2025 m. gegužės 18 d. sekmadienis, 4:24:04
Reklama  |  facebook

Laiko kapsulė. Gedimino pr. 27

dr. Julija REKLAITĖ, Lietuvos architektų rūmų kultūros projektų vadovė      2019-03-20 10:06
Administracinio pastato Vilniuje, Gedimino pr. 27 pirmojo aukšto perimetrinis įstiklinimas 2018 m. birželį sukėlė nemažai triukšmo. Kai kurių architektų ir visuomenės veikėjų pasisakymai kėlė diskusijas viešojoje erdvėje, neigiamas išvadas pateikė ir Vilniaus regioninė architektūros taryba. Komentatoriai pasidalijo į dvi grupes, vieni piktinosi sužalota architektūra, kiti teigė, kad pagaliau buvo sutvarkytas pastato kampas. Šis ginčas tapo teisiniu klausimu, nes gindami viešąjį interesą Lietuvos architektų rūmai pateikė ieškinį Vilniaus miesto apylinkės teismui dėl šio kultūros paveldo statinio vertingųjų savybių naikinimo.
nuotrauka
Pastatų kompleksas 1993 m. įrašytas į LR Kultūros vertybių registrą, o administracinis pastatas saugomas savivaldybės lygmeniu. Dr. M. Drėmaitės nuotr.


Minimos įmonės
Lietuvos architektų rūmai,
Pastatų kompleksas yra dar 1993 m. įrašytas į LR Kultūros vertybių registrą (unikalus kodas 37270), o kompleksui priklausantis administracinis pastatas yra saugomas savivaldybės lygmeniu (unikalus kodas 15904). Ką mums gali papasakoti šis pastatas, kokios jo architektūros vertingos savybės ir apie ką galima diskutuoti situacijoje, kuomet ginamas viešasis interesas, kai regis niekas nenugriauta, o tik „pataisyta“, atsiskleidžia Lietuvos architektų rūmų kultūros projektų vadovės dr. Julijos Reklaitės interviu su architektūros istorike dr. Marija Drėmaite.

Kai papildėte Vilniaus architektūros gidą išsamesniu tyrimu apie Vilniaus tarpukario architektūrą, rašėte ir apie šį, ir apie kitus pastatus, nešančius to meto istorinį krūvį. Kokią vietą Vilniaus tarpukario architektūros kontekste užima šis pastatas? Ką šis periodas reiškia Vilniaus tapatybei?

Drėmaitė

Nuotraukoje –
architektūros istorikė dr. Marija Drėmaitė (teksto autorės nuotrauka)

Sakyčiau, kad šis pastatas yra vienas vertingiausių, jei ne pats vertingiausias, tarpukario Vilniaus moderniosios architektūros statinys. Tai – tam tikra laiko kapsulė (nepaisant to, kad keletas elementų – sukamosios durys, lenkti langų rėmai, kai kurios vidaus detalės jau yra sunaikintos). Čia vis dar yra išlikę labai daug autentiškos medžiagos, planavimo sprendimų ir netgi funkcija (poliklinika, vaistinė). Kito tokio avangardiško, modernaus pastato pavyzdys būtų nebent mokykla Liepkalnio g. 18 (suprojektuota žymaus lenkų modernisto Romuald Gutt), apie kurią dar labai mažai yra žinoma.

Kuo išsiskiria tarpukario Vilniaus modernizmas?

Pirmiausia reikėtų pažiūrėti į situaciją iš tarpukario perspektyvos. Jei, pasak tuometinės spaudos, didžiausia Lietuvos nelaimė – Vilniaus praradimas, tapo Kauno laime ir optimistiniu impulsu Kaunui modernizuotis bei augti, tai Vilnius neteko sostinės statuso ir čia galima įžvelgti savotišką pesimizmo gaidelę. Juk visos investicijos naujai atsikūrusiose/susikūrusiose valstybėse buvo nukreiptos sostinėms modernizuoti. Vilnius, kaip Lenkijos pakraščio (Kresy) miestas tuo metu nebuvo prioritetiniame sąraše. Juo labiau, jis buvo suvokiamas ir puoselėjamas kaip istorinis LDK miestas, tą gerai atskleidžia romantiškos Jano Bulhako nuotraukos, kuriose užfiksuotas Vilniaus senamiestis. Tuo metu moderniosios architektūros centru Lenkijoje buvo Varšuva, ypatingai suklestėjo architektūros studijos Varšuvos Politechnikos mokykloje, kuri tuo metu palaikė glaudžius santykius su tuo, kas vyko to meto Europoje. Ir bendrai Varšuvos architektai labai aktyviai įsitraukė į avangardinės architektūros judėjimą, susibūrė tokios grupės kaip Blok ir Praesens, prasidėjo aktyvus bendradarbiavimas su Europos modernistinės architektūros centrais, visų pirma su Prancūzija ir su pirmąja tarptautine organizacija CIAM.

 Tačiau ir Vilnius kaip regiono centras pradėjo atsigauti apie 1930-1935 m. ir tada Gedimino prospektas, tuometinė Adomo Mickevičiaus alėja, pradėta aktyviau vystyti, čia planuota statyti valstybinius pastatus, įrengti Adomo Mickevičiaus paminklą. Taip Gedimino prospekte atsirado modernūs nauji pastatai, kurie buvo svarbių valstybinių Lenkijos institucijų filialai – Taupomojo banko (PKO – Powszechna Kasa Oszczędnosci, Gedimino pr. 12), Krašto ūkio banko (BGK – Bank Gospodarstwa Krajowego, Gedimino pr. 14) ir Gedimino pr. 27 pastatytas Visuomeninio draudimo rūmų (Ubezpieczalnia Społeczna) pastatų kompleksas. Visi jie atsirado po architektūrinių konkursų, juos projektavo to meto žinomi Lenkijos architektai modernistai.

Kuo išskirtinis pastatas Gedimino pr. 27?

Pirmiausia – tai labai gera architektūra ir kokybiška statyba. Tačiau Visuomeninio draudimo įstaigos būstinė yra moderni ir būdinga laikmečiui ne tik savo architektūra, bet ir funkcija. Visuomeninė sveikatos apsauga ir draudimas apskritai yra modernių laikų reiškinys, Kaune ir Vilniuje tokia valstybinė sveikatos apsaugos sistema įsigali tik apie 1930 m. Tam projektuojami ir statomi specialios paskirties statiniai, kokių iki tol nebūta. Pavyzdžiui, Vilniuje tai yra ne tik administracinis pastatas su kabinetais, bet kartu ir poliklinika (skirta nemokamam greitam gyventojų aptarnavimui) ir vaistinė, kuri išliko iki šiol. Šalia pastatytas labai modernus namas (A. Jakšto g. 2) su butais valdytojui ir keliems specialistams.

Taigi tai yra toks multifunkcinis kompleksas, modernios įstaigos ir modernaus administravimo pavyzdys. Jam, kaip valstybiniam pastatui, 1937 m. buvo paskelbtas architektūrinis konkursas, kurį laimėjo architektų Jerzy Sołtan (1913-2005 m.) ir Stanisław Murczyński (1906-1974 m.) duetas. Sołtan tuo metu buvo labai jaunas architektas, tik baigęs Varšuvos politechnikos mokyklą, o Murczyński šiek tiek metų vyresnis, vėliau jis tapo labai žymiu architektu Krokuvoje. Jerzy Sołtan apskritai yra vienas žymiausių lenkų architektų-modernistų, padaręs svaigią karjerą – jis dirbo Le Corbusier biure, buvo pakviestas profesoriumi į Harvardo universitetą, kur dirbo 1959-1979 m. ir netgi užėmė Architektūros fakulteto dekano pareigas. Taigi Vilniuje turime vieną pirmųjų kūrinių, projektuotą architektų, kurie po to pasaulyje labai išgarsėjo. Per šį pastatą Vilnius įsirašo į tarptautinį klasikinio modernizmo kontekstą.

Iš ko matome, kad pastatas yra toks modernus ir avangardiškas?

Aš manyčiau, kad jis atspindi entuziastingą jaunystės polėkį ir drąsą dalyvaujant pirmuose architektūriniuose konkursuose. Pastate matyti daug drąsos. Karkasas yra gelžbetoninis, susižavėjimą naujomis medžiagomis išduoda ir gelžbetoninis poliklinikos įėjimo stogelis, ir labai daug stiklo. Išorės apdailos elementai – smiltainis, tašytas akmuo, įvairių spalvų rupus tinkas rodo glaudžias sąsajas su varšuvietišku modernizmu, kuriame naudotos panašios apdailos medžiagos. Iš karto pasakytum, kad tai ne Kauno modernizmas, kuriame daug spalvoto tinko, lipdybinio dekoro, ornamentikos, tačiau visai nerastume smiltainio plokščių ar tašyto akmens apdailos.

Apskritai modernioje architektūroje išorės fasaduose nebelieka dekoro, lipdinių, raitytų formų, įprastos ornamentikos, baliustradų, stogelių ir frontonėlių. Išryškinama medžiagų estetika. Jei vėliau kalbame apie nedekoruoto betono estetiką (beton brut), tai čia jis dar dengiamas, bet dengiamas natūraliomis medžiagomis, naudojamas šlifuotas smiltainis, skaldytas akmuo ir pan.

Kokios yra vertingos šio pastato savybės ir kaip saugoti, kaip pastebėti arba įvertinti tai, kas nėra dekoras?

Apskritai medžiagų estetika, faktūra čia labai svarbi, todėl turėtų būti saugoma ir tik jei būtina – keičiama tik tokia pačia medžiaga. Nes nulupus šias plokštes ir tiesiog nudažius fasadą geltonai nebūtų tas pats, ar ne? Lygiai taip pat su tūrine kompozicija. Apskrito plano kolonos, kurios iš išorės pereina į vidų (nes jos yra karkaso dalis), vestibiulį nuo gatvės skirianti lenkta stiklinė siena, virš atviro praėjimo su kolonomis pakabintas sunkus stačiakampis korpusas demonstruoja konstrukcijų ir medžiagų naujumą, o atviras praėjimas – socialinį atvirumą, kai erdvės persilieja, vieša erdvė persilieja iš išorės į vidų, jas skiria tik lenkta skaidri stiklo siena. Tai tarptautinė modernizmo kalba, kurios prototipą galime matyti Le Corbusier 1928 m. projektuotoje Villa Savoye.

Jei pažvelgtume į tarptautinį modernizmą, ne tik Prancūzijos ar Varšuvos, tų lenktų atitrauktų stiklo sienų rastume labai daug. Kauno modernizmui jos nebūdingos, o štai Vilniuje – yra. Todėl tos atviros erdvės negali būti uždaromos, net jei tai stiklas. Tai nebuvo architekto klaida ar pražiopsotas „naudingas plotas“, tai sąmoningas sprendimas, turintis prasmę.

Dar daugiau, pamačiau nusikaltimą kitoje užstiklintos dalies pusėje, jo nesimato iš Gedimino pr., bet iš A. Jakšto g. pusės ten iškasta duobė ir įstatyti laiptai, taigi atviras praėjimas sugadintas iš esmės. Dabar net nuėmus įstiklinimą, nebebus galimybės laisvai praeiti. Apgailėtina, bet šiame pastate vertingosios savybės naikinamos po truputį. Pavyzdžiui, 2012 m. į saugomų vertybių sąrašą buvo įrašytos sukamosios durys, kurios buvo vienos iš labai retų išlikusių Vilniuje, dabar jų nebėra, likęs tik apskrito plano tambūras. Pagrindinio įėjimo mozaikinėse grindyse dar galima matyti buvusių durų vietos kontūrą. Taip pat išnyko vertingos medinės langų konstrukcijos, dvigubi langai nudažyti pagal to laiko madą – iš vidaus baltai, iš išorės tamsiai. Jie irgi buvo išlupti ir įdėtas pilko rėmo stiklo paketas.

Klausimą galima kelti ir kitaip, ar tokių pastatų saugojimas yra įmanomas ir kaip?

Jei tokių pastatų, tokio tipo ir tokio lygio yra keliasdešimt ar keli šimtai, kaip Varšuvoje, galima saugoti tą, kuris geriausiai išlikęs ir išsaugotas autentiškas, kiti pavyzdžiai gali būti saugomi lengvesniais režimais. Šiuo atveju mes kalbame apie pastatą, kuris yra vienintelis, unikalus ir vertingas visom prasmėm – architektūrine-menine, technine, socialine, išlikusia funkcija, jo interjerai taip pat yra išlikę, o architektų asmenybės yra išskirtinės. Taigi šis pastatas nėra šiaip pastatas, su juo reikia itin jautriai elgtis, nes jo vertė ateityje tik augs.

O koks yra architekto vaidmuo tokiose rekonstrukcijose? Kokia yra šiuolaikinė paveldo samprata, ypač XX a. paveldo?

Aš asmeniškai dedu daug vilties į pačius architektus, jų išsilavinimą ir skonį. Jei jau architektui reikia aiškinti kas yra vertinga, tai yra liūdna. O paveldo išsaugojimo būdų egzistuoja įvairių. Svarbu, kad pastatas galėtų veikti, funkcionuoti šiuolaikinėje visuomenėje, tačiau kartu išsaugant pagarbą architekto sumanymui. Architektas Davidas Chipperfieldas teigia, kad darbas modernaus paveldo objektuose jam yra įdomus iššūkis. Kaip jis pats sako, prie stalo sėdasi „trise“ – užsakovas su savo poreikiais, šiuolaikinis architektas, kuris ieško kaip juos įgyvendinti ir trečiasis nematomas – originalaus istorinio pastato autorius. Labai jautriai dirbdamas prie Naujosios nacionalinės galerijos Berlyne renovacijos Chipperfieldas sako, kad negali negerbti ar sugadinti jos autoriaus Mies van der Rohe sumanymo, todėl sprendimų ieško trise. Jis pajungė inžinierių komandą ir išsprendė labai sudėtingus klausimus, išsaugodamas ir išryškindamas pirminį galerijos sumanymą.

Olandų architektas Vessel de Jong sako labai panašiai – kad darbas su modernizmo pastatais jam yra iššūkis rasti netradicinius sprendimus. Jis renovavo labai žymų Amsterdamo pastatą, statytą 1953 m. Ten buvo nepakenčiamos sąlygos dėl stiklinio fasado, nes pasirodo nuo pat pradžių nebuvo pilnai įgyvendinti architekto sprendimai. De Jongas archyve surado brėžinius su išorinėmis užuolaidomis ir jas įgyvendino šiuolaikinėmis priemonėmis. Kitaip tariant architektas šiuolaikinėmis priemonėmis įgyvendino pirminį architekto sumanymą.

Abu šie pavyzdžiai man demonstruoja kūrėjo jautrumą, kuris lemia unikalų dizainą.

O kaip manote, kiek rezultatus lemia paveldo samprata apskritai, kiek šiuolaikinis paveldas yra lankstus?

Paveldas visada yra kompromisas. Tai požiūrio, skonio, išsilavinimo ir meistriškumo klausimas, ir aš tikiuosi to iš šiuolaikinio architekto. Arba mes darome kažką blogai su mokymo procesu ir ambicijomis.

Apskritai, šiandien tendencija yra tokia, jog ateityje bus dirbama labai daug su jau pastatytais pastatais ir renovacija gali užimti iki 50 proc. architektų veiklos. Ši šiuolaikinė pastatų archeologija – tai bendras architektų, tyrėjų, istorikų, inžinierių, technologų darbas. Todėl pagarba ir jautrumas jau pastatytai gerai architektūrai privalo išlikti. 




Architektūra. Interjeras

nuotrauka
2025-05-16 12:01
Kaip kurti aplinką, kurioje žmonės nori gyventi, kurti ir pasilikti? Atsakymų vis dažniau ieškoma ne vien planuojant miestus ar būstus, bet ir stiprinant bendruomenes, saugant paveldą, įtraukiant gyventojus į sprendimų priėmimą. Gyvenimo kokybę lemia ne tik gyventojų skaičius, bet ir tai, kiek žmonė...
nuotrauka
2025-05-12 15:24
Garsus kraštovaizdžio architektūros profesorius šį pavasarį lankosi Lietuvoje ir dėsto Vilniaus Gedimino technikos universiteto (VILNIUS TECH) Kraštovaizdžio architektūros magistrantams. R. Holden šypsosi dalindamasis, kad jo pagrindinis tikslas – padėti studentams pamatyti galimybes: „Kraštovaizdži...
nuotrauka
2025-05-09 09:48
Prieškambaris dažnai yra mažiausia namų erdvė, tačiau joje turi tilpti, ko gero, daugiausia įvairių daiktų. Šis iššūkis nesvetimas ir Lietuvos gyventojams: trečdalis gyventojų teigia, kad jų prieškambariai stokoja vietos daiktams laikyti ir yra nepraktiški, o juk ši erdvė – priešingai – turėtų būti ...
nuotrauka
2025-05-07 15:06
Vilniuje permainų sulauks dar viena mokykla – planuojama iš esmės atnaujinti VGTU inžinerijos licėjaus pradinio ugdymo padalinį, esantį Nemenčinės pl. 16. Vilniaus miesto savivaldybės užsakymu projektą plėtojančios Vilniaus vystymo kompanijos organizuotame architektūrinio projekto konkurse dalyvauja...
nuotrauka
2025-05-07 09:34
Interjero dizaino žurnaluose ir portaluose dažnai matome įspūdingus vonios kambarių projektus ar jų vizualizacijas. Jie neretai kuriami pagal tuo metu vyraujančias tendencijas. Deja, ne visos jos atlaiko laiko išbandymus ir po kelerių metų vonios kambarys gali tapti estetiškai ir technologiškai pase...
nuotrauka
2025-05-02 10:23
Vilniaus Užupio rajonas per tris dešimtmečius iš apleistos teritorijos virto į vieną iš vos keturių prestižinių lokacijų sostinėje. Architektas ir urbanistas Tadas Jonauskis atskleidė penkias priežastis, kodėl šiandien čia norėtų gyventi daugelis.
nuotrauka
2025-04-30 09:06
Aplinkos ministras patvirtino teisės akto pataisas, leisiančias valstybės paramai taikyti didesnius fiksuotus įkainius renovuojant kultūros paveldui priklausančius pastatus.
nuotrauka
2025-04-23 10:46
Šiuolaikiniai miestai vis dažniau atsiduria kryžkelėje, kurioje svarbu rasti balansą tarp architektūrinio paveldo išsaugojimo ir neišvengiamos plėtros. Vilnius – ne išimtis. Šiandien šalies sostinė plečiasi sparčiau nei bet kada anksčiau, tačiau tuo pat metu susiduria su vienu esminiu klausimu: kaip...
nuotrauka
2025-04-22 07:51
Naujo lygmens inovacija statyboje bei interjero dizaino srityje – WAYNERR® kolageninės plokštės – sukurtos iš 100 proc. natūralaus kolageno. Ši medžiaga suteikia produktui unikalių akustikos, termoizoliacijos ir natūralaus kondicionavimo savybių, kurios teigiamai veikia gyvenamąją aplinką.
nuotrauka
2025-04-18 12:39
Ar balkonas vis dar yra pamiršta erdvė Lietuvos gyventojų namuose? Naujausia apklausa rodo, kad nemaža dalis namų ūkių balkoną pirmiausia naudoja skalbiniams džiovinti (31 proc.) arba daiktams laikyti (24 proc.). Vis dėlto beveik pusė gyventojų šią erdvę išnaudoja laisvalaikio veikloms – pavyzdžiui,...
nuotrauka
2025-04-15 10:48
Statistika rodo, kad reikšminga dalis vagysčių ir kitų su turtu susijusių incidentų įvyksta ne dėl apsaugos priemonių stokos, o dėl jų netinkamo naudojimo. Remiantis naujausiais duomenimis, net iki 15 proc. vagysčių įvyksta todėl, kad signalizacija nebuvo įjungta arba jos įranga buvo pasenusi, nevei...
nuotrauka
2025-04-11 05:48
Baigėsi Aplinkos ministerijos ir Kultūros ministerijos organizuojamų Nacionalinių architektūros apdovanojimų (NAA) paraiškų rinkimo etapas, konkursui šiemet pateikti 125 darbai.
nuotrauka
2025-04-02 16:12
Dar senelių statytame name šiuo metu gyvena net šešių asmenų šeima – mama Vaida, tėtis Egidijus ir keturi jų sūnūs – nuo trejų iki keturiolikos metų amžiaus, o jų miegamasis įrengtas palėpėje. Broliai dalinasi vienu kambariu, kuriame kiekvienas nori kuo daugiau erdvės sau bei asmeniniams pomėgiams. ...
nuotrauka
2025-04-02 13:19
JUNG pristato naują inovatyvų produktą, skirtą išmaniesiems namams: belaidžius „Matter" mygtukus. Didžiausias šių mygtukų privalumas – galimybė valdyti skirtingus įrenginius, suderinamus su „Matter" standartu, nepriklausomai nuo gamintojo ekosistemos. Tai suteikia galimybę kurti ypatingai lanksčius ...
nuotrauka
2025-04-01 15:24
Lietuvos oro uostai (LTOU) skelbia visas gautas ir konkurso pateikimo reikalavimus atitikusias architektūrines idėjas būsimam Vilniaus oro uosto atvykimo terminalui. Pateikimo reikalavimus atitiko viso 11 idėjų, jos vėliau bus vertinamos specialios tarptautinės komisijos, kurioje dalyvaus tiek oro u...
nuotrauka
2025-04-01 11:23
Darbe dauguma mūsų praleidžiame didžiąją dalį dienos laiko, bet kai darbo aplinka – nepatogi ir chaotiška, kyla noras pokyčiams. Būtent su tokia situacija susidūrė ir nedidelio biuro šeimininkės Indrė ir Eglė. Dviems kolegėms norėjosi daugiau tvarkos ir jaukumo, kad kasdienė darbo aplinka taptų ne t...
nuotrauka
2025-03-31 09:16
Šį pavasarį įvyks jau 19-oji Venecijos achitektūros bienalė – La Biennale di Venezia. Lietuvos paviljono kuratorius joje – Gintaras Balčytis, o komisarė – Jūratė Tutlytė. Projektą vykdo Lietuvos architektų sąjunga.
nuotrauka
2025-03-28 16:41
Apšvietimas namuose – ne tik būtinas funkcionalumas, bet ir svarbi interjero detalė, kurianti atmosferą, daranti įtaką emocijoms bei gyvenimo kokybei. Šiuolaikinės technologijos leidžia sujungti funkcionalumą, estetiką ir energijos taupymą, o modernūs sprendimai suteikia galimybę kiekvienam pritaiky...
nuotrauka
2025-03-28 10:17
Atviros centralizuotos muziejinių vertybių saugyklos su kompetencijų centru architektūrinio projekto konkursui pateikti devyni projektai. Pagal konkurso sąlygas šis modernus pastatas turi iškilti Lietuvos etnografijos muziejaus teritorijoje Rumšiškėse. Minimalus bendrasis pastato plotas – 13 600 kva...
nuotrauka
2025-03-27 09:22
Bohemijos bravoras, pastatytas Klaipėdos centre daugiau nei prieš šimtą metų, prikeltas naujam gyvenimui. Užbaigus rekonstrukciją, pastatų kompleksas pritaikytas naujoms funkcijoms – laukiama komercinės paskirties patalpų nuomininkų.

Statybunaujienos.lt » Architektūra. Interjeras