„Rengiamės Kauno keleivinės stoties geležinkelio infrastruktūros atnaujinimui, kuri turės tarptautinės „Rail Baltica“ stoties statusą ir bus svarbus keleivių susisiekimo centras tiek plačiosios, tiek „Rail Baltica“ geležinkelio vėžės keleiviniais traukiniais važiuojantiems keleiviams. Taip pat planuojame atnaujinti ir regionines stotis Kaišiadoryse bei Vievyje, kurios taps regioninėmis europinės vėžės geležinkelio stotimis“, – „LTG Infra“ pranešime cituojamas „Rail Baltica“ valdymo vadovas Dovydas Palaima.

Kauno keleivinės stoties teritorijos infrastruktūros projektavimas apims „Rail Baltica“ atvykimo – išvykimo kelių, peronų sprendinių parengimą. Taip pat bus rengiami sprendiniai esamos požeminės pėsčiųjų perėjos, skirtos patekti į peronus, pėsčiųjų viadukų virš stoties rekonstravimo darbams atlikti. Siekiant padidinti traukinių eismo pralaidumą numatoma šalia esamo „Žaliojo“ geležinkelio tilto statyti papildomą geležinkelio tiltą per Nemuną. Didžioji projektavimo darbų dalis bus atlikta esamos Kauno stoties teritorijoje.

Kaunas – Vilnius ruožo regioninių stočių projektavimo paslaugos bus perkamos vienu pirkimu, kuris bus išskaidytas į du pirkimo objektus: Vievio stočiai ir jungčiai į pagrindinę geležinkelio Vilnius-Kaunas liniją bei Kaišiadorių stočiai ir jungčiai į pagrindinę liniją.

Laimėjusi įmonė turės suprojektuoti „Rail Baltica“ geležinkelio infrastruktūrą Kaišiadoryse ir Vievyje bei šių stočių geležinkelio infrastruktūros jungtis į pagrindinę europinės vėžės Vilnius - Kaunas geležinkelio liniją. Vievio ir Kaišiadorių rekonstruojamose keleivinėse stotyse bus suprojektuoti europinės vėžės geležinkelio keliai, keleivių aptarnavimui skirti statiniai ir automobilių kelių ir gatvių, pėsčiųjų takų, inžinerinių tinklų rekonstravimo bei plėtros sprendiniai bei triukšmo mažinimo priemonės – triukšmą absorbuojančios ar atspindinčios sienelės, triukšmo slopintuvai, vibraciją mažinantys paklotai ir kitos priemonės.

„Rail Baltica“ – tai didžiausias geležinkelių infrastruktūros projektas Baltijos šalių istorijoje, kurį įgyvendinant bus nutiestas elektrifikuotas europinės vėžės dvikelis geležinkelis, sujungsiantis Varšuvą, Kauną, Vilnių, Panevėžį, Rygą, Pernu ir Taliną. Bendras „Rail Balticos“ geležinkelio linijos ilgis Baltijos šalyse siekia 870 km: Lietuvoje – 392 km, Latvijoje – 265 km, Estijoje – 213 km.