Šio aprašo pakeitimais griežtinamos užsieniečių įdarbinimo procedūros, o taip pat nustatoma tvarka dėl leidimų laikinai gyventi pakeitimo Lietuvoje laikinąją apsaugą gavusiems užsieniečiams.

Pastaruoju metu stebimos tendencijos, kad kuriasi daug naujų įmonių, kurios nevykdo veiklos, bet tarpininkauja dėl leidimo laikinai gyventi išdavimo užsieniečiams, o iš tiesų šiuos darbuotojus nuomoja kitoms įmonėms.

„Didėjantys darbo migracijos srautai kelia rimtų iššūkių. Reaguodami į šių dienų migracijos procesus pasaulyje bei pasikeitusią geopolitinę situaciją regione, privalome užtikrinti, kad imigracijos procedūromis mūsų šalyje nebūtų piktnaudžiaujama“, – teigia pranešime cituojama vidaus reikalų ministrė A. Bilotaitė.

Siekiant užkirsti kelią neteisėtai migracijai, Apraše nustatomos aplinkybės (pvz., įmonė užsiima fiktyvia veikla arba nevykdo veiklos Lietuvoje, įmonė nepagrindžia, kodėl kviečiasi užsieniečius ir kt.), kurias identifikavus, įmonė nebegali kviesti įsidarbinti užsieniečių 6 mėnesius.

Be to, nustačius, kad užsienietį kviečiasi įmonė, kuri negali įdarbinti užsieniečių, užsieniečio prašymas išduoti ar pakeisti leidimą laikinai gyventi bus nepriimamas.

Siekiant užtikrinti valstybės nacionalinio saugumo interesus ir reguliuoti užsieniečių srautus, nuo šiol išorės paslaugų teikėjų sąrašą tvirtins vidaus reikalų ministras savo įsakymu – iki šiol tai darė Migracijos departamentas.

Pagal vidaus reikalų ministro įsakymą Migracijos departamentas turės suderinti išorės paslaugų teikėjų sąrašą su Valstybės saugumo departamentu, policija ir Valstybės sienos apsaugos tarnyba bei pateikti tvirtinti vidaus reikalų ministrui.

Šiuo metu išorės paslaugų teikėjai yra 34 valstybėse.

Praėjusiais metais į Lietuvą dirbti atvyko 50 tūkst. užsieniečių, kurių pagrindinės kilmės šalys – Baltarusija, Uzbekistanas, Ukraina, Kirgizija, taip pat auga užsieniečių, atvykstančių iš Tadžikistano, Kazachstano ir Azerbaidžano skaičiai.