokščių netrukus gerokai atnaujins Kauno oro uosto keleivių terminalo vaizdą. Spalio mėnesį pradedami montuoti terminalo abiejų naujųjų dalių fasadai. Įsibėgėjant terminalo plėtros projektui, esamas erdves išplės priestatai, kurie Kaune atver...
nuotrauka
2024-10-04 10:07
Pradėjo veikti elektromobilių įkrovimo aikštelė su virš jos įrengta beveik 250 kW galios saulės elektrine, kuri per metus sugeneruos daugiau nei 200 000 kWh elektros energijos. Šalia Kauno įrengta saulės modulių stoginė yra didžiausia tiek mūsų šalyje, tiek kitose Baltijos valstybėse. Taip pat tai v...
nuotrauka
2024-09-30 11:01
Kauno ir Kaišiadorių rajonuose esantis tiltas per Kruną šiuo metu yra blogiausios būklės tiltas Lietuvoje. Atsižvelgiant į tai, jog Krunos tiltas yra intensyviausioje šalies automagistralėje Vilnius-Kaunas-Klaipėda bei įvertinus čia kasdien fiksuojamus transporto srautus bei jų intensyvumą – įgyvend...
nuotrauka
2024-09-26 17:12
Po beveik dvejus metus intensyviai vykusių A. Meškinio (Kleboniškio) tilto tvarkymo darbų, šiandien, rugsėjo 26 d., Kaune atidarytas vienas iš dvejų naujai pastatytų tiltų per Nerį. Antrojo tilto statybos darbus ir eismą abiem naujai pastatytais tiltais atidaryti planuojama iki šių metų pabaigos. Ši...
nuotrauka
2024-09-24 09:53
Bendrovė „Ignitis" tieks vėjo elektrinių parko Mažeikiuose pagamintą elektros energiją vienai didžiausių Lietuvos pramonės įmonių ir elektros energijos vartotojų – „Akmenės cementas". „Ignitis" ir Vokietijos statybinių medžiagų gamintojos Schwenk Zement Beteiligungen valdoma cemento gamybos įmonė Li...
nuotrauka
2024-09-23 15:23
Rugsėjo 23 dieną oficialiai pristatyta atnaujinta Lietuvos oro uostų (LTOU) veiklos strategija iki 2028 metų, kartu su ja oro uostų atstovai pranešė ir apie Vilniaus oro uosto naujojo išvykimo terminalo statybų pabaigą – likę darbai bus susiję su terminalo viduje esančio įrangos diegimu ir testavimu...
nuotrauka
2024-09-19 11:19
Dar 2021 m. pradėtas Dūkšto saulės parko projektas po truputį artėja prie įgyvendinimo. Jungtinės Karalystės kapitalo žaliosios energetikos vystytoja „Aura Power“ artėja prie 375 MW įrengtosios galios saulės parko Dūkšto seniūnijoje techninių projektų rengimo pabaigos ir siekia dar iki kitų metų vid...
nuotrauka
2024-09-18 15:26
Užbaigus antrąjį rekonstrukcijos etapą, darbą pradeda atnaujinta Vilniaus nuotekų valykla. Žiedinės ekonomikos principais veikiančios valyklos rekonstrukcija yra didžiausias įgyvendintas Vilniaus miesto energetikos infrastruktūros projektas per pastaruosius metus ir didžiausias projektas „Vilniaus v...

Statybunaujienos.lt » Infrastruktūra