Nustatytas oficialus šildymo sezono laikotarpis

Pagal priimtus pakeitimus šildymo sezonas Lietuvoje bus nustatomas nuo spalio 1 dienos iki balandžio 30 dienos. Šiuo laikotarpiu šilumos tiekėjai privalės būti pasirengę tiekti šilumą ir užtikrinti higienos normas atitinkančią temperatūrą pastatuose.

Energetikos ministerijos teigimu, aiškiai apibrėžtas sezonas leis greičiau reaguoti į besikeičiančias oro sąlygas ir užtikrinti stabilesnį šildymo paslaugų teikimą.

Laikinai energetikos ministro pareigas einantis Žygimantas Vaičiūnas pabrėžia, kad pakeitimai inicijuoti atsižvelgus į gyventojų lūkesčius.

„Šie pakeitimai inicijuoti įvertinant faktą, kad kas ketvirtas, o kai kuriais atvejais ir kas antras gyventojas šildymo sezono savarankiškumo problemą vertina kaip svarbiausią spręstiną problemą“, – teigia Žygimantas Vaičiūnas.

Daugiau laisvės modernizuotiems daugiabučiams

Nors savivaldybės ir toliau galės nustatyti šildymo sezono pradžią bei pabaigą savo įstaigoms ir tiems daugiabučiams, kurių šilumos punktai nėra automatizuoti, modernizuoti pastatai galės veikti kur kas savarankiškiau.

Automatizuoti šilumos punktai galės pradėti arba sustabdyti šildymą pagal realias oro sąlygas, nelaukdami savivaldybės sprendimų. Tai leis efektyviau reguliuoti šildymą pereinamaisiais metų laikais, taupyti energiją ir geriau prisitaikyti prie klimato pokyčių.

Pasak Žygimanto Vaičiūno, modernios technologijos padės didinti šilumos tiekimo efektyvumą, gerinti paslaugų kokybę ir ilgainiui mažinti gyventojų išlaidas šildymui.

Spartesnis šilumos punktų modernizavimas

Energetikos ministerija pažymi, kad nemaža dalis daugiabučių šildymo ir karšto vandens sistemų vis dar neatitinka privalomų techninių reikalavimų, todėl šilumos punktų modernizavimas išlieka viena svarbiausių priemonių siekiant mažesnių šildymo sąskaitų ir efektyvesnio energijos naudojimo.

Pagal naują tvarką, jei šilumos tiekėjas nustatys šilumos punkto trūkumus, apie juos informuos gyventojus ir pastato administratorių. Jei per 12 mėnesių būtini remonto ar modernizavimo darbai nebus atlikti, šilumos tiekėjas galės pats organizuoti reikalingus darbus.

Įstatyme numatyti ir vartotojų apsaugos mechanizmai. Darbų išlaidos galės būti dengiamos iš kaupiamųjų lėšų, valstybės paramos arba savininkų lėšų, o mokėjimai, esant poreikiui, bus išdėstomi iki 24 mėnesių laikotarpiui, aiškiai juos nurodant sąskaitose.

Efektyvesnis šilumos tinklų valdymas

Įstatymo pakeitimai taip pat suteiks šilumos tiekėjams galimybę gauti techninius duomenis apie šilumos punktų veikimą. Tai leis greičiau nustatyti gedimus, efektyviau valdyti šilumos tinklus ir mažinti energijos nuostolius.

Tikimasi, kad toks sprendimas prisidės prie stabilesnio šilumos tiekimo ir didesnio visos sistemos efektyvumo.

Nuo 2027 metų – elektroninės sąskaitos

Dar viena svarbi naujovė įsigalios nuo 2027 m. gegužės 1 d. Nuo šios datos sąskaitos už šilumą ir karštą vandenį vartotojams bus teikiamos elektroniniu būdu.

Gyventojai, pageidaujantys popierinių sąskaitų, jas ir toliau galės gauti nemokamai. Energetikos ministerija tikisi, kad elektroninis sąskaitų teikimas sumažins administracines išlaidas ir prisidės prie mažesnių bendrųjų šilumos tiekimo sąnaudų.