Dominuoja nuosavas būstas

„Eurostat“ duomenimis, apie 87 proc. Lietuvos gyventojų gyvena nuosavame būste, o nuomojasi tik apie 12 proc. Tai vienas aukščiausių rodiklių Europos Sąjungoje – gerokai viršijantis bendrą ES vidurkį, kuris siekia apie 68 proc.

Pasak „Luminor“ banko ekspertės Lauros Žukovės, tokį rezultatą lėmė istorinės aplinkybės ir regiono būsto rinkos raida. Dalis gyventojų būstus įsigijo dar privatizacijos laikotarpiu, o šiandien nuosavas būstas Lietuvoje išlieka svarbiu finansinio stabilumo simboliu. Ši nuostata gaji ir tarp jaunesnės kartos, kuri dažnai siekia kuo anksčiau įsigyti savo būstą.

Butai išlieka pagrindiniu pasirinkimu

Nors nuosavo būsto lygis Lietuvoje yra aukštas, didžioji dalis gyventojų gyvena butuose. „Eurostat“ duomenys rodo, kad apie 60 proc. žmonių renkasi daugiabučius, o individualiuose namuose gyvena apie 40 proc.

Anot L. Žukovės, tokia struktūra susiformavo dėl didelės sovietmečiu statytų daugiabučių pasiūlos. Nors pastaraisiais metais aktyviai vystomi nauji projektai ir statomi individualūs namai, ypač priemiesčiuose, butai vis dar išlieka prieinamiausia alternatyva, ypač didmiesčiuose.

Kartu ryškėja ir nauja tendencija – augantis susidomėjimas naujos statybos bei renovuotais būstais. Gyventojai vis daugiau dėmesio skiria energiniam efektyvumui, statybos kokybei ir aplinkos infrastruktūrai, net jei tai reiškia didesnę būsto kainą.

Mažesni būstai – nauja norma

Lietuvoje vienam gyventojui tenkantis gyvenamasis plotas išlieka šiek tiek mažesnis nei ES vidurkis – atitinkamai apie 1,6 ir 1,7 kambario. Tačiau dar svarbesnė tendencija – naujai statomi butai mažėja.

„Luminor“ banko atstovė pažymi, kad tai tiesiogiai susiję su būsto įperkamumu. Augant kainoms sparčiau nei pajamoms, pirkėjai renkasi mažesnį plotą, kad išlaikytų prieinamą bendrą būsto kainą. Prie šio pokyčio prisideda ir investicinė paklausa – mažesni butai yra patrauklesni nuomai ir lengviau realizuojami rinkoje, todėl jų pasiūla natūraliai auga.

Šildymas – vis dar opi problema

Nepaisant aukšto nuosavo būsto lygio, gyvenimo kokybė Lietuvoje išlieka iššūkiu. Apie 18 proc. gyventojų teigia, kad negali tinkamai išlaikyti būsto šilto – tai dvigubai daugiau nei ES vidurkis.

Pagal šį rodiklį Lietuva patenka tarp prasčiausiai vertinamų šalių kartu su Bulgarija ir Graikija. Pasak L. Žukovės, pagrindinės priežastys – prastesnės senų daugiabučių energetinės savybės ir gyventojų pajamų lygis.

Nors renovacijos projektai padeda gerinti situaciją, procesas vyksta palaipsniui, todėl daliai gyventojų komfortiškos gyvenimo sąlygos vis dar išlieka sunkiai pasiekiamos.

Ateityje svarbiausias taps efektyvumas

Ekspertės teigimu, būsto pirkėjų prioritetai keičiasi. Vis daugiau dėmesio skiriama ne tik kainai ar vietai, bet ir ilgalaikiam komfortui – energiniam efektyvumui, išlaikymo kaštams, infrastruktūrai bei aplinkos kokybei.

Augant energijos kainoms ir griežtėjant tvarumo reikalavimams, rinkoje vis didesnį pranašumą įgis modernūs, energiškai efektyvūs ir gerai suplanuoti būstai. Tokie sprendimai ne tik gerina gyvenimo kokybę, bet ir padeda išlaikyti turto vertę ilgalaikėje perspektyvoje.