Pasak ekspertų, nauji reikalavimai akcentuoja darnumą, aplinkosaugą bei skaitmenizaciją ir įpareigoja statybų rinkoje veikiančias įmones prisitaikyti prie aukštesnių standartų.

„Statybos produktų reglamento pakeitimai grindžiami Europos Žaliuoju kursu, kurio tikslas – skatinti tvarumą, klimato neutralumą ir išteklių efektyvumą statybos sektoriuje. Naujosios taisyklės padės suvienodinti gaminių eksploatacinių savybių deklaracijų turinį tarp Europos Sąjungos šalių. Be to, įtraukiant produkto aplinkosauginius aspektus, bus prisidedama prie tvarumo tikslų siekimo“, – komentuoja pranešime cituojama „Vesta Consulting“ Pastatų analizių ir poveikio aplinkai skyriaus vadovė Silvija Serapinaitė.

Gamintojams – nauji iššūkiai

Nauji Statybos produktų reglamento reikalavimai bus pradėti taikyti jau nuo šių metų lapkričio – prioritetinių statybos produktų gamintojai privalės atskleisti ne tik produktų esmines charakteristikas, bet ir jų aplinkosaugines savybes, pradedant nuo visuotinio atšilimo potencialo (VAP, angl. k. GWP – global warming potential).

„Planuojama, kad įsigaliojus darnumo standartams, reikalavimai kartu su eksploatacinių savybių deklaracija pateikti ir atitikties deklaraciją, atskleidžiančią produkto aplinkosaugines tvarumo charakteristikas per visą jo gyvavimo laikotarpį, pirmiausia bus taikomi prioritetinėms statybos produktų grupėms. Tarp šių produktų grupių įvardijami tokie gaminiai kaip betonas, gelžbetonis, armatūra, plieno konstrukcijos, durys, langai, vartai, cementas, termoizoliaciniai produktai. Taip pat deklaracijomis turės pasirūpinti medžio produktų, kelių statybos medžiagų, gipso produktų, santechnikos prietaisų, vidaus ir išorės sienų bei lubų apdailos, grindų dangos ir kitų panašių produktų gamintojai bei importuotojai“, – vardija S. Serapinaitė.

Portalo

STATYBUNAUJIENOS.LT

nuotr.

 

Pasak jos, CPR reglamento įgyvendinimas taps nemenku iššūkiu statybos produktų gamintojams, ypač smulkioms ir vidutinėms įmonėms, jei jos neteiks prioriteto ir neskirs pakankamai resursų pasiruošti būsimiems pokyčiams.

„Lietuvos gamintojai turės ne tik peržiūrėti gaminių charakteristikas ir pradėti deklaruoti aplinkosauginius rodiklius, bet ir investuoti į skaitmenizacijos ir aplinkosaugos sprendimus. Nuo 2028 metų atsiras prievolė rengti gaminių skaitmeninius pasus, kurie turės būti prieinami elektroniniu formatu visoms suinteresuotoms šalims. Tai gali reikšti papildomas sąnaudas, kurios gali didinti galutinę statybos produktų kainą“, – aiškina „Vesta Consulting“ atstovė.

Skaitmeniniame pase turės būti pateikta bendroji informacija apie produktą, jo naudojimo instrukcijos, saugos informacija, taip pat produkto techniniai dokumentai, etiketė, unikalus identifikatorius, duomenų saitai ir kita svarbi informacija. Naujasis CPR reglamentas dar labiau sustiprins ir CE ženklinimo reikšmę – šiuo ženklu žymimi produktai, kurie atitinka visas Europos Sąjungos taikomas darniąsias technines specifikacijas ir pagrindinius saugos bei aplinkosaugos reikalavimus.

„Statybos produktų gamintojai taip pat turės pasirūpinti, kad jų gaminiai būtų pažymėti CE ženklu. Šis ženklas taps pagrindiniu indikatoriumi, kuris padės vartotojams ir verslo partneriams įvertinti gaminio kokybę ir atitiktį darnumo standartams, kurie, pradedant nuo prioritetinių produktų grupių, bus pradėti skelbti jau šiais metais“, – sako S. Serapinaitė.

Bendrovės „Panevėžio energija“

nuotr.

 

Statybos produktų gamintojų, platintojų ir importuotojų laukia ir tolesni pokyčiai.Nuo 2029 m. lapkričio mėn. taps privaloma pateikti ir kitus pagrindinius aplinkosaugos rodiklius pagal CPR reglamentą, o nuo 2031 m. lapkričio mėn. – visus aplinkosaugos rodiklius, susijusius su gaminių gyvavimo ciklu.

Atvers eksporto galimybes

Europos Komisija siekdama palengvinti perėjimą prie naujų reikalavimų, planuoja įmonėms pristatyti nemokamą įrankį, kuris padės apskaičiuoti gaminių aplinkosauginius rodiklius ir parengti atitikties deklaracijas pagal naująjį reglamentą. Naudodamos šį įrankį, įmonės galės paprasčiau įvertinti savo gaminių poveikį aplinkai ir pasiruošti naujiems rinkos standartams. Įrankis taip pat turėtų suteikti galimybę integruotis su skaitmeniniais statybos produktų pasais, užtikrinant skaidrumą ir lengvesnį duomenų valdymą.

Pasak S. Serapinaitės, nepaisant naujos prievolės, tai atveria galimybes šalies gamintojams konkuruoti globalioje statybos produktų rinkoje su aukštesnės pridėtinės vertės gaminiais.

„Gaminių poveikis aplinkai tampa svarbus vis daugiau nekilnojamojo turto (NT) rinkos dalyvių, ypač Skandinavijos šalyse. Turime ne vieną pavyzdį, kai Lietuvos statybos produktų gamintojai, pasirūpinę produkto poveikio aplinkai deklaracijomis (angl. Environmental Product Declaration, EPD), sėkmingai įsitvirtina reikšminguose NT projektuose užsienyje“, – sako S. Serapinaitė.

Norint laiku pasiruošti CPR pakeitimams, S. Serapinaitė rekomenduoja gamintojams ir platintojams jau dabar investuoti į skaitmeninius sprendimus ir bendradarbiauti su tiekėjais renkant aplinkosauginius duomenis. Taip pat verta atnaujinti jau turimus atitikties dokumentus, EPD ir pan.