„Lietuva nuo pat nepriklausomybės atkūrimo kryptingai ėjo energetinės nepriklausomybės stiprinimo keliu, ir šiandien matome to rezultatus: sparti saulės elektrinių plėtra yra nuoseklios valstybės energetikos politikos vaisius“, – cituojamas energetikos ministras Dainius Kreivys.

Siekiama, kad 2030 m. kas trečias namų ūkis savo elektros energijos poreikiams užtikrinti naudotų atsinaujinančią energiją.

Didžioji dalis – virš 15 tūkstančių – gaminančių vartotojų turi įsirengę saulės elektrines, tuo tarpu nuotolines saulės elektrines pasirinko beveik 5000 vartotojų. Vis tiek, energetikos ministro teigimu, vertinant turimą tinklą ir jo transformacijos perspektyvą, ateityje prioritetas turėtų būti teikiamas nutolusioms saulės elektrinėms.

Dauguma gaminančių vartotojų, Energetikos ministerijos duomenimis, – fiziniai asmenys. Saulės elektrines turi įsirengę virš 14 tūkstančių namų ūkių ir 1,1 tūkstančių įmonių. Tuo tarpu nutolusiomis elektrinėmis naudojasi beveik 4,5 tūkst. fizinių asmenų ir 469 juridiniai asmenys.

Energetikos ministerija šiemet skyrė daugiau kaip 48 mln. eurų fizinių asmenų saulės elektrinėms – 40,16 mln. eurų tokių elektrinių įsirengimui namų ūkiuose ir 8,15 mln. eurų jų įsigijimui iš nuotolinių parkų. Numatoma, kad dėl to per artimiausius metus nuosavų saulės elektrinių kiekis Lietuvoje išaugs dvigubai, o planuojama naujų elektrinių bendra galia sudarys daugiau kaip 150 MW.

Vertinant rekordinį gyventojų susidomėjimą investicijomis į nuosavas saulės elektrines, ministerija siekia užtikrinti šio proceso tęstinumą ir svarsto galimybę šių metų antroje pusėje paskelbti dar vieną kvietimą – iki 35 mln. eurų.

Ministro teigimu, toks staigus augimas sąlygoja būtinybę peržiūrėti ir teisinį reguliavimą: „Šiuo metu žaliosios energetikos plėtrą reguliuojantys teisės aktai rengti prieš gerą dešimtmetį ir neatitinka nei šiandienių mūsų ambicijų, nei technologinės pažangos energetikoje“, – sako energetikos ministras D. Kreivys.

Vyriausybė artimiausiu metu ketina teikti Seimui įstatymų pataisų paketą, kuriuo siekiama nutiesti kelią sklandžiai ir greitai žaliosios energetikos plėtrai, mažinti biurokratinius trukdžius ir perteklinius ribojimus saulės ir vėjo elektrinėms, sukurti palankias sąlygas gaminančių vartotojų skaičiaus augimui bei skatinti energetinių bendrijų kūrimąsi. Pokyčiais siekiama stiprinti šalies energetinę nepriklausomybę, suvaldyti kainų augimą, mažinti klimato kaitą ir nefinansuoti Rusijos karo mašinos.