Ambicijos ir reikalavimai visai Europai

ES Atsinaujinančios energijos direktyva kelia ambicingus tikslus Europai. Numatoma, jog iki 2030 m. ES atsinaujinančių išteklių energijos dalis turi siekti 40 proc., o bent 42 proc. pramonėje naudojamo vandenilio turi būti pagaminta iš nebiologinės kilmės atsinaujinančių energijos šaltinių. Tai skatins įmones, norinčias pasiekti šiuos tikslus, konkuruoti dėl žaliųjų išteklių.

Vis dėlto direktyva numato, kad įmonės savanoriškai sieks užsibrėžtų tikslų – baudos už tikslų neįgyvendinimą nėra apibrėžtos. Tokiu atveju pramonės išmetimų mažinimas tampa valstybių narių atsakomybe. Valstybės yra įsipareigojusios siekti pramonės dekarbonizacijos ir tai padaryti turi pasitelkdamos nacionalinės politikos instrumentus – skirdamos subsidijas arba nustatydamos konkrečius reikalavimus.

Pramonės emisijų kiekius ES reguliuoja ir vienas privalomas mechanizmas – ES apyvartinių taršos leidimų prekybos sistema. Mokestis už leidimus turėtų skatinti įmones investuoti į žaliąsias technologijas ir inovacijas. Tačiau strateginių sprendimų priėmimą lėtina per žema ES apyvartinių taršos leidimų (ATL) kaina.

Dabartinė leidimų kainodara neskatina ieškoti naujų, inovatyvių būdų emisijų mažinimui. Trumpuoju periodu įmonėms paprasčiau ir pigiau tiesiog įsigyti leidimus ir į aplinką išskirti reikiamą anglies dvideginio kiekį.

Prognozuojamas ATL kainų augimas turėtų būti paskata pramonei aktyviau investuoti į atsinaujinančius energijos šaltinius. Jau dabar vertėtų ruoštis būsimiems reguliavimo pokyčiams, derinti savo emisijas su ES ilgalaikiais klimato kaitos tikslais ir taip sumažinti didesnių bei skubotų išlaidų riziką ateityje.

Bendrovės „Kurana“ nuotr.

Investicijos į biometaną

Europa iki 2050 m. siekia tapti pirmuoju klimatui neutraliu žemynu. Vis dėlto šalys nevienodai aktyviai pereina prie aplinkai draugiškų sprendimų. Kol kai kurios valstybės lūkuriuoja, Lietuva ir kitos Šiaurės regiono šalys sparčiai investuoja į atsinaujinančios energijos bei tvarumą didinančius sprendimus.

Neseniai paskelbta, jog Lietuvoje ir Latvijoje į dviejų biometano gamyklų statybas bus investuojama per 35 mln. eurų.

Planuojama, jog 2026 m. Kaišiadorių rajone veiklą pradės „Akola group“ 19,4 mln. vertės biometano gamykla, o Latvijoje 15 mln. eurų gamyklą numatoma pradėti statyti kitais metais. Pastarosios jėgainės statyboms ir biometano plėtrai Latvijoje bendrovė „VIRŠI-A“ iš Europos energijos efektyvumo fondo (EEEF) jau užsitikrino 12 mln. eurų finansavimą.

Aktyvios investicijos į biometaną yra svarbus žingsnis Baltijos regionui mažinant iškastinio kuro naudojimą. Pozicija rinkoje vieninga, jog biometano poreikis augs. Vien Lietuvoje prognozuojamas poreikio didėjimas nuo 0,09 TWh šiuo metu iki 1,4 TWh 2030 m.

„Green Genius“ taip pat pertvarko Lietuvoje turimą biodujų jėgainių portfelį biometano gamybai. Vis dėlto biometano projektų plėtra yra ribojama šalyse susidarančių biologinių atliekų kiekio.

Klaipėdos

valstybinio jūrų uosto

direkcijos nuotr.

 

Aplinkai draugiškesnis transporto sektorius

Transporto sektorius generuoja apie 25 proc. Europos Sąjungos CO2 emisijų. Pagal ES Žaliojo kurso tikslus, iki 2030 m. šiuos išmetimus turėtume sumažinti 30 proc., o iki 2050 m. – visais 90 proc.

Lietuva, nors ir vėluodama, juda šių tikslų link – Susisiekimo ministerija kartu su Vokietija ir Japonija pasirašė bendrą deklaraciją, skatinančią CO2 taršos požiūriu beveik neutralių e-degalų plėtrą ir jų naudojimą. Klaipėdos uosto vandenilio gamybos ir papildymo punktų statybos projektas jau vykdomas.

Kaimyninėje Latvijoje atsinaujinančios energijos darbotvarkę įgyvendinanti Klimato ir energetikos ministerija siekia padidinti biokuro naudojimą transporto sektoriuje – tai antras didžiausias šiltnamio efektą sukeliančių dujų išmetimo šaltinis šalyje. Neseniai Vyriausybės patvirtintas Transporto energijos įstatymas įpareigoja kuro tiekėjus padidinti biokuro dalį degaluose.

Nors tai gali lemti didesnes degalų kainas, vis tik tai svarbi priemonė mažinant CO2 išmetimus transporto srityje. Ji taip pat prisidės prie bendrų šalies šiltnamio efektą sukeliančių dujų emisijų mažinimo.

Pokyčiai vyksta ir jūros transporto srityje – Klaipėdos uostas kartu su kitais didžiaisiais Europos uostais yra įtrauktas į „X-Press Feeders“ žaliųjų koridorių kūrimą, jau šiemet uostą pasieks pirmasis žaliuoju metanoliu varomas laivas.

Žaliųjų koridorių projektas skatina aplinkai draugiškų degalų naudojimą ir tvarią laivybą Baltijos bei Šiaurės jūrose. Žaliuoju metanoliu varomi laivai gali ženkliai sumažinti trumpųjų nuotolių laivybos anglies pėdsaką.

Lietuvos oro uostų nuotr.

Realūs sprendimai tvariai aviacijai

Aviacijos srityje didelį proveržį demonstruoja Šiaurės šalys, norinčios sukurti kelionių be iškastinio kuro modelį. Švedijos Chalmerso technologijos universiteto tyrimai rodo, kad nauja šilumokaičio technologija iki 2045 m. vandeniliu varomiems lėktuvams leis įveikti beveik visus skrydžius 1200 kilometrų atstumu.

Tokiu atstumu vyksta net 97 proc. skrydžių iš Šiaurės Europos, tad vandenilis gali tapti alternatyviu ir, svarbiausia, realiai panaudojamu kuru daugeliui regioninių skrydžių.

CO2 pėdsaką taip pat padės sumažinti ir Švedijoje tobulinamos anglies dioksido surinkimo ir saugojimo (CCS) technologijos. Europos Komisija neseniai patvirtino 3 mlrd. eurų paramą, skirtą biogeninio CO2 surinkimui, transportavimui ir saugojimui.

Taip bus sugaudomas CO2, susidarantis deginant ar perdirbant biomasę, o Baltijos ir Šiaurės šalių regionas dar labiau įtvirtins savo lyderystę pereinant prie klimatui neutralios energijos ir kuro.