Panevėžio regionui – apie 200 mln. eurų investicijų

Krašto apsaugos ministerija planuoja, kad iki 2030 metų Panevėžio apskrityje Lietuvos kariuomenės ir sąjungininkų reikmėms bus investuota apie 200 mln. eurų. Pasak krašto apsaugos ministro Roberto Kauno, šios investicijos pirmiausia skirtos stiprinti šalies gynybinius pajėgumus ir gerinti karių tarnybos sąlygas, tačiau kartu jos skatins ir regiono ekonomikos augimą.

„Karinės infrastruktūros plėtrai skirtos lėšos pasieks ir Panevėžio apskritį. Tai visų pirma investicijos į kariuomenės kovinę galią ir geresnes tarnybos sąlygas mūsų kariams – be to neįmanoma užtikrinti Lietuvos saugumo. Tačiau kartu tai ir postūmis regionui: augs vietos ekonomika, kursis naujos darbo vietos, atsivers galimybės verslui“, – sako krašto apsaugos ministras Robertas Kaunas.

Didžiausios investicijos – Karaliaus Mindaugo husarų batalionui

Didžiausia numatomų investicijų dalis bus skirta Karaliaus Mindaugo husarų batalionui. Planuojama įgyvendinti tiek smulkesnius infrastruktūros projektus, tiek didelės apimties statybas. Numatyta statyti garažus, degalinę su plovykla, rekonstruoti kareivines ir pastatyti naują bataliono štabą.

Šie projektai leis pagerinti karių darbo ir tarnybos sąlygas bei sustiprins bataliono pasirengimą vykdyti šalies gynybos užduotis.

Pajuostyje kuriama brigados „Aukštaitija“ infrastruktūra

Dar viena svarbi investicijų kryptis – Lietuvos kariuomenės Pėstininkų brigada „Aukštaitija“. Iki 2030 metų Pajuostyje planuojama pastatyti brigados štabą, kareivines, ramovę, maitinimo paskirties ir kitus būtinus statinius. Vien šio projekto vertė viršys 50 mln. eurų.

Numatoma, kad ateityje Karaliaus Mindaugo husarų batalionas taps vienu iš brigados „Aukštaitija“ manevrinių batalionų, todėl infrastruktūros plėtra yra strategiškai svarbi visos brigados veiklai.

Pajuostyje bus vystoma ir nacionalinės divizijos infrastruktūra

Pajuostyje suplanuotos ir papildomos investicijos, skirtos nacionalinės divizijos poreikiams. Čia bus kuriama rezervo batalionui reikalinga infrastruktūra – štabas, technikos parko zona su pagalbiniais statiniais, logistikos objektai bei lauko aikštelė kariams.

Ši infrastruktūra svarbi ne tik Lietuvos kariuomenės veiklai, bet ir užtikrinant priimančiosios šalies įsipareigojimus sąjungininkams bei sudarant sąlygas efektyviam tarptautinių pajėgų priėmimui.

Investicijos stiprina ne tik gynybą, bet ir regionų ekonomiką

Krašto apsaugos ministerijos duomenimis, apie 62 proc. gynybos biudžeto asignavimų tiesiogiai sugrįžta į valstybės biudžetą arba lieka Lietuvos ekonomikoje. Todėl karinės infrastruktūros plėtra laikoma ne tik investicija į nacionalinį saugumą, bet ir į regionų ekonominę plėtrą, verslo galimybes bei naujų darbo vietų kūrimą.

Valstybė siekia, kad regionuose būtų stiprinamas ne tik karinis, bet ir ekonominis bei pramoninis potencialas, kuris būtų svarbus tiek taikos metu, tiek galimų krizių atvejais.

Nuosekliai vystoma karinė infrastruktūra sudaro prielaidas Lietuvos kariuomenei ir šalyje dislokuotoms sąjungininkų pajėgoms efektyviai reaguoti į šiuolaikinius saugumo iššūkius, vykdyti tarptautinius Lietuvos įsipareigojimus ir užtikrinti ilgalaikį valstybės saugumą.