Lietuva pasigamina tik trečdalį reikalingos elektros energijos – kokie galimi sprendimai?

Nevaldomai kylant elektros kainoms, Energetikos ministerija prašo VERT ištirti, ar biržos kainos algoritmas nėra viena iš aukštų kainų priežasčių. Atsinaujinančios energetikos atstovai ragina valdžią žvelgti plačiau. „Litgrid“ duomenimis, pernai Lietuva suvartojo rekordiškai daug elektros energijos – beveik 12 TWh. Tačiau vidaus rinkoje sugeneruojama vos daugiau nei trečdalis šio poreikio – 4,7 TWh. Pirmąjį š.m. ketvirtį Lietuva importavo 65 proc. elektros.
„Lietuvos energetikos agentūros duomenimis, birželio mėn. gaminančių vartotojų plėtra Lietuvoje pasiekė 265 MW bendros instaliuotos galios. Per artimiausią pusmetį bus įdiegta dar 100 MW. Perteklinė energija kaupiama tinkle ir atsiimama nakties metu arba žiemą. Tačiau ši perteklinė energija kainai jokios įtakos nedaro – ir tai yra problema, – sako Nerijus Paklonskas, įmonės EST LT rinkodaros vadovas. – Gaminantys vartotojai turi būti rinkos dalyviai, visą jų pagamintą perteklinę energiją reikia parduoti rinkoje. Drastiškai kaitaliojantis energijos kainai, tai būtų momentinis sprendimas, teigiamai veiksiantis ir algoritmą. Vėliau, siekiant stabilios kainos, būtina skatinti gamintojų konkurenciją. Ir tam reikia ne riboti atsinaujinančių energijos šaltinių energetiką, bet ją skatinti. Didėjant bendrai atsinaujinančių energijos šaltinių galiai, reikia diegti ir papildomas jungtis su kontinentinės Europos tinklu, nes jų pagal bendrą Lietuvos elektros energijos vartojimą vis dar trūksta.“
Puiku, kad per 2020–2021 m. saulės jėgainių savininkų skaičius augo triskart, tačiau iškilo problema – sumažėjo tinklo pralaidumas. Todėl Seimas pakeitė Atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymą, nurodydamas, kad „saulės šviesos energijos elektrinių suminė įrengtoji galia negali viršyti 2 GW“.
Lietuvai dabar reikia 12 TWh, o išplėtojus elektromobilių infrastruktūrą bei kitas energijai imlias technologijos, šis skaičius gali išaugti ir iki 15–20 TWh. N.Paklonskas pastebi, kad dabar pristabdžius plėtrą, vėliau reikės skatinti energijos gamybą, bet bus prarastas laikas ir, ne mažiau svarbu, investuotojų pasitikėjimas. Lietuvos saulės energetikoje susidarė situacija, kai saulės parkų ir hibridinių elektrinių vystytojai, planavę pradėti elektrinių statybą ar netgi jau investavę į parengiamuosius darbus, buvo įpareigoti juos nutraukti.
Energijos sąnaudos visuose sektoriuose tampa išlaidomis, todėl augant elektros energijos kainoms, mažėja eksportuotojų konkurencingumas, auga visos kitos kainos, lemdamos infliaciją, neigiamus gyventojų ir verslo lūkesčius, keldamos visuotinį nepasitenkinimą. Todėl, kaip akcentuoja N.Paklonskas, reikia greitų ir aiškių sprendimų. Pirmiausia, turi būti nustatyta aiški atsinaujinančių energijos šaltinių kompensavimo tvarka: kokiam laikotarpiui ir kokios lėšos skiriamos – investuotojai turi žinoti, kad nustatyta tvarka galios konkretų laiką.
„Džiaugiamės, kad supaprastinta saulės jėgainių įrengimo tvarka – nebereikia leidimo plėtoti elektros energijos pajėgumus ir leidimo gaminti elektros energiją, sutaupome 30–60 dienų, bet stringame su didesnėmis jėgainėmis, – sako N.Paklonskas. – Sutinku, kad tai yra ūkio šaka, kurią būtina kontroliuoti. Bet EST LT patirtis rodo, kad trūksta kontrolės mechanizmo, kuris veiktų aiškiai ir logiškai. Pateiksiu pavyzdį: pastatome pusės megavato galios saulės elektrinę. Prasideda patikra. Pirmą pažymą išduoda VERT – patikrina sąlygas, projekto atitiktį ir pan. Tada prasideda antroji dalis: esant didesnei nei 100 kW galios elektrinei, turi būti įrengta valdymo sistema, kuri leistų išjungti saulės elektrinę iš ESO pulto. Tam reikia natūrinių bandymų – suderinti prietaisus kartu su ESO.“

Nors saulės elektrinė aprobuota VERT, visiškai parengta darbui, gali generuoti elektros energiją, procesas sustoja 2 mėnesiams, kol bus gautas ESO pritarimas. Specialistai siūlo spartinti tvarką: VERT ir ESO visus formalumus, patikras turi vykdyti vienu metu ir pateikti galutinę pažymą. Nepateisinama situacija, kai Lietuvoje vienu metu stovi, pvz., 10 MW galios saulės elektrinių, kurios ne gamina energiją, o laukia pažymų.
„Kad iš dalies būtų kompensuotas elektros kainų augimas, numatyta išmokėti 326 mln. eurų, kitais metais suma gali būti dar įspūdingesnė. Ar ne racionalesnis variantas būtų už tas lėšas leisti įsirengti elektrines vartotojams – užuot davus žuvies, įduoti meškerę. Kita vertus, tai paskatintų ir konkurenciją, kuri leistų gauti pigesnę energiją“, – sako N.Paklonskas ir akcentuoja, kad valdžia turi ne gesinti gaisrus, o vertinti naudą ilguoju laikotarpiu.
EST LT nuotr.