Lietuvių įmonė „Elinta Charge“ stiprina pozicijas Vokietijos EV įkrovimo stotelių rinkoje
2023-05-25 11:13
Elektrifikacijos srityje sparčiai kylanti Vokietija elektromobilių (EV) įkrovimo stotelių gamintojams taiko itin griežtus reikalavimus, nustatytus šios šalies vyriausybės bei reguliavimo institucijų. Aukštą viešųjų EV įkrovimo stotelių rinkos kartelę verslams peržengti galima tik turint „Eichrecht“ sertifikatą. Jį vienintelė Baltijos valstybėse įgijusi lietuvių įmonė „Elinta Charge“ toliau stiprina pozicijas Vokietijoje.
„Elinta Charge“ vadovas Ignas Mikutis. Įmonės nuotr.
Daugiau nei į 30 valstybių savo produkciją eksportuojanti elektromobilių įkrovimo stotelių kūrėja ir gamintoja „Elinta Charge“ iki šiol Vokietijoje galėjo tiekti tik privačių vartotojų poreikiams skirtas EV įkrovimo stoteles. Tačiau viešoms erdvėms ir komerciniais tikslais naudojamų elektromobilių įkrovimo stotelių pardavimą ribojo šioje šalyje taikomi kompleksiniai reikalavimai, kurie nuolat keitėsi. Pasak įmonės vadovo Igno Mikučio, cituojamo įmonės pranešime, kol buvo laukiamas „Eichrecht“ sertifikato patvirtinimas, šioje rinkoje jau susikaupė nemažas kiekis klientų, laukiančių kol lietuvių gaminys bus sertifikuotas.
Nors elektromobilių įkrovimo infrastruktūrai yra taikomi bendri Europos IEC 61851 standartai, tačiau kai kurios Europos Sąjungos (ES) šalys, tarp kurių ir Vokietija, turi savo specifinius papildomus reikalavimus dėl energijos, ryšių ir pinigų surinkimo paslaugų, susijusių su elektromobilių įkrovimu. „Eichrecht“ sertifikato įgijimas yra būtina sąlyga, norintiems Vokietijoje diegti viešąsias įkrovimo stoteles, kurių krovimo paslauga apmokestinta, bei siekiantiems dalyvauti viešuosiuose pirkimuose.
ES Alternatyviųjų degalų infrastruktūros direktyva (AFID) nurodo, jog ES valstybės narės turi užtikrinti, kad viešųjų įkrovimo stotelių operatorių taikomos kainos būtų „pagrįstos, lengvai ir aiškiai palyginamos, skaidrios ir nediskriminacinės“. Remdamasi šia direktyva bei siekdama vartotojams užtikrinti maksimaliai skaidrią elektros apskaitą, Vokietija sukūrė ir įteisino savo taisykles, kurios tapo pavyzdžiu ir kai kurioms valstybėms.
„Į Vokietijos kuriamą EV politiką dabar žvalgosi Europos Komisija. Tikėtina, kad kai kurie šios šalies standartai plečiantis elektrifikacijai bus pritaikyti visoms ES šalims. Šis sertifikatas itin tiksliai apibrėžia įkrautos elektros apskaitą, naudojant išmaniuosius skaitiklius. Galime palyginti su degalinių pavyzdžiu, kur žmonės pildamiesi kurą tikisi mokėti būtent už tokį kiekį, kokį įsipylė. Vokietija pirmoji įdiegė griežtą įkrovimo stotelių kalibravimą, kuriuo užtikrinama, jog paklaidos yra minimalios ir vartotojai gauna būtent tai, kas jiems yra deklaruojama“, – cituojamas I.Mikutis.
Sertifikavimo proceso metu yra tikrinama kiekviena įkrovimo stotelės detalė, stebima elektros įtampos galia ir kiti aspektai, kurie turi atitikti Vokietijos matavimo ir patvirtinimo įstatymo techninius reikalavimus. Vienas pagrindinių reikalavimų – viešai prieinamos įkrovimo stotelės, kur už įkrovimą atsiskaitoma tiesiogiai, vartotojas turi pats matyti savo sunaudotą energijos kiekį – kWh. Tam reikia itin tikslių ir gerai sukalibruotų išmaniųjų skaitiklių. Taip pat pagal „Eichrecht“, stotelių vidus privalo būti apšviestas, tam kad skaitiklių rodmenys būtų matomi tiek dieną, tiek naktį. Šis sertifikatas suteiktas „Elinta Charge“ įkrovimo stotelėms „CityCharge V2” ir “CityCharge Mini2”.
„Turint galvoje, kad Vokietijos reikalavimai elektromobilių įkrovimo stotelėms yra aukščiausi ir kompleksiškiausi Europoje, gal net ir visame pasaulyje – kažkiek su vokiečiais galėtų lygintis JAV, šis sertifikatas atspindi aukščiausio lygio mūsų gaminių kokybę bei tiek „R&D” inžinierių skyriaus, tiek visos komandos kompetencijas. Net neabejoju, kad tai prisidės prie dar didesnio vartotojų ir klientų pasitikėjimo mumis visose šalyse, kuriose prekiaujame savo įkrovimo stoteles“, – sako I.Mikutis.
Vokietijos keliais iki 2030 metų turi važinėti 15 milijonų elektromobilių
Vokietija yra viena greičiausiai elektrifikacijos srityje kylančių rinkų ne tik Europoje, bet ir visame pasaulyje. Vokietijos Vyriausybė išsikėlė ambicingą tikslą – iki 2030 metų įkrovimo stotelių skaičius šalyje turi pasiekti vieną milijoną, o keliuose turi važinėti 15 milijonų elektromobilių. Vokiečių ekonomikos tyrimų instituto (DIW) duomenimis, praėjusių metų gale tik elektra varomų automobilių skaičius Vokietijoje perkopė milijoną, tad norint įgyvendinti Vyriausybės tikslą kas mėnesį iki 2030 metų turi būti registruojama apie 145 tūkstančius naujų elektromobilių.
Palaikydami šalies išsikeltus tikslus Vokietijos automobilių gamintojai siekia sparčiai stiprinti pozicijas elektromobilių rinkoje. „Volkswagen“ grupė yra paskelbusi, kad į perėjimą prie elektromobilių gamybos investuoja 35 mlrd. eurų, taip siekdama iki 2025 metų tapti didžiausiu pasaulyje elektromobilių gamintoju. Vokietijos automobilių industrijos asociacijos (VDA) duomenimis, praėjusiais metais šalyje buvo pagaminta 885 tūkstančių elektros pavarą turinčių automobilių, iš kurių 300 tūkstančių įkraunamų hibridų. Čia verta paminėti, kad prieš metus Vokietijoje gamyklą atidarė ir amerikiečių elektromobilių gamintoja „Tesla“.
Kada apie įkrovimo skaidrumo užtikrinimą bus kalbama Lietuvoje?
VĮ „Regitra“ duomenimis, per pastaruosius trejus metus įkraunamų hibridinių automobilių ir pilnai elektra varomų automobilių Lietuvoje padaugėjo beveik 5 kartus. Grynųjų elektromobilių skaičius paaugo dar daugiau – 5,5 karto. Paspartinti viešų įkrovimo stotelių plėtrą šalyje siekiama subsidijomis. „Lietuvoje yra numatytos reikšmingos sumos remti viešąją įkrovimo infrastruktūrą, todėl artimiausiu metu šalies vadovai turės prieiti ir prie diskusijų apie reikalavimus, užtikrinančius tikslų ir patikimą duomenų atvaizdavimą bei elektros apskaitą. Mes turime pakankamai kompetencijos ir patirties tokiose diskusijose dalyvauti“, – teigia I.Mikutis.
Netrukus prasidės ilgiausios „Via Baltica“ ruožo nuo magistralinio kelio A5 Kaunas–Marijampolė–Suvalkai ruožo nuo 58,62 iki 72,50 km rekonstravimas. Statybos darbus planuojama pabaigti iki kitų metų pabaigos. Projekto vertė – apie 223,6 mln. eurų.
Pasibaigus kvietimui teikti paraiškas, Aplinkos projektų valdymo agentūra (APVA) sulaukė 130 socialiai remtinų asmenų prašymų kompensacijoms už saulės elektrinės ar šilumos siurblio, biokuro katilo įsigijimą ir įrengimą. Prašoma finansavimo suma siekia beveik 1,2 mln. eurų, iš viso tam tikslui buvo ...
Tęsiantis karui Ukrainoje, Lietuva rūpinasi savo saugumu ir gerina sąlygas šalies kariuomenės bei NATO sąjungininkų karių rengimui. Prieš metus atkurtas Šalčininkų rajone esantis Rūdninkų karinis poligonas, kurį pasiekti karių transportas jau netrukus galės dar greičiau, saugiau bei sklandžiau.
Lietuvos automobilių kelių direkcijos specialistai, susitikę su Kėdainių rajono savivaldybės atstovais, sutarė, kad eismas tiltu per Nevėžį (valstybinės reikšmės rajoninio kelio Nr. 1906 Aukštutiniai Kaniūkai–Babtai–Labūnava–Kėdainiai 44,3 km (Tilto g.) bus atnaujintas per birželio mėnesį, kai AB „K...
Netoli Šakių, Lietuvos pietvakariuose, netrukus įsikurs vėjo jėgainių parkas, kuriame bus pastatytos keturios 4,5 MW galios vėjo jėgainės. Prie šio projekto finansavimo prisidėjo ir Šiaulių bankas, kuris suteikė 25 mln. eurų paskolą vėjo jėgainių parko įkūrimui.
Balandžio 28 d. startavęs kvietimas teikti paraiškas kompensacijoms už nuosavas saulės elektrines iki 10 kW jau sulaukė 10 tūkst. gyventojų. Jų prašoma suma siekia kiek daugiau nei 27 mln. eurų.
Poilsio aikštelių prie magistralinių kelių pertvarką AB Lietuvos automobilių kelių direkcija pradeda nuo šalyje judriausios automagistralės A1 Vilnius–Kaunas–Klaipėda, kuria per parą pravažiuoja vidutiniškai virš 25 tūkst. automobilių, o kai kuriose jos vietose pravažiuoja ir vidutiniškai iki 65 tūk...
„Eika“ įmonių grupei priklausantis nutolęs saulės elektrinės parkas Klaipėdos rajone jau gamina elektros energiją. Nuo 2023 pavasario 5 megavatų bendros galios elektrinė aprūpina apie 85 proc. „Eika“ grupės dabartinio energijos poreikio.
Atlikus tilto per Nevėžį (valstybinės reikšmės rajoninio kelio Nr. 1906 Aukštutiniai Kaniūkai–Babtai–Labūnava–Kėdainiai 44,3 km (Tilto g.) ekspertizę ir įvertinus eksperto pateiktas rekomendacijas, AB Lietuvos automobilių kelių direkcija priėmė sprendimą atnaujinti eismą tiltu per Nevėžį Kėdainiuose...
Rekonstruotame, strategiškai susisiekimui ir prekybai svarbiame kelyje „Via Baltica“ bus įgyvendinti modernūs infrastruktūriniai sprendimai, kurie pagerins ne tik vietinį, bet ir tarptautinį susisiekimą bei suteiks didesnį saugumą keliautojams ir vežėjams.
Įmonė „Kuršasta“ dalyvavo „Ignitis grupės“ plėtojamo vėjo jėgainių parko Mažeikių rajone statyboje, vykdė kelių, kranų aikštelių statybos ir melioracijos rangos darbus. Nuo 2006 m. „Kuršasta“ įrengė infrastruktūrą prie daugiau negu 100 vėjo jėgainių.
Gegužės 16 d. oficialiai atidarytas Vievio (Paparčių) viadukas. Renginyje dalyvavo susisiekimo ministras Marius Skuodis, Seimo nariai, Elektrėnų meras, AB Lietuvos automobilių kelių direkcijos ir rangovų atstovai.
Parama saulės elektrinėms įsirengti jau ne vienerius metus skiriama tiek namų ūkiams, tiek verslui. Ji skatina gaminančių elektros energijos vartotojų plėtrą. Tačiau ir namų ūkiai, ir saulės energetikos srityje veikiantis verslas kasmet priversti spėlioti: kada bus naujas kvietimas, kokios bus kviet...
Pasirodžius informacijai apie traukinio maršrutą Vilnius–Varšuva, pastarojo paklausa buvo didžiulė. Pirmieji traukinio bilietai buvo išpirkti akimirksniu – įsigyti bilietą Lietuvoje buvo beveik neįmanoma. Pastaraisiais mėnesiais keleivių susidomėjimas maršrutu nemažėja. Juk daliai žmonių kelionės, p...
Bus rekonstruojamas Vilniaus Elektrinės tiltas prie Bukčių miško, vilniečių pramintas Bruklino vardu. Jis sujungs kairėje upės pusėje projektuojamus takus palei Eigulių ir Elektrinės gatves – su Miškinių gatve ir Lazdynų rajonu dešinėje pusėje. Iki šiol naudotas tik inžineriniams tinklams, po rekons...
Konkurso būdu atrinktoms trims Lietuvos savivaldybėms Ekonomikos ir inovacijų ministerija skyrė 5 mln. eurų kelių, vedančių į pramonines teritorijas ir laisvąsias ekonomines zonas (LEZ), tiesimui ir tvarkymui. Lėšos skirtos Kauno ir Kėdainių rajonų bei Klaipėdos miesto savivaldybėms.
Pirmąjį atsinaujinančios energetikos projektą UAB „Jonavos hidrotechnika“ įgyvendino prieš 17 metų. Tai buvo Lietuvoje vienas iš pirmųjų vėjo jėgainių parkų, įkurtas Benaičiuose, Kretingos rajone. Nuo to laiko atsinaujinančios energetikos objektų statyba užima reikšmingą įmonės užsakymų portfelio da...
Gyventojų susidomėjimas atsinaujinančiais energijos ištekliais neslūgsta. Penktadienį, balandžio 28 d., startavęs kvietimas teikti paraiškas kompensacijoms už nuosavas saulės elektrines iki 10 kW jau sulaukė 5,5 tūkst. gyventojų. Jų prašoma suma siekia 15,5 mln. eurų. Iš viso kvietimui skirta 40 mln...
Atšilus orams į gatves grįžta kelio darbai, kurių šiemet miestų gatvėse ir vėl netrūks. Tvarios miestų ir infrastruktūros plėtros bendrovės „YIT Lietuva“ infrastruktūros verslo vadovas Aurelijus Braželis sako, kad, nors bendrai kelių būklė Lietuvoje po žiemos yra patenkinama, tačiau esama ir atkarpų...
Pagreitį įgauna 2022 m. pabaigoje pradėta valstybinės reikšmės magistralinio kelio A5 Kaunas–Marijampolė–Suvalkai ruožo nuo 72,50 iki 79 km rekonstrukcija, kurios metu bus įrengtas 4 eismų juostų magistralinis kelias (AM kategorijos) su jungiamaisiais keliais bei kita infrastruktūra, atitinkančia ta...