Darbdavių pareiga valdyti karščio riziką

Kaip pabrėžia Darbuotojų saugos ir sveikatos skyriaus vedėjas-vyriausiasis darbo inspektorius Saulius Balčiūnas, karštis turi būti vertinamas kaip pavojingas darbo aplinkos veiksnys, reikalaujantis aktyvaus valdymo. Darbdaviai turi įvertinti, ar darbuotojai dirba saulės atokaitoje, karštose patalpose, ar jų darbas susijęs su dideliu fiziniu krūviu, ir atitinkamai koreguoti darbo grafiką, užtikrinti pertraukas bei prieigą prie geriamojo vandens.

Jeigu darbo vietų atvėsinti neįmanoma, būtina organizuoti papildomas pertraukas ir sudaryti sąlygas darbuotojams pailsėti vėsesnėse zonose. Taip pat privaloma užtikrinti nuolatinį skysčių prieinamumą, nes dehidratacija karštyje ženkliai didina sveikatos sutrikimų riziką.

Darbo sąlygos ir temperatūros ribos

Leistina oro temperatūra darbo vietoje priklauso nuo darbo pobūdžio. Biuruose, kur fizinė apkrova minimali, šiltuoju metų laiku temperatūra neturi viršyti 28 laipsnių Celsijaus, o fiziškai sunkesniems darbams riba yra 26 laipsniai.

Per karščius darbdaviai turi užtikrinti tinkamą vėdinimą, kondicionavimą arba kitus vėsinimo sprendimus. Kai to padaryti neįmanoma, būtina darbo organizavimo korekcija – dažnesnės pertraukos, darbo laiko perskirstymas ir pavėsio zonų užtikrinimas. Tai ypač aktualu laikotarpiu nuo 11 iki 17 val., kai saulės intensyvumas ir perkaitimo rizika yra didžiausi.

Pavojingiausi darbai ir rizikos grupės

VDI pažymi, kad didžiausia rizika kyla statybose, kelių tiesime, žemės ūkyje, šiltnamiuose, karjeruose, taip pat maisto gamybos, liejyklų ar stiklo pramonės sektoriuose. Tačiau pavojus gali kilti ir biuruose, jei patalpos nėra tinkamai vėdinamos.

Ypatingas dėmesys turi būti skiriamas vyresnio amžiaus darbuotojams bei asmenims, turintiems širdies ir kraujagyslių ligų ar kitų sveikatos sutrikimų. Dirbant lauke būtina apsauga nuo tiesioginių saulės spindulių, tinkama apranga ir privalomų saugos priemonių laikymasis, įskaitant šalmus statybvietėse.

Darbuotojų atsakomybė ir pirmoji pagalba

Saugus darbas per karščius priklauso ne tik nuo darbdavio sprendimų, bet ir nuo pačių darbuotojų elgesio. Rekomenduojama gerti pakankamai vandens, laikytis pertraukų, vengti alkoholio bei kofeino turinčių gėrimų ir stebėti savo savijautą.

Pajutus perkaitimo simptomus – galvos svaigimą, silpnumą ar pykinimą – būtina nedelsiant nutraukti darbą ir persikelti į pavėsį. Esant saulės smūgio ar šiluminio streso požymiams, žmogų reikia vėsinti, duoti atsigerti vandens ir prireikus kviesti greitąją medicinos pagalbą. Darbo organizavimas karščio metu, kaip pabrėžia Valstybinė darbo inspekcija, turi būti nuoseklus ir orientuotas į realią rizikų prevenciją.