2026 m. spalio 15 d. ketvirtadienis, 23:37:22
Reklama  |  facebook

Lietuvių įmonė „Elinta Charge“ stiprina pozicijas Vokietijos EV įkrovimo stotelių rinkoje

2023-05-25 11:13
Elektrifikacijos srityje sparčiai kylanti Vokietija elektromobilių (EV) įkrovimo stotelių gamintojams taiko itin griežtus reikalavimus, nustatytus šios šalies vyriausybės bei reguliavimo institucijų. Aukštą viešųjų EV įkrovimo stotelių rinkos kartelę verslams peržengti galima tik turint „Eichrecht“ sertifikatą. Jį vienintelė Baltijos valstybėse įgijusi lietuvių įmonė „Elinta Charge“ toliau stiprina pozicijas Vokietijoje.
nuotrauka
„Elinta Charge“ vadovas Ignas Mikutis. Įmonės nuotr.


Minimos įmonės
Elinta Charge, UAB
Daugiau nei į 30 valstybių savo produkciją eksportuojanti elektromobilių įkrovimo stotelių kūrėja ir gamintoja „Elinta Charge“ iki šiol Vokietijoje galėjo tiekti tik privačių vartotojų poreikiams skirtas EV įkrovimo stoteles. Tačiau viešoms erdvėms ir komerciniais tikslais naudojamų elektromobilių įkrovimo stotelių pardavimą ribojo šioje šalyje taikomi kompleksiniai reikalavimai, kurie nuolat keitėsi. Pasak įmonės vadovo Igno Mikučio, cituojamo įmonės pranešime, kol buvo laukiamas „Eichrecht“ sertifikato patvirtinimas, šioje rinkoje jau susikaupė nemažas kiekis klientų, laukiančių kol lietuvių gaminys bus sertifikuotas.

Nors elektromobilių įkrovimo infrastruktūrai yra taikomi bendri Europos IEC 61851 standartai, tačiau kai kurios Europos Sąjungos (ES) šalys, tarp kurių ir Vokietija, turi savo specifinius papildomus reikalavimus dėl energijos, ryšių ir pinigų surinkimo paslaugų, susijusių su elektromobilių įkrovimu. „Eichrecht“ sertifikato įgijimas yra būtina sąlyga, norintiems Vokietijoje diegti viešąsias įkrovimo stoteles, kurių krovimo paslauga apmokestinta, bei siekiantiems dalyvauti viešuosiuose pirkimuose.

ELINTA CHARGE

ES Alternatyviųjų degalų infrastruktūros direktyva (AFID) nurodo, jog ES valstybės narės turi užtikrinti, kad viešųjų įkrovimo stotelių operatorių taikomos kainos būtų „pagrįstos, lengvai ir aiškiai palyginamos, skaidrios ir nediskriminacinės“. Remdamasi šia direktyva bei siekdama vartotojams užtikrinti maksimaliai skaidrią elektros apskaitą, Vokietija sukūrė ir įteisino savo taisykles, kurios tapo pavyzdžiu ir kai kurioms valstybėms.

Preciziškai matuodamos energiją „Eichrecht“ sertifikuotos įkrovimo stotelės užtikrina elektromobilių vairuotojų pasitikėjimą

„Į Vokietijos kuriamą EV politiką dabar žvalgosi Europos Komisija. Tikėtina, kad kai kurie šios šalies standartai plečiantis elektrifikacijai bus pritaikyti visoms ES šalims. Šis sertifikatas itin tiksliai apibrėžia įkrautos elektros apskaitą, naudojant išmaniuosius skaitiklius. Galime palyginti su degalinių pavyzdžiu, kur žmonės pildamiesi kurą tikisi mokėti būtent už tokį kiekį, kokį įsipylė. Vokietija pirmoji įdiegė griežtą įkrovimo stotelių kalibravimą, kuriuo užtikrinama, jog paklaidos yra minimalios ir vartotojai gauna būtent tai, kas jiems yra deklaruojama“, – cituojamas I.Mikutis.

ELINTA CHARGESertifikavimo proceso metu yra tikrinama kiekviena įkrovimo stotelės detalė, stebima elektros įtampos galia ir kiti aspektai, kurie turi atitikti Vokietijos matavimo ir patvirtinimo įstatymo techninius reikalavimus. Vienas pagrindinių reikalavimų – viešai prieinamos įkrovimo stotelės, kur už įkrovimą atsiskaitoma tiesiogiai, vartotojas turi pats matyti savo sunaudotą energijos kiekį – kWh. Tam reikia itin tikslių ir gerai sukalibruotų išmaniųjų skaitiklių. Taip pat pagal „Eichrecht“, stotelių vidus privalo būti apšviestas, tam kad skaitiklių rodmenys būtų matomi tiek dieną, tiek naktį. Šis sertifikatas suteiktas „Elinta Charge“ įkrovimo stotelėms „CityCharge V2” ir “CityCharge Mini2”.

„Turint galvoje, kad Vokietijos reikalavimai elektromobilių įkrovimo stotelėms yra aukščiausi ir kompleksiškiausi Europoje, gal net ir visame pasaulyje – kažkiek su vokiečiais galėtų lygintis JAV, šis sertifikatas atspindi aukščiausio lygio mūsų gaminių kokybę bei tiek „R&D” inžinierių skyriaus, tiek visos komandos kompetencijas. Net neabejoju, kad tai prisidės prie dar didesnio vartotojų ir klientų pasitikėjimo mumis visose šalyse, kuriose prekiaujame savo įkrovimo stoteles“, – sako I.Mikutis.

Vokietijos keliais iki 2030 metų turi važinėti 15 milijonų elektromobilių

Vokietija yra viena greičiausiai elektrifikacijos srityje kylančių rinkų ne tik Europoje, bet ir visame pasaulyje. Vokietijos Vyriausybė išsikėlė ambicingą tikslą – iki 2030 metų įkrovimo stotelių skaičius šalyje turi pasiekti vieną milijoną, o keliuose turi važinėti 15 milijonų elektromobilių. Vokiečių ekonomikos tyrimų instituto (DIW) duomenimis, praėjusių metų gale tik elektra varomų automobilių skaičius Vokietijoje perkopė milijoną, tad norint įgyvendinti Vyriausybės tikslą kas mėnesį iki 2030 metų turi būti registruojama apie 145 tūkstančius naujų elektromobilių.

Palaikydami šalies išsikeltus tikslus Vokietijos automobilių gamintojai siekia sparčiai stiprinti pozicijas elektromobilių rinkoje. „Volkswagen“ grupė yra paskelbusi, kad į perėjimą prie elektromobilių gamybos investuoja 35 mlrd. eurų, taip siekdama iki 2025 metų tapti didžiausiu pasaulyje elektromobilių gamintoju. Vokietijos automobilių industrijos asociacijos (VDA) duomenimis, praėjusiais metais šalyje buvo pagaminta 885 tūkstančių elektros pavarą turinčių automobilių, iš kurių 300 tūkstančių įkraunamų hibridų. Čia verta paminėti, kad prieš metus Vokietijoje gamyklą atidarė ir amerikiečių elektromobilių gamintoja „Tesla“.

Kada apie įkrovimo skaidrumo užtikrinimą bus kalbama Lietuvoje?

VĮ „Regitra“ duomenimis, per pastaruosius trejus metus įkraunamų hibridinių automobilių ir pilnai elektra varomų automobilių Lietuvoje padaugėjo beveik 5 kartus. Grynųjų elektromobilių skaičius paaugo dar daugiau – 5,5 karto. Paspartinti viešų įkrovimo stotelių plėtrą šalyje siekiama subsidijomis. „Lietuvoje yra numatytos reikšmingos sumos remti viešąją įkrovimo infrastruktūrą, todėl artimiausiu metu šalies vadovai turės prieiti ir prie diskusijų apie reikalavimus, užtikrinančius tikslų ir patikimą duomenų atvaizdavimą bei elektros apskaitą. Mes turime pakankamai kompetencijos ir patirties tokiose diskusijose dalyvauti“, – teigia I.Mikutis. 

„Elinta Charge“ nuotr. 

Statybunaujienos.lt



Infrastruktūra

nuotrauka
2026-10-15 06:58
Dulkės ir nepatogios kelionės regionuose pamažu turėtų tapti praeitimi – iki 2028 metų pabaigos Lietuvoje planuojama išasfaltuoti apie 160 km valstybinės reikšmės žvyrkelių. Šiemet numatyta sutvarkyti 75 km, o daugiau kaip 30 km ruožų, kuriems jau sudarytos rangos sutartys, bus baigti asfaltuoti 202...
nuotrauka
2026-10-14 09:19
Vilniuje atnaujinta elektromobilių įkrovimo infrastruktūra prie prekybos slėnio „Nordika“. Čia įrengta 10 naujų stotelių, leidžiančių vienu metu įkrauti iki 20 automobilių.
nuotrauka
2026-10-13 06:03
Klaipėdos SGD terminalo elektrifikacija artėja prie vieno sudėtingiausių darbų etapų – į statybvietę pristatytas specialiai projektui pagamintas povandeninis elektros kabelis, kurio trijų būgnų krovinys sveria apie 79 tonas. Įrengus maždaug 6,5 km ilgio elektros jungtį, laivas-saugykla „Independence...
nuotrauka
2026-10-13 06:00
Saulės elektrinės Lietuvoje jau daro reikšmingą įtaką šalies elektros balansui – gaminančių vartotojų įrengtoji galia viršijo 2,7 GW, o vasaros piko mėnesiais į tinklą jų patiekta elektra patenkino iki trečdalio šalies poreikio. „Energijos skirstymo operatorius“ (ESO) prie tinklo jau prijungė daugia...
nuotrauka
2026-10-11 09:22
Lietuvos elektros sistema pasiekė naują rekordą – vėjo elektrinių generuojama galia perkopė 2,2 GW, o šalies elektrinės palankiomis oro sąlygomis pagamina gerokai daugiau elektros, nei jos reikia vartotojams. Perteklius eksportuojamas į kaimynines rinkas, daugiausia – į Švediją.
nuotrauka
2026-10-09 09:13
Klaipėdos SGD terminalo laivas-saugykla „Independence“ ateityje galės atsisakyti dalies elektros gamybos savo varikliais – tam po Kuršių mariomis tiesiama speciali elektros jungtis. Į Klaipėdą jau pristatytas Suomijoje pagamintas 3,88 km ilgio povandeninis kabelis, o visa 19,3 mln. eurų vertės proje...
nuotrauka
2026-10-08 14:58
Daugiau nei 900 mln. Eur vertės „Harmony Link“ projektas pereina į konkretų statybų etapą – Lietuvoje 220 kV elektros jungties su Lenkija darbai turėtų prasidėti jau 2027 metų antrąjį ketvirtį. Nauja infrastruktūra bus statoma Vilkaviškio rajono, Kalvarijos ir Marijampolės savivaldybių teritorijose,...
nuotrauka
2026-10-07 11:54
Vilniuje artėja vieno ilgiausiai laukto transporto infrastruktūros projektų įgyvendinimas – pradėta rengti Šiaurinės gatvės 3 km atkarpos nuo Vakarinio aplinkkelio iki Fabijoniškių g. koncepcija. Nauja jungtis turėtų ne tik perimti dalį tranzitinio eismo, bet ir iš esmės pakeisti šiaurinės sostinės ...
nuotrauka
2026-10-06 06:44
Elektriniai traukiniai Vilniaus–Klaipėdos maršrute priartėjo dar vienu žingsniu – „LTG Infra“ sėkmingai užbaigė paskutinius dinaminius bandymus Radviliškio–Klaipėdos ruože. Dabar projektas pereina į baigiamąjį etapą – sertifikavimą.
nuotrauka
2026-10-06 06:35
Kauno pietrytinio aplinkkelio ir Ateities plento tęsinio projektui išduoti statybą leidžiantys dokumentai neatitiko teisės aktų, todėl jų likimą teko spręsti teisme. Nors statybų projektui kelias neužkertamas, jo teisinį pagrindą teks sukurti iš naujo – parengti naują projektą ir gauti naują leidimą...
nuotrauka
2026-10-05 06:25
Lietuvos elektros sistemoje netrukus atsiras dar vienas didelės galios energijos kaupimo objektas – Alytaus rajone pradėtas statyti beveik 25 mln. eurų vertės baterijų parkas, galėsiantis sukaupti 92 MWh elektros energijos.
nuotrauka
2026-10-02 14:42
Lietuvos energijos kaupimo galia jau perkopė 1 GW, o Anykščių rajone atidarytas pirmasis Danijos atsinaujinančios energetikos bendrovės „European Energy“ energijos kaupimo projektas Baltijos šalyse.
nuotrauka
2026-10-01 07:08,      papildyta 2026-10-01 17:28, papildyta „LTG Infra“ pozicija
„Rail Baltica“ sankasos šlaitai plaunami, o nepriklausomas tyrimas rodo, kad problema slypi ne rangovo darbuose, bet pačiuose projektiniuose sprendiniuose. UAB „Fegda“ užsakymu atliktas tyrimas nustatė, kad šlaitams nebuvo numatytos pakankamos apsaugos nuo erozijos, todėl po stipresnių kritulių išpl...
nuotrauka
2026-09-30 10:26
324 mln. eurų investicijų, 167 MW naujos vėjo elektrinių galios ir apie 580 GWh per metus – tokio masto yra „Enefit“ Kelmėje įgyvendinti „Kelmė I“ ir „Kelmė II“ projektai. Rugsėjo 29 d. oficialiai atidaryti du vėjo parkai tampa vienu reikšmingesnių bendrovės atsinaujinančios energetikos projektų Lie...
nuotrauka
2026-09-29 09:07
Remontuojant Šilutės rajono tiltą paaiškėjo, kad jo konstrukcijų būklė gerokai prastesnė, nei buvo nustatyta prieš pradedant darbus. Dėl to teko iš naujo numatyti konstrukcijos apačios – laikančiosios dalies – įrengimą, o rangovas dabar siekia pėsčiųjų eismą tiltu atnaujinti iki gruodžio 15-osios.
nuotrauka
2026-09-24 07:09
Lietuvos kelių infrastruktūros laukia vienas didžiausių pastarųjų metų atnaujinimo projektų – per viešojo ir privataus sektorių partnerystę (VPSP) planuojama atnaujinti 99 tiltus ir viadukus, o preliminari investicijų vertė gali siekti 400 mln. eurų.
nuotrauka
2026-09-23 07:17
„Rail Baltica“ projektui Baltijos šalys kelia ambicingą finansinį tikslą – iš būsimos ES daugiametės finansinės programos sieks gauti bent 10 mlrd. eurų. Tačiau kartu pripažįstama ir kita būtinybė: norint įgyvendinti pirmąjį pagrindinės linijos etapą, projekto sąnaudas reikės reikšmingai mažinti.
nuotrauka
2026-09-22 13:16
Į kelius investuotas euras Lietuvai sukuria bent 1,48 euro ekonominės naudos. Vilniaus universiteto (VU) tyrimas rodo, kad kasmet keliams skiriami 392 mln. eurų šalies ekonomikoje sukuria apie 581 mln. eurų, o beveik 75 mln. eurų mokesčiais ir įmokomis tais pačiais metais grįžta į valstybės biudžetą...
nuotrauka
2026-09-21 10:00
Varėnoje jau prasidėjo pirmosios Baltijos šalyse baterinių traukinių krovimo stotelės statybos – liejami jos pamatai, o 3,2 mln. eurų vertės projektas iš planų pereina į realius darbus. Naujoji infrastruktūra turėtų iš esmės išplėsti galimybes bateriniais traukiniais pasiekti neelektrifikuotus gelež...
nuotrauka
2026-09-17 10:45
Iki šiol vandentiekio tinklams plauti reikėdavo išleisti dešimtis kubinių metrų vandens, tačiau sostinėje ši praktika keičiasi. „Vilniaus vandenys“ pradėjo naudoti naują impulsinę „Comprex“ technologiją, leidžiančią vamzdynus išplauti sunaudojant iki 15 kartų mažiau vandens. Bendrovė skelbia, kad nu...

Statybunaujienos.lt » Infrastruktūra