Klimato kaitos prognozės: šio balandžio orų „linksmieji kalneliai“ – netolimos ateities kasdienybė
Tokios klimato prognozės artimiausiam šimtmečiui šį trečiadienį pristatytos Aplinkos ministerijoje vykusiame renginyje „Dažnėjantys potvyniai. Audros. Savivaldybių prisitaikymas prie klimato kaitos“.
„Šiandien turime kalbėti ne tik apie klimato kaitos mažinimą, bet ir apie prisitaikymą. Pernai kilo potvyniai pajūrio regione, griuvo nuotekų valyklos, tai lėmė apie 250 mln. eurų nuostolius. Vakar stebėjome, kiek daug kai kur prisnigo. Šiemet jau turėjome dešimt šilumos rekordų. Tai rodo, kad krizė bus, klausimas, ar mes jai sugebėsime pasiruošti, apsaugoti savo žmonių sveikatą, miestus ir miestelius, gamtą, kelius, energetiką, žemės ūkį. Lyderystės vėliavą turi perimti savivalda, kuri turės pasirūpinti gyventojų apsauga, skirti dėmesį gamta grįstiems urbanistiniams sprendimams“, – teigė pranešime cituojamas aplinkos ministras Simonas Gentvilas.
„Tikėtina, kad šis dešimtmetis buvo šilčiausias per 125 tūkst. metų. Vidutinė temperatūra pasaulyje per pastaruosius 12 mėnesių pakilo daugiau nei 1,5 °C. Šių metų klimato svyravimai Lietuvoje atspindi klimato kaitos tendencijas. Balandį turėjome ir aukščiausios oro temperatūros rekordus, ir sniego. Kai kur mėnesio kritulių norma iškrito per vieną snygį. Savivaldybėms teko spręsti ar leisti į gatves smėlio barstytuvus, ar vėl įjungti šildymą“, – pažymėjo pranešime cituojama Aplinkos ministerijos Klimato politikos grupės vyresnioji patarėja Judita Liukaitytė-Kukienė.Pasak J. Liukaitytės-Kukienės, prognozuojama, kad artimiausią dešimtmetį 4 iš 5 pasaulyje kilsiančių stichinių nelaimių ir kitų pasaulinių problemų lems klimato kaita. Lietuvos klimato pokyčiai yra neatsiejama Žemės rutulio klimato sistemoje vykstančių procesų dalis, todėl jos padariniai jaučiami ir mūsų šalyje.
Pasaulinės klimato permainos palietė ir Lietuvą
Lietuvoje vidutinė metinė temperatūra nuo 1961 iki 2022 m. pakilo 2,3 °C. Numatoma, kad ateityje šis rodiklis pakils dar nuo 1 iki 3 laipsnių. Karštų dienų, kai maksimali paros oro temperatūra pasiekia ir viršija 30 °C, skaičius išaugo daugiau nei tris kartus, vidutiniškai 5,8 dienomis. Šaltų dienų, kai minimali paros oro temperatūra nukrinta iki -20 °C ir žemiau, skaičius sumažėjo beveik perpus, vidutiniškai 10,5 dienų.
Patvinusi Neris. Evaldo Čingos nuotr. Metinis kritulių kiekis per minėtą laikotarpį išaugo apie 73 mm arba 11 proc., o saulės spindėjimo trukmė – 7 proc. arba 127 val.Visos aukščiau minėtos prognozės remiasi Lietuvos ir Norvegijos projekto „ClimAdapt-LT“ metu atliktų tyrimų rezultatais.
„Reikia galvoti, kaip gyvensime toliau, kaip susiplanuoti savo kasdienes veiklas, kad valstybės, savivaldybių biudžetai, gyventojai patirtų kuo mažesnius nuostolius. Didžiausi pokyčiai laukiami žiemą, jos bus žymiai šiltesnės, bet tam irgi reikia ruoštis, nes ilgalaikė temperatūra apie nulį ypač kenkia keliams, kai tai atšyla, tai atšąla, formuojasi duobės “, – sakė J. Liukaitytė-Kukienė.
Temperatūrų svyravimai – iššūkis šildymo sistemoms
Augant vidutinei šaltojo laikotarpio temperatūrai, žmonės tampa mažiau atsparūs šalčiams, todėl neigiamas šalčio poveikis sveikatai didės. Nors žiemą šaltų dienų mažės, vis tiek reikės keisti padangas, barstyti gatves. Šildymo dienų kiekis mažės, bet tarp atšilimų įsiterps atšalimai, kaip šį balandį, kai vieną savaitę buvo 29 laipsniai karščio, o kitą 9 laipsniai šalčio, todėl šildymo sistemos turi gebėti lanksčiai reaguoti į gamtines sąlygas.Taip pat smarkiai išaugs rugpjūčio mėnesio temperatūra, bus daugiau karščio bangų. Tam turime pritaikyti savo pastatus. Ypač nuo karščio kentės Pietų Lietuvos regionas, kur ir dieną, ir naktį bus aukštos temperatūros, reikės pasirūpinti patalpų vėsinimu, įrengti kondicionierius, kad žmonės galėtų pailsėti.
Prisitaikyti prie karščio padeda ir paprasti dalykai, kuriuos jau šiandien daro savivaldybės – tai fontanų, vandens kolonėlių įrengimas miestuose, tačiau reikėtų plėsti jų tinklą. Renovuojant mokyklas reikėtų įrengti rekuperacijos sistemas, kad esant ekstremalioms temperatūroms netektų stabdyti ugdymo proceso.
Puslapio klimatokaita.lt pav.
Planuoti prisitaikymo prie klimato būdus – savivaldybių pareiga
Savivaldybės turi pasirengti individualius planus, kuriuose būtų numatyti konkretūs veiksmai. Lietuvos savivaldybės, kaip kalbėta ministerijos renginyje, nors ir nedidelės, bet labai skirtingos. Projekto „ClimAdapt-LT“ metu parengtoje savivaldybių jautrumo studijoje pažeidžiamiausiomis 2100 m. įvardijamos Kauno, Klaipėdos, Panevėžio, Šiaulių ir Vilniaus miesto savivaldybės.Prisitaikymo prie klimato kaitos planą turi Klaipėdos miesto savivaldybė, kuriai, kaip vienai jautriausių klimato pokyčiams, jis buvo parengtas įgyvendinant projektą „ClimAdapt-LT“, finansuojamą iš 2014-2021 m. Europos ekonomines erdvės ir Norvegijos finansinio mechanizmo programos. Projekto metu planai parengti ir Panevėžio, Vilniaus ir Utenos miestų, Tauragės, Ukmergės, Birštono ir Varėnos rajonų savivaldybėms.
Tam, kad savivaldybėms būtų lengviau prognozuoti ateities klimato pokyčius ir planuoti prisitaikymo prie klimato kaitos veiksmus, Aplinkos ministerija parengė interaktyvų žemėlapį ir švieslentę, kuriuose galima matyti, kaip keisis klimatas kiekvienoje Lietuvos savivaldybėje iki 2100 m.
Švieslentėje galima pasirinkti optimistinį arba pesimistinį klimato kaitos scenarijų, laikotarpius bei prognostinius rodiklius ir matyti bendrą situaciją Lietuvoje, o pasirinkus dominančią savivaldybę – apibendrintą prognozių informaciją pagal minėtus rodiklius šiai šalies teritorijai.