Perkeliant ES direktyvą į nacionalinį lygmenį planuojama pakeisti 8 įstatymus, o Energijos vartojimo efektyvumo didinimo įstatymas bus dėstomas nauja redakcija. Siekiama, kad 2030 m. metinis Lietuvos pirminės energijos suvartojimas būtų ne didesnis kaip 63,3 TWh, o metinis galutinės energijos suvartojimas – ne didesnis kaip 51,0 TWh. 2023 m. suvartojimas buvo 61,9 TWh galutinės energijos.

„Europos Sąjungoje didinamas dėmesys energijos vartojimo efektyvumui, kadangi be jo nebūtų įmanoma dekarbonizuoti ekonomikos, efektyvinti verslo procesų ir didinti jo konkurencingumą. Veiklos sričių ne viena, o įgyvendinamos priemonės ne tik mažins neigiamą poveikį aplinkai, bet ir didins energetinį saugumą, užtikrins patikimą energijos tiekimą ir mažins sąskaitas už energiją“, – sako pranešime cituojamas energetikos ministras Žygimantas Vaičiūnas.

Pasak ministro, planuojant energijos vartojimo efektyvumo priemones akcentuojamas energijos nepritekliaus mažinimas ir pagalba vartotojams. Įgyvendinant esamas arba naujas energijos vartojimo efektyvumo didinimo politikos priemones pirmenybė bus teikiama pažeidžiamiausiems vartotojams.

Daugiabučio renovacija.

Portalo STATYBUNAUJIENOS.LT

nuotr.

 

Gyventojams planuojamos priemonės užtikrinant paprastą ir komfortišką būsto šildymą, numatoma parama efektyvumo priemonių įgyvendinimui skurdą patiriantiems ir sumažinama avarijų daugiabučiame name rizika. Taip pat numatoma mažėjanti našta biudžetui apmokant viešojo sektoriaus energijos sąskaitas ir mokant šildymo kompensacijas gyventojams.

Valstybės ir savivaldybių lygmens viešieji subjektai kasmet privalės didinti energijos vartojimo efektyvumą ir sutaupyti 1,9 proc. savo suvartojamos galutinės energijos.

Transporto sektoriuje planuojamas ne mažesnis kaip 15,7 TWh galutinės energijos sutaupymas, paslaugų sektoriuje ir namų ūkiuose – ne mažesnis kaip 14,9 TWh, pramonės sektoriuje – ne mažesnis kaip 7,9 TWh, o žemės ūkio sektoriuje – ne mažesnis kaip 0,8 TWh galutinės energijos sutaupymas.