Būsto paskolų paklausa išlieka didelė

Pirmąjį 2026 m. ketvirtį Lietuvoje veikiančių bankų paskolų portfelis padidėjo 1,5 mlrd. eurų (3,8 proc.) ir pasiekė 40,3 mlrd. eurų. Didžiausią augimą lėmė būsto paskolos – jų portfelis per tris mėnesius išaugo 0,5 mlrd. eurų (3,5 proc.) ir sudarė 15,1 mlrd. eurų.

Gyventojų paskolų portfelis padidėjo 0,9 mlrd. eurų (4,3 proc.) – iki 21,2 mlrd. eurų. Toliau augo ir vartojimo paskolos – jų portfelis pasiekė 4,3 mlrd. eurų, nors didžioji dalis naujų paskolų buvo suteikta ne Lietuvos rezidentams.

Pasak Lietuvos banko valdybos pirmininko pavaduotojos Julitos Varanauskienės, susidomėjimas būsto paskolomis išlieka didelis, o konkurencija šiame segmente pamažu stiprėja, nors rinkoje vis dar dominuoja trys pagrindiniai būsto paskolų teikėjai. Ji taip pat pabrėžia, kad Lietuvos bankų sektorius išlaiko vieną geriausių paskolų portfelio kokybės rodiklių Europos Sąjungoje – neveiksnių paskolų dalis išlieka tarp mažiausių Bendrijoje.

Verslo finansavimas taip pat augo – įmonių paskolų portfelis padidėjo iki 14,8 mlrd. eurų. Didžiausia finansavimo dalis tenka nekilnojamojo turto operacijų, didmeninės ir mažmeninės prekybos bei apdirbamosios gamybos įmonėms.

Indėlių augimą šiemet gali paskatinti pensijų sistemos pokyčiai

Pirmojo ketvirčio pabaigoje bankuose laikomų indėlių suma siekė 84,6 mlrd. eurų – per ketvirtį ji padidėjo 5,7 mlrd. eurų, arba 7,3 proc.

Didžiausią įtaką augimui turėjo nerezidentų indėliai, kurie padidėjo 4,4 mlrd. eurų ir sudarė beveik 38,5 mlrd. eurų. Tuo metu Lietuvos gyventojų indėliai dėl sezoninių priežasčių sumažėjo 0,1 mlrd. eurų – iki 26,8 mlrd. eurų.

Vis dėlto Lietuvos bankas prognozuoja, kad dar šiais metais gyventojų indėliai reikšmingai augs. Tam įtakos turėtų turėti lėšos, kurios į bankus sugrįš gyventojams pasitraukus iš II pensijų kaupimo pakopos.

Sektoriaus pelnas augo, tačiau pelningumo rodikliai mažėja

Šiuo metu Lietuvoje veikia 19 bankų, iš jų šeši yra užsienio bankų filialai. Šiais metais veiklą pradėjo „RATO bankas“, o „PayRay Bank“ savo iniciatyva veiklą nutraukė.

Bendras bankų sektoriaus turtas pirmą kartą viršijo 100 mlrd. eurų. Didžiausią rinkos dalį ir toliau užima „Revolut Holdings Europe“ – jos dalis per ketvirtį padidėjo iki 40,4 proc. „Swedbank“ užima 21,9 proc. rinkos, AB SEB bankas – 16,4 proc., o „Artea“ bankas – 5,8 proc.

Per pirmąjį ketvirtį bankų sektorius uždirbo 282 mln. eurų pelno – 5,5 proc. daugiau nei prieš metus. Didžiausią įtaką pelno augimui turėjo aktyvi „Revolut Holdings Europe“ veikla Europos Sąjungos rinkose. Tuo metu mažesnės svarbos bankų ir užsienio bankų filialų pelnas mažėjo.

Nepaisant didesnio uždirbto pelno, pelningumo rodikliai smuko dėl sparčiai augusio turto. Nuosavybės grąža sumažėjo iki 16,28 proc., turto grąža – iki 1,16 proc., o veiklos efektyvumo rodiklis pagerėjo ir siekė 43,57 proc.

Lietuvos bankas ragina stiprinti kibernetinį saugumą

Pirmąjį metų ketvirtį bankai pranešė apie septynis didelius su informacinėmis technologijomis susijusius incidentus, iš kurių vienas buvo kibernetinio pobūdžio.

Atsižvelgdamas į sparčią dirbtinio intelekto technologijų plėtrą ir naujas rizikas, Lietuvos bankas paragino finansų įstaigas iš esmės peržiūrėti informacinių sistemų saugumo strategijas. Reguliuotojas ragina pereiti nuo reaktyvaus grėsmių valdymo prie automatizuoto saugumo stebėjimo ir reagavimo realiuoju laiku, siekiant didinti bankų atsparumą naujos kartos kibernetinėms grėsmėms.