2022 gruodžio 8 d. ketvirtadienis, 15:47
Reklama  |  facebook

Laiko kapsulė. Gedimino pr. 27

dr. Julija REKLAITĖ, Lietuvos architektų rūmų kultūros projektų vadovė      2019-03-20 10:06
Administracinio pastato Vilniuje, Gedimino pr. 27 pirmojo aukšto perimetrinis įstiklinimas 2018 m. birželį sukėlė nemažai triukšmo. Kai kurių architektų ir visuomenės veikėjų pasisakymai kėlė diskusijas viešojoje erdvėje, neigiamas išvadas pateikė ir Vilniaus regioninė architektūros taryba. Komentatoriai pasidalijo į dvi grupes, vieni piktinosi sužalota architektūra, kiti teigė, kad pagaliau buvo sutvarkytas pastato kampas. Šis ginčas tapo teisiniu klausimu, nes gindami viešąjį interesą Lietuvos architektų rūmai pateikė ieškinį Vilniaus miesto apylinkės teismui dėl šio kultūros paveldo statinio vertingųjų savybių naikinimo.
nuotrauka
Pastatų kompleksas 1993 m. įrašytas į LR Kultūros vertybių registrą, o administracinis pastatas saugomas savivaldybės lygmeniu. Dr. M. Drėmaitės nuotr.


Minimos įmonės
Lietuvos architektų rūmai,
Pastatų kompleksas yra dar 1993 m. įrašytas į LR Kultūros vertybių registrą (unikalus kodas 37270), o kompleksui priklausantis administracinis pastatas yra saugomas savivaldybės lygmeniu (unikalus kodas 15904). Ką mums gali papasakoti šis pastatas, kokios jo architektūros vertingos savybės ir apie ką galima diskutuoti situacijoje, kuomet ginamas viešasis interesas, kai regis niekas nenugriauta, o tik „pataisyta“, atsiskleidžia Lietuvos architektų rūmų kultūros projektų vadovės dr. Julijos Reklaitės interviu su architektūros istorike dr. Marija Drėmaite.

Kai papildėte Vilniaus architektūros gidą išsamesniu tyrimu apie Vilniaus tarpukario architektūrą, rašėte ir apie šį, ir apie kitus pastatus, nešančius to meto istorinį krūvį. Kokią vietą Vilniaus tarpukario architektūros kontekste užima šis pastatas? Ką šis periodas reiškia Vilniaus tapatybei?

Drėmaitė

Nuotraukoje –
architektūros istorikė dr. Marija Drėmaitė (teksto autorės nuotrauka)

Sakyčiau, kad šis pastatas yra vienas vertingiausių, jei ne pats vertingiausias, tarpukario Vilniaus moderniosios architektūros statinys. Tai – tam tikra laiko kapsulė (nepaisant to, kad keletas elementų – sukamosios durys, lenkti langų rėmai, kai kurios vidaus detalės jau yra sunaikintos). Čia vis dar yra išlikę labai daug autentiškos medžiagos, planavimo sprendimų ir netgi funkcija (poliklinika, vaistinė). Kito tokio avangardiško, modernaus pastato pavyzdys būtų nebent mokykla Liepkalnio g. 18 (suprojektuota žymaus lenkų modernisto Romuald Gutt), apie kurią dar labai mažai yra žinoma.

Kuo išsiskiria tarpukario Vilniaus modernizmas?

Pirmiausia reikėtų pažiūrėti į situaciją iš tarpukario perspektyvos. Jei, pasak tuometinės spaudos, didžiausia Lietuvos nelaimė – Vilniaus praradimas, tapo Kauno laime ir optimistiniu impulsu Kaunui modernizuotis bei augti, tai Vilnius neteko sostinės statuso ir čia galima įžvelgti savotišką pesimizmo gaidelę. Juk visos investicijos naujai atsikūrusiose/susikūrusiose valstybėse buvo nukreiptos sostinėms modernizuoti. Vilnius, kaip Lenkijos pakraščio (Kresy) miestas tuo metu nebuvo prioritetiniame sąraše. Juo labiau, jis buvo suvokiamas ir puoselėjamas kaip istorinis LDK miestas, tą gerai atskleidžia romantiškos Jano Bulhako nuotraukos, kuriose užfiksuotas Vilniaus senamiestis. Tuo metu moderniosios architektūros centru Lenkijoje buvo Varšuva, ypatingai suklestėjo architektūros studijos Varšuvos Politechnikos mokykloje, kuri tuo metu palaikė glaudžius santykius su tuo, kas vyko to meto Europoje. Ir bendrai Varšuvos architektai labai aktyviai įsitraukė į avangardinės architektūros judėjimą, susibūrė tokios grupės kaip Blok ir Praesens, prasidėjo aktyvus bendradarbiavimas su Europos modernistinės architektūros centrais, visų pirma su Prancūzija ir su pirmąja tarptautine organizacija CIAM.

 Tačiau ir Vilnius kaip regiono centras pradėjo atsigauti apie 1930-1935 m. ir tada Gedimino prospektas, tuometinė Adomo Mickevičiaus alėja, pradėta aktyviau vystyti, čia planuota statyti valstybinius pastatus, įrengti Adomo Mickevičiaus paminklą. Taip Gedimino prospekte atsirado modernūs nauji pastatai, kurie buvo svarbių valstybinių Lenkijos institucijų filialai – Taupomojo banko (PKO – Powszechna Kasa Oszczędnosci, Gedimino pr. 12), Krašto ūkio banko (BGK – Bank Gospodarstwa Krajowego, Gedimino pr. 14) ir Gedimino pr. 27 pastatytas Visuomeninio draudimo rūmų (Ubezpieczalnia Społeczna) pastatų kompleksas. Visi jie atsirado po architektūrinių konkursų, juos projektavo to meto žinomi Lenkijos architektai modernistai.

Kuo išskirtinis pastatas Gedimino pr. 27?

Pirmiausia – tai labai gera architektūra ir kokybiška statyba. Tačiau Visuomeninio draudimo įstaigos būstinė yra moderni ir būdinga laikmečiui ne tik savo architektūra, bet ir funkcija. Visuomeninė sveikatos apsauga ir draudimas apskritai yra modernių laikų reiškinys, Kaune ir Vilniuje tokia valstybinė sveikatos apsaugos sistema įsigali tik apie 1930 m. Tam projektuojami ir statomi specialios paskirties statiniai, kokių iki tol nebūta. Pavyzdžiui, Vilniuje tai yra ne tik administracinis pastatas su kabinetais, bet kartu ir poliklinika (skirta nemokamam greitam gyventojų aptarnavimui) ir vaistinė, kuri išliko iki šiol. Šalia pastatytas labai modernus namas (A. Jakšto g. 2) su butais valdytojui ir keliems specialistams.

Taigi tai yra toks multifunkcinis kompleksas, modernios įstaigos ir modernaus administravimo pavyzdys. Jam, kaip valstybiniam pastatui, 1937 m. buvo paskelbtas architektūrinis konkursas, kurį laimėjo architektų Jerzy Sołtan (1913-2005 m.) ir Stanisław Murczyński (1906-1974 m.) duetas. Sołtan tuo metu buvo labai jaunas architektas, tik baigęs Varšuvos politechnikos mokyklą, o Murczyński šiek tiek metų vyresnis, vėliau jis tapo labai žymiu architektu Krokuvoje. Jerzy Sołtan apskritai yra vienas žymiausių lenkų architektų-modernistų, padaręs svaigią karjerą – jis dirbo Le Corbusier biure, buvo pakviestas profesoriumi į Harvardo universitetą, kur dirbo 1959-1979 m. ir netgi užėmė Architektūros fakulteto dekano pareigas. Taigi Vilniuje turime vieną pirmųjų kūrinių, projektuotą architektų, kurie po to pasaulyje labai išgarsėjo. Per šį pastatą Vilnius įsirašo į tarptautinį klasikinio modernizmo kontekstą.

Iš ko matome, kad pastatas yra toks modernus ir avangardiškas?

Aš manyčiau, kad jis atspindi entuziastingą jaunystės polėkį ir drąsą dalyvaujant pirmuose architektūriniuose konkursuose. Pastate matyti daug drąsos. Karkasas yra gelžbetoninis, susižavėjimą naujomis medžiagomis išduoda ir gelžbetoninis poliklinikos įėjimo stogelis, ir labai daug stiklo. Išorės apdailos elementai – smiltainis, tašytas akmuo, įvairių spalvų rupus tinkas rodo glaudžias sąsajas su varšuvietišku modernizmu, kuriame naudotos panašios apdailos medžiagos. Iš karto pasakytum, kad tai ne Kauno modernizmas, kuriame daug spalvoto tinko, lipdybinio dekoro, ornamentikos, tačiau visai nerastume smiltainio plokščių ar tašyto akmens apdailos.

Apskritai modernioje architektūroje išorės fasaduose nebelieka dekoro, lipdinių, raitytų formų, įprastos ornamentikos, baliustradų, stogelių ir frontonėlių. Išryškinama medžiagų estetika. Jei vėliau kalbame apie nedekoruoto betono estetiką (beton brut), tai čia jis dar dengiamas, bet dengiamas natūraliomis medžiagomis, naudojamas šlifuotas smiltainis, skaldytas akmuo ir pan.

Kokios yra vertingos šio pastato savybės ir kaip saugoti, kaip pastebėti arba įvertinti tai, kas nėra dekoras?

Apskritai medžiagų estetika, faktūra čia labai svarbi, todėl turėtų būti saugoma ir tik jei būtina – keičiama tik tokia pačia medžiaga. Nes nulupus šias plokštes ir tiesiog nudažius fasadą geltonai nebūtų tas pats, ar ne? Lygiai taip pat su tūrine kompozicija. Apskrito plano kolonos, kurios iš išorės pereina į vidų (nes jos yra karkaso dalis), vestibiulį nuo gatvės skirianti lenkta stiklinė siena, virš atviro praėjimo su kolonomis pakabintas sunkus stačiakampis korpusas demonstruoja konstrukcijų ir medžiagų naujumą, o atviras praėjimas – socialinį atvirumą, kai erdvės persilieja, vieša erdvė persilieja iš išorės į vidų, jas skiria tik lenkta skaidri stiklo siena. Tai tarptautinė modernizmo kalba, kurios prototipą galime matyti Le Corbusier 1928 m. projektuotoje Villa Savoye.

Jei pažvelgtume į tarptautinį modernizmą, ne tik Prancūzijos ar Varšuvos, tų lenktų atitrauktų stiklo sienų rastume labai daug. Kauno modernizmui jos nebūdingos, o štai Vilniuje – yra. Todėl tos atviros erdvės negali būti uždaromos, net jei tai stiklas. Tai nebuvo architekto klaida ar pražiopsotas „naudingas plotas“, tai sąmoningas sprendimas, turintis prasmę.

Dar daugiau, pamačiau nusikaltimą kitoje užstiklintos dalies pusėje, jo nesimato iš Gedimino pr., bet iš A. Jakšto g. pusės ten iškasta duobė ir įstatyti laiptai, taigi atviras praėjimas sugadintas iš esmės. Dabar net nuėmus įstiklinimą, nebebus galimybės laisvai praeiti. Apgailėtina, bet šiame pastate vertingosios savybės naikinamos po truputį. Pavyzdžiui, 2012 m. į saugomų vertybių sąrašą buvo įrašytos sukamosios durys, kurios buvo vienos iš labai retų išlikusių Vilniuje, dabar jų nebėra, likęs tik apskrito plano tambūras. Pagrindinio įėjimo mozaikinėse grindyse dar galima matyti buvusių durų vietos kontūrą. Taip pat išnyko vertingos medinės langų konstrukcijos, dvigubi langai nudažyti pagal to laiko madą – iš vidaus baltai, iš išorės tamsiai. Jie irgi buvo išlupti ir įdėtas pilko rėmo stiklo paketas.

Klausimą galima kelti ir kitaip, ar tokių pastatų saugojimas yra įmanomas ir kaip?

Jei tokių pastatų, tokio tipo ir tokio lygio yra keliasdešimt ar keli šimtai, kaip Varšuvoje, galima saugoti tą, kuris geriausiai išlikęs ir išsaugotas autentiškas, kiti pavyzdžiai gali būti saugomi lengvesniais režimais. Šiuo atveju mes kalbame apie pastatą, kuris yra vienintelis, unikalus ir vertingas visom prasmėm – architektūrine-menine, technine, socialine, išlikusia funkcija, jo interjerai taip pat yra išlikę, o architektų asmenybės yra išskirtinės. Taigi šis pastatas nėra šiaip pastatas, su juo reikia itin jautriai elgtis, nes jo vertė ateityje tik augs.

O koks yra architekto vaidmuo tokiose rekonstrukcijose? Kokia yra šiuolaikinė paveldo samprata, ypač XX a. paveldo?

Aš asmeniškai dedu daug vilties į pačius architektus, jų išsilavinimą ir skonį. Jei jau architektui reikia aiškinti kas yra vertinga, tai yra liūdna. O paveldo išsaugojimo būdų egzistuoja įvairių. Svarbu, kad pastatas galėtų veikti, funkcionuoti šiuolaikinėje visuomenėje, tačiau kartu išsaugant pagarbą architekto sumanymui. Architektas Davidas Chipperfieldas teigia, kad darbas modernaus paveldo objektuose jam yra įdomus iššūkis. Kaip jis pats sako, prie stalo sėdasi „trise“ – užsakovas su savo poreikiais, šiuolaikinis architektas, kuris ieško kaip juos įgyvendinti ir trečiasis nematomas – originalaus istorinio pastato autorius. Labai jautriai dirbdamas prie Naujosios nacionalinės galerijos Berlyne renovacijos Chipperfieldas sako, kad negali negerbti ar sugadinti jos autoriaus Mies van der Rohe sumanymo, todėl sprendimų ieško trise. Jis pajungė inžinierių komandą ir išsprendė labai sudėtingus klausimus, išsaugodamas ir išryškindamas pirminį galerijos sumanymą.

Olandų architektas Vessel de Jong sako labai panašiai – kad darbas su modernizmo pastatais jam yra iššūkis rasti netradicinius sprendimus. Jis renovavo labai žymų Amsterdamo pastatą, statytą 1953 m. Ten buvo nepakenčiamos sąlygos dėl stiklinio fasado, nes pasirodo nuo pat pradžių nebuvo pilnai įgyvendinti architekto sprendimai. De Jongas archyve surado brėžinius su išorinėmis užuolaidomis ir jas įgyvendino šiuolaikinėmis priemonėmis. Kitaip tariant architektas šiuolaikinėmis priemonėmis įgyvendino pirminį architekto sumanymą.

Abu šie pavyzdžiai man demonstruoja kūrėjo jautrumą, kuris lemia unikalų dizainą.

O kaip manote, kiek rezultatus lemia paveldo samprata apskritai, kiek šiuolaikinis paveldas yra lankstus?

Paveldas visada yra kompromisas. Tai požiūrio, skonio, išsilavinimo ir meistriškumo klausimas, ir aš tikiuosi to iš šiuolaikinio architekto. Arba mes darome kažką blogai su mokymo procesu ir ambicijomis.

Apskritai, šiandien tendencija yra tokia, jog ateityje bus dirbama labai daug su jau pastatytais pastatais ir renovacija gali užimti iki 50 proc. architektų veiklos. Ši šiuolaikinė pastatų archeologija – tai bendras architektų, tyrėjų, istorikų, inžinierių, technologų darbas. Todėl pagarba ir jautrumas jau pastatytai gerai architektūrai privalo išlikti. 





Architektūra. Interjeras

nuotrauka
2022-12-07 11:49
Naujuoju sostinės centru vadinamos Šnipiškės per pastarąjį dešimtmetį pasikeitė neatpažįstamai, tačiau potencialo pikas dar nepasiektas. Nekilnojamojo turto (NT) vystytojai, asociacija „Naujasis Vilniaus centras“ ir Vilniaus miesto savivaldybė parengė kokybinius principus, kurie leistų kurti integra...
nuotrauka
2022-12-07 06:37
Gruodžio 2 d. įvyko jau tradiciniu tapęs XVI Lietuvos urbanistinis forumas. Vienas iš forumo tikslų – integralus bendradarbiavimas, siekiantis į diskusijas įtraukti įvairaus spektro, skirtinguose kontekstuose dirbančius profesionalus, todėl renginys sukvietė didelį būrį dalyvių iš Lietuvos, Belgijos...
nuotrauka
2022-12-06 13:40
Daugelis jau ima puošti namus Kalėdoms – snieguota žiema ir miestuose sužibusios eglės žadina norą šventinę atmosferą įsileisti ir į namus. Šiemet norą atsinaujinti dekoracijas dažnas derins su siekiu neišlaidauti – ir tai nėra du nesuderinami dalykai. Interjero dizainerė Sandra Očikaitė išduoda kel...
nuotrauka
2022-12-06 09:20
Vilniaus Tyzenhauzų g. kils išskirtinis būsto projektas „Tyzenhaus by CITUS“. Jo priešprojektiniai pasiūlymai pateikti svarstyti savivaldybei. Projekto savininkas – UAB „Vilnius east“, o valdytojas – nekilnojamojo turto (NT) paslaugų kompanija „Citus“. Investicijos į projektą sieks apie 16,23 mln. E...
nuotrauka
2022-12-01 15:46
Naujasis Pavilnio bendruomenės daugiafunkcis centras planuojamas toje vietoje, kur iki pernai veikė medinuke įsikūrusi senoji rajono biblioteka adresu Garsioji g. 3. Pavasarį centro, kuriame bus perkeltas ir sukauptas bibliotekos lobynas, projektui bus skelbiamas architektūrinis konkursas, laimėtoja...
nuotrauka
2022-12-01 10:12
Virtuvės erdvė neretai vadinama namų širdimi: joje dažniausiai prasideda ir baigiasi diena, gimsta kulinariniai šedevrai, čia yra šeimos susitikimų bei pokalbių vieta. Todėl įsirengti šią zoną daugelis nori patogiai, praktiškai, funkcionaliai ir, žinoma, estetiškai. Tačiau virtuvės projektavimas kar...
nuotrauka
2022-12-01 07:36
Ruošiantis Kalėdoms Vilniaus Paupio rajonas pasipuošė netradicinėmis šventinėmis dekoracijomis. Čia skirtingose vietose įsikūrė šeši kailiniuoti sniego žmonės – dalis jų gali pasigirti net 3,5 metro ūgiu.
nuotrauka
2022-11-30 15:32
Sparčiai besikeičiantis sostinės Šnipiškių rajonas pasižymi kontrastais – jame ir aukščiausi Vilniaus dangoraižiai, ir šalia – medinė nuosavų namų architektūra. Kaip šiame rajone surasti balansą? Ko jame trūksta ir koks aplinkinių gatvių, tokių kaip Krokuvos ar Lvivo, charakteris? Miesto planuotojai...
nuotrauka
2022-11-23 06:29
Naujos statybos būtą įsirengti gali būti sunki užduotis. Pradedant virtuvės ar svetainės baldais, baigiant miegamojo įrenginėjimu. Kas svarbiausia, įrenginėjant miegamojo kambarį savo naujos statybos bute?
nuotrauka
2022-11-21 15:57
Cepelino spalvos dangus, vis pabarstantis snaigių, apgaubė mūsų rudenišką kraštovaizdį. Bet net ir niūrokus lietuviškus orus galima praskaidrinti. Kalbant apie būstą, geriausias receptas - skoningi architektūriniai bei dizaino sprendimai. Drąsiomis idėjomis, kaip įsirengti jaukius ir spalvingus namu...
nuotrauka
2022-11-18 15:36
Pirmasis sniegas atneša kalėdinę nuotaiką. O iki gruodžio likus vos daugiau nei savaitei pradedame galvoti, kaip namuose sukurti jaukią švenčių laukimo nuotaiką. Dekoratorė Esterė Gedvilaitė-Valatkienė pasakoja, kad šį sezoną dekoruojant namus populiaru atsigręžti į gamtą, iš jos pasisemti natūralum...
nuotrauka
2022-11-18 14:24
Į aplinką harmoningai įsiliejantis fasadas, dvi modernios koncertų salės su preciziška akustika, transformuojama konferencijų, kongresų erdvė, tvariais sprendimais paremta šildymo bei vėsinimo sistema. Visa tai ir kur kas daugiau architektai numato M. K. Čiurlionio koncertų centro Kaune vizijoje.
nuotrauka
2022-11-16 06:56
Lapkričio 15 d. prasidėjo dalyvių, norinčių, kad jų namus ar verslo patalpas nemokamai atnaujintų IKEA interjero dizaineriai, atranka. Aštuoniems laimingiesiems interjero dizainerių komanda ne tik atnaujins pasirinktas namų erdves IKEA baldais ir aksesuarais, tačiau ir pademonstruos, kaip tai padary...
nuotrauka
2022-11-11 11:29
Nepaisant pandemijos nulemtų pokyčių ir įsitvirtinusio hibridinio darbo modelio, patogią ir produktyvią darbo aplinką užtikrinančių biuro erdvių reikšmė nė kiek nesumenko. Priešingai – įmonės savo biuro patalpoms tampa vis reiklesnės ir vis daugiau investuoja į kokybišką jų įrengimą. Statybos eksper...
nuotrauka
2022-11-11 09:51
Pilaitė – vienas iš jauniausių sostinės rajonų, kuriame pirmieji gyvenamieji daugiabučiai dygti pradėjo vos prieš tris dešimtmečius. Dabar ji yra bene greičiausiai augantis Vilniaus rajonas, kuris ateityje turėtų tapti vienu iš mažųjų sostinės centrų. Kaip Pilaitė atrodys 2032-aisiais, komentuoja mi...
nuotrauka
2022-11-11 06:07
Šių metų kalėdiniams papuošimams daugiausia įtakos turės tradicijos ir ryšys su gamta. Daug kur matysime tipinių žiemos švenčių elementų ir spalvų: raudonos, žalios, auksinės, o kartu su jomis – ir žemiškų tonų. Svarbiausia taisyklė puošiant namus – paprastumas: geriau mažiau negu viskas kartu ir pe...
nuotrauka
2022-11-08 14:36
Pastaraisiais metais išmaniosios namų technologijos sparčiai tobulėja, jos neaplenkia ir namų apšvietimo sprendimų. Išmanusis apšvietimas ne tik padeda susikurti inovatyvius namus, bet ir sunaudoja mažiau energijos, tausoja aplinką.
nuotrauka
2022-10-28 16:02
Pažintis su Vilkpėde prasideda vos įvažiavus į Vilnių: gamyklos, pramonė, šiluminės „monstras" ir tik šiaurinėje dalyje įsikūrę sovietmečiu dvelkiantys gyvenamieji rajonai. Tokią Vilkpėdę iki šiol matė praeiviai. Tačiau urbanistai šį didžiulį 10,8 kv. km plotą mato kaip išskirtinį potencialą. Tokios...
nuotrauka
2022-10-27 10:37
Orui vis žvarbėjant, namuose norisi jaustis kuo jaukiau, todėl ruduo – puikus metas atsinaujinti. O norint į namus įnešti šiek naujų spalvų – tereikia trupučio fantazijos ir vos kelių naujų interjero akcentų, šiltesnių tonų namų tekstilės.
nuotrauka
2022-10-18 07:41
Vilniaus miesto Vilkpėdės rajone planuojamo daugiafunkcio kultūros, pramogų, verslo ir prekybos kvartalo „Akropolis Vingis“ projektiniams pasiūlymams, kurie liepos mėnesį buvo pristatyti visuomenei, pritarė Vilniaus miesto savivaldybė. Naujo kvartalo statybas numatoma pradėti ne anksčiau nei 2023 m....

Statybunaujienos.lt » Architektūra. Interjeras