Pokytis mažesnėms įmonėms

Pasak Žaliųjų finansų instituto (ŽFI) vadovo Audriaus Šilgalio, šie pakeitimai suteiks daugiau lankstumo ir paskatins įmones savanoriškai dalintis informacija apie savo tvarumo praktiką.

„Siūloma atsisakyti tvarumo ataskaitų reikalavimų įmonėms, kuriose dirba mažiau nei 1000 darbuotojų. Tai reiškia, kad apie 80% įmonių būtų atleistos nuo šio įsipareigojimo. Šios įmonės būtų skatinamos savanoriškai atskleisti tvarumo informaciją pagal naujai sukurtą VSME (Voluntary Standard for non-listed, micro-, small, and medium-sized undertakings) standartą“, – komentuoja pranešime cituojamas A. Šilgalis.

Vis dėlto, ŽFI vadovas priduria, kad nors šis standartas gali būti naudingas, kyla abejonių dėl jo tinkamumo didesnėms, daugiau nei 500 darbuotojų turinčioms įmonėms, kurios, galbūt, bus išbrauktos iš tvarumo atskaitomybės prievolės.

„Norėtume, kad tvarumo vertinimas būtų įtrauktas į įmonių valdymo praktiką plačiau, nei tik pačiose didžiausiose įmones, liksiančiose Bendrovių tvarumo atskaitomybės direktyvos (CSRD) apimtyje“, – priduria jis.

Alenos Koval nuotr.

Atsisakoma sektorinių standartų

EK numato peržiūrėti ir vertės grandinės ribas, suteikiant mažoms įmonėms galimybę teikti mažiau informacijos savo tiekėjams ir klientams. Tai turėtų sumažinti administracinę naštą ir palengvinti tvarumo informacijos surinkimo procesą, ką verslui dar rudenį žadėjo Europos Komisija.

Kitas reikšmingas siūlymas – atsisakyti sektoriams taikomų tvarumo ataskaitomybės standartų. Tai, regis, gali kelti tam tikrą painiavą, nes sektoriniai standartai suteiktų daugiau aiškumo ir leistų lengviau palyginti tame pačiame sektoriuje veikiančių įmonių tvarumo praktikas.

„Tokiu būdu ataskaitos taptų sunkiau lyginamos, nors EK tikslas buvo sumažinti atskleidžiamos informacijos kiekį“, – teigia A. Šilgalis.

EK pateikė siūlymus ir tvarumo atskaitomybės užtikrinimo (auditavimo) reikalavimams. Ateityje įmonės, kurioms taikoma tvarumo atskaitomybės prievolė, patirs mažiau išlaidų, nes siūloma atsisakyti pakankamo užtikrinimo (angl. reasonable assurance) reikalavimo įvedimo nuo 2028 m., įtvirtinant tik ribotą užtikrinimą (angl. limited assurance) tvarumo atskaitomybei. Iki 2026 m. ketinama paskelbti tikslines tvarumo atskaitomybės užtikrinimo gaires.

Pranešime cituojama ŽFI ekspertė Nora Marija Laurinaitytė atkreipė dėmesį į siūlomą lankstų atskleidimų apie įmonės veiklos suderinamumą su Europos Sąjungos Taksonomijos reikalavimais režimą. Pagal šį EK pasiūlymą įmonės galėtų dalinai atskleisti informaciją apie savo apyvartą ir kapitalo bei operacines išlaidas, jeigu jų veikla iš dalies atitinka ES Taksonomijos kriterijus.

„Įmonėms, išliekančioms CSRD taikymo apimtyje, kuriose dirba daugiau kaip 1 000 darbuotojų tačiau kurių grynoji apyvarta neviršija 450 mln. EUR, neteigiančioms, kad vykdo ekonominę veiklą, kuri pagal ES Taksonomiją laikoma aplinkos atžvilgiu tvaria, siūloma netaikyti ES Taksonomijos atskleidimų reikalavimo. Tokioms įmonėms būtų siūloma teikti ataskaitas apie veiklą, kuri iš dalies atitinka Taksonomiją, t. y., atitinka ne visus, bet tik kai kuriuos techninės analizės kriterijus. Manoma, kad tokie daliniai atskleidimai galėtų paskatinti laipsnišką perėjimą prie draugiškesnės aplinkai veiklos“, – sako ekspertė.

Pexels nuotr.

Procesas ilgesnis nei tikėtasi

Žaliųjų finansų instituto užsakymu šį sausį „Spinter“ atliktos įmonių apklausos rezultatai parodė, kad didžioji dalis Lietuvos įmonių, kurioms tvarumo ataskaitas rengti būtų reikėję privalomai pagal dabar galiojančias CSRD ribas, tam ruošėsi iš anksto (83 proc.).

40 proc. besiruošiančių tvarumo ataskaitų teikimui nurodė, kad procesas reikalauja daugiau resursų nei tikėjosi ir užima daugiau laiko, nei planavo (37 proc.), Be to, 28 proc. įmonių sunku suprasti reikalavimus ir atlikti dvejopo reikšmingumo vertinimą, o 24 proc. susiduria su iššūkiais renkant reikiamus duomenis.

EK siūlymai paprastinti tvarumo atskaitomybės ir tvarumo duomenų rinkimo procesą, mažinti reikalavimų apimtis, vėlinti ataskaitų teikimo terminus palengvins naštą ir ženkliai daliai Lietuvos įmonių. Visgi, dėl esančio reguliavimo neapibrėžtumo, vertinant Europos teisėkūros procedūrų trukmę, rekomenduojama nenutraukti ir neatidėti pradėtų darbų, kol nebus daugiau aiškumo tiek dėl terminų, tiek dėl aiškių ES sprendimų tvarumo reguliavimui.