Laiku nesiėmus būtinų remonto darbų ypač seni ar pažeisti balkonai kelia pavojų namo gyventojams bei gatvės praeiviams. „Civinity Namai“ specialistai atkreipia dėmesį, kad gyventojai net ir aiškiai matomą problemą dažnai vertina pasyviai.

Siekiant sutaupyti gali kainuoti brangiau

Vilniaus senamiestyje „Civinity Namai“ administruoja beveik 700 daugiabučių namų, iš kurių apie 400 turi balkonus – daugiau nei pusei šių namų balkonų šiandien reikalingas smulkus remontas. Bent ketvirtadalis visų sostinės senamiestyje „Civinity Namai“ prižiūrimų namų balkonų yra vertinami kaip prastos būklės. Siekiant apsaugoti gyventojus, gatvės praeivius ir bei materialų turtą, tokie balkonai laikinai aptraukiami tinklais.

Kaip teigia įmonės pranešime cituojamas Martynas Naujokas, „Civinity Namai Vilnius“ direktorius, renovuojant senamiesčio balkonus susiduriama su įvairiais iššūkiais. Daugiabučiuose namuose čia įsikūrę verslai, todėl, renovuojant balkonus, sutrikdoma komercinių patalpų veikla. Vilniaus senamiestyje taip pat gausu kultūros paveldo saugomų ir į kultūros vertybių registrą įtrauktų daugiabučių namų, kurių balkonai pasižymi išskirtiniais architektūriniais elementais. Tokiais atvejais reikalingi papildomi leidimai ar tyrimai, todėl tik maža dalis rangovų tokiuose pastatuose gali atlikti projektavimo bei rangos darbus.

M. Naujokas skatina gyventojus neatidėlioti problemos sprendimo, nes šiai progresuojant, remontui gali tekti atseikėti dar daugiau lėšų.

„Kuo ilgiau delsiama atnaujinti senus ar sutvarkyti jau nesaugius savo namų balkonus, tuo didesnės galiausiai bus išlaidos. Todėl gyventojams rekomenduojame bendradarbiauti su savo daugiabučio namo administratoriumi, o taip pat pasinaudoti vykdoma dalinio finansavimo programa, pagal kurią Vilniaus senamiestyje daugiabučių namų balkonų atnaujinimo darbams skiriama 50 proc. parama“, – sako M. Naujokas.

Problema aktuali ir mažų daugiabučių gyventojams

Maždaug 50 proc. „Civinity Namai“ Kaune prižiūrimų daugiabučių gyvenamųjų namų balkonų šiandien yra reikalingas smulkus remontas; 10 proc. balkonų būklė yra prasta, o nerimą keliantys 2 proc. balkonų yra ties avarinės būklės riba.

Pasak pranešime cituojamo Roko Drąsutavičiaus, „Civinity namai Kaunas“ direktoriaus, problema daugiausia susijusi su mažais gyvenamaisiais daugiabučiais, kuriuose įprastai yra mažiau nei 10 butų. Būtent šiose kompaktiškose bendruomenėse susiduriama su skubaus balkonų remonto poreikiu. „Civinity“ duomenimis, šiuo metu tokio tipo daugiabučiuose yra 6 balkonai, esantys ties avarinės būklės riba ir reikalaujantys neatidėliotino dėmesio. Vien pernai 33 balkonams buvo atlikta taip reikalinga renovacija.

Už renovaciją atsakingi gyventojai

Už daugiabučių namų balkonų priežiūrą atsakingi yra patys gyventojai, tačiau, kaip pastebi R. Drąsutavičius, į jų būklę dažnai numojama ranka, net jei renovacija yra akivaizdžiai reikalinga.

„Vidutiniškai gyventojai gali tikėtis investuoti apie 3 tūkst. eurų į kruopštų balkono remontą. Vis dėlto pastebime, kad gyventojai nesiryžta imtis iniciatyvos spręsti šios problemos. Dažnai pasitaiko vengimo atvejų, kai jie atidėlioja remonto darbus iki tol, kol situacija tampa kritinė“, – pasakoja direktorius ir priduria, kad dažniausiai nesutarimus šiuo klausimu lemia tai, kad visi gyventojai, įskaitant ir tuos, kurie neturi balkonų, teisiškai privalo prisidėti prie šių remonto darbų. – Taip atsiduriama padėtyje, kur kolektyvinė atsakomybė susiduria su asmeniniais pageidavimais, ir rasti bendrą kalbą itin sudėtinga“.

Balkonus pažeidžia savarankiško remonto metu

Klaipėdoje smulkų (estetinį) remontą būtų galima atlikti 80-90 proc. „Civinity“ administruojamų gyvenamųjų daugiabučių namų balkonų. Kaip pasakoja Artūras Kavaliauskas, „Civinity Namai Klaipėda“ direktorius, prastos būklės balkonus šiame regione turi apie 220 prižiūrimų namų – tokiems balkonams sutvarkyti užtektų paprastojo remonto. Avarinės būklės balkonų, t.y. tokių, kuriuos būtų draudžiama eksploatuoti, šiuo metu nėra, tačiau ypač prastos būklės, kuriems reikalingas kapitalinis remontas, užfiksuota apie 15 atskirų balkonų.

„Pasitaiko atvejų, kai daugiabučių gyventojai savo namų balkonuose įsirenginėja įvairias grindų dangas ir mechaniškai pažeidžia esamus hidroizoliacijos sluoksnius. Taip pažeistiems balkonams dažniausiai reikalingas pilnos apimties remontas, kurio metu ardomi ir naujai įrengiami visos balkono plokštumos konstrukciniai sluoksniai. Taip pat pastebime, kad gyventojai yra linkę individualiai tvarkytis balkonus juos įstiklinant – šiems darbams reikalingas statybas leidžiantis dokumentas, tačiau gyventojai retai jį turi“, – atkreipia dėmesį A. Kavaliauskas.