2022 liepos 3 d. sekmadienis, 6:32
Reklama  |  facebook

Lietuvos didmiesčiuose diegiamos išmanios transporto sistemos – siekiama mažinti spūstis

2019-11-29 11:09
Piko valandomis gatves užplūsta gausūs žmonių ir transporto srautai, sudarydami jose spūstis, kurios kelyje priverčia praleisti ženkliai daugiau laiko nei įprasta: tyrimai rodo, kad paprastai pusvalandį trunkanti kelionė Vilniuje rytinėmis piko valandomis pailgėja 18, o vakare – net 22 minutėmis. Šiandien tokias eismo srautų problemas miestuose bandoma spręsti pasitelkiant dirbtinį intelektą ir išmaniąsias transporto sistemas.
nuotrauka
Asociatyvi unsplash nuotr. (KTU iliustr.)


Minimos įmonės
Kauno technologijos universitetas (KTU),
Tokios sistemos, pasak Kauno technologijos universiteto Informatikos fakulteto (KTU IF) lektoriaus Mindaugo Vasiljevo, cituojamo pranešime, itin kompleksiškos, o jų veikimui reikalingi duomenys gaunami iš daugybės įvairaus tipo sensorių. Išmaniosios transporto sistemos (ITS) leidžia atlikti eismo padėties monitoringą realiu laiku, priimti operatyvius eismo optimizavimo sprendimus, informuoti eismo dalyvius apie eismo situaciją.

„Gana ilgą laiką tokių sistemų sklandžiam veikimui buvo reikalingas operatorius ar jų komanda. Tačiau šiuo metu į ITS integruojami pažangūs mašininio mokymosi algoritmai, kurie kai kuriais atvejais jau gali pakeisti žmogų“, – cituojamas M. Vasiljevas.

Minėti algoritmai dažniausiai veikia įvairiomis konfigūracijomis dirbtinių neuroninių tinklų pagrindu. Kuo naudingos tokios sistemos šiuolaikiniams miestams? Kokie duomenys reikalingi efektyviam jų veikimui? Ar renkant juos nepažeidžiamas asmens privatumas?

Išmanių sistemų plėtra – jau ir Lietuvoje

M. Vasiljevas tikina, kad išmanios transporto sistemos diegiamos ne tik užsienio, bet ir Lietuvos miestuose. „Vilniuje yra įdiegta eismo valdymo sistema, tačiau, mano žiniomis, ji yra senesnio tipo. Valdymo sprendimus šioje sistemoje dar priima žmogus“, – teigia jis.

Tuo tarpu Kauno miesto savivaldybės administracija šiuo metu vykdo ikiprekybinį pirkimą, skirtą išmanios transporto sistemos kūrimui.
Be darbo KTU Informatikos fakultete startuolyje „Icybit“ taip pat dirbantis M. Vasiljevas ir pats prisideda prie išmanių eismų sistemų kūrimo. „Icybit“ – tai KTU IF absolventų įkurta tyrimų ir plėtros kompanija, dirbanti dirbtinio intelekto, paskirstytųjų sistemų projektavimo bei didžiųjų duomenų analitikos srityse.

KTU nuotraukoje – KTU IF lektorius Mindaugas Vasiljevas

„Šiuo metu kuriame Kauno miesto eismo srautų monitoringo sistemą, kuri leis atlikti dalį tipinės ITS sistemos funkcijų“, – pažymi KTU IF lektorius M. Vasiljevas.

Jo teigimu, dirbtinis intelektas turi neribotas galimybes kuriant aukštą pridėtinę vertę turinčias technologijas. Svarbiausia apsispręsti, kiek ir kokių duomenų žmonės yra pasiruošę suteikti sklandžiam sistemų veikimui. 

Iš anksto prognozuoja spūsčių susidarymo vietas

Kadangi išmanios sistemos eismo monitoringą atlieka realiu laiku, jos leidžia stebėti, kur susidaro anomalios eismo situacijos (pavyzdžiui, eismo kamščiai) bei fiksuoja įvairius eismo parametrus.

„Ši informacija saugoma, o remiantis ja galima atlikti probleminių eismo vietų atnaujinimą, pavyzdžiui, tam, kad būtų padidintas pralaidumas. Be to, po rekonstrukcijos darbų galima stebėti, ar jie davė norimą rezultatą“, – pasakoja M. Vasiljevas.

ITS sistemos taip pat taikomos optimaliam šviesoforų valdymui, eismo dalyvių informavimui apie sudėtingas eismo sąlygas per įvairias švieslentes ar mobilias programėles.

„Pastaruoju metu didelis dėmesys mokslo pasaulyje skiriamas eismo srautų prognozavimui. Siekiama pastebėti eismo kamščių požymius dar jiems nesusidarius, kad būtų galima užbėgti sudėtingai eismo situacijai už akių“, – atskleidžia KTU IF lektorius.

Dirbtinio intelekto (DI) dėka, anot M. Vasiljevo, šviesoforai gali būti valdomi algoritmų, kurie priskiriami DI. Tuo tarpu kelio ženklinimui išmaniosios transporto sistemos tiesioginės įtakos nedaro.

„Tačiau ITS sistemos leidžia priimti racionalius eismo elementų rekonstrukcijos sprendimus, o kelio ženklinimas gali būti viena iš rekonstrukcijos dalių“, – pažymi jis.

Duomenų surinkimui – skirtingi metodai

Pačios ITS sistemos yra diegiamos už eismo valdymą atsakingose institucijose, o įvairūs skaičiavimai atliekami lokaliuose ar nutolusiuose serveriuose („debesyse“). Atskiruose miesto dalyse diegiami tik davikliai, kurie renka su eismu gatvėse susijusią informaciją ir perduoda ją į sistemą. 

„Surinkti duomenys yra apjungiami ir pateikiami algoritmams ir (arba) atvaizduojami sistemos operatoriams kelių tinklo žemėlapyje“, – teigia M. Vasiljevas. Informaciją renkantys davikliai būna dviejų rūšių – stacionarūs ir judantys.

„Stacionarūs davikliai dažniausiai registruoja transporto priemonių greitį ir intensyvumą. Vieni populiariausių – vaizdo kameros, infraraudonųjų spindulių lazerio, ultragarso, indukcinių kilpų pagrindu veikiantys davikliai“, – tikina M. Vasiljevas.

Tuo tarpu judantys davikliai paprastai yra automobiliai su GPS įrenginiais arba keleiviai su GPS įrenginiais. Automobiliuose gali būti montuojami diagnostiniai OBD įrenginiai, turintys GPS. 

„Šio įrenginio pagalba galima stebėti ne tik, kur važiuoja automobilis, bet ir, pavyzdžiui, tikslų momentinį greitį ar variklio apsukas“, – sako KTU IF lektorius.

Tokius įrenginius turi ir Kauno miesto viešasis transportas, todėl keleiviai naudodamiesi tam tikromis programėlėmis gali matyt, kur šiuo metu juda viešojo transporto priemonės.

„Visa ši informacija gali būti naudojama ir ITS sistemoms. Pavyzdžiui, skaičiuojant, kiek laiko eismo srautas užtruks įveikdamas atitinkamas kelio atkarpas“, – pastebi M. Vasiljevas.

Informaciją teikia ir patys vartotojai

Panašiai duomenys gali būti renkami ir iš išmaniųjų telefonų. Pavyzdžiui, iš mobiliųjų programėlių, kurių veikimui reikalinga GPS funkcija. Todėl vartotojams aktyvavus tokias programėles, telefono naudotojo informacija gali būti renkama siekiant stebėti eismo situaciją.

„Platų vartotojų ratą turinčios navigacijos sistemos, tokios, kaip „Google Maps“ ar „Waze“, leidžia ne tik naviguoti nežinomose vietose ar lengviau nuvažiuoti iš taško A į tašką B, bet taip pat renka telefono pozicijos duomenis ir naudoja juos eismo „kamščių“ nustatymui“, – teigia M. Vasiljevas.

Tačiau tam, kad būtų galima nustatyti tikslią eismo informaciją, reikalinga kritinė vartotojų masė.

„Tokiu atveju vartotojai ir patys dalijasi informacija, kad paslauga būtų kokybiškesnė. Tai vadinama crowdsourcing‘u (angl. crowd – minia, sourcing – išteklių panaudojimas)“, – paaiškina KTU IF lektorius.

Dėl privačių duomenų nerimauti nereikėtų

Kitas judančių daviklių šaltinis – mobiliojo ryšio duomenys, kuriuos teikdami paslaugas administruoja mobiliojo ryšio operatoriai. Šiuos duomenis generuoja kiekvienas mobiliojo ryšio naudotojas, nepriklausomai nuo to, kokias programėles naudoja. 

„Tačiau vietos nustatymas šių duomenų pagrindu nėra toks tikslus kaip GPS atveju. Be to, tokių duomenų kiekiai milžiniški, todėl jų apdorojimas yra labai brangus“, – priduria jis.

Pasak M. Vasiljevo, mobiliojo ryšio duomenų privalumas tas, kad jų pagalba galima pasiekti labai didelį kelių tinklo padengimą.

Besirūpinantiems savo asmeninių duomenų saugumu, KTU IF lektorius patikina, kad nerimauti nereikėtų.

„Renkami duomenys yra ne apie žmones, kaip asmenis, bet apie jų poziciją ir judėjimo greitį. Asmeninė žmogaus informacija ITS neturi jokios reikšmės, todėl paprastai vartotojų asmeniniai duomenys yra anonimizuojami“, – pažymi M. Vasiljevas.

Be abejo, vartotojai turėtų būti budrūs naudodami mobiliąsias programėles, kurių kūrėjai yra nežinomi arba nepatikimi, nes, pasak KTU IF lektoriaus M. Vasiljevo, cituojamo KTU pranešime, nėra garantijos, kad nerenkama daugiau informacijos negu reikia. 

Statybunaujienos.lt




Infrastruktūra

nuotrauka
2022-06-28 08:10
Šalies savivaldybės jau gali teikti paraiškas jų valdomų kelių, vedančių į teritorijas, kuriose kuriamos darbo vietos, projektams finansuoti. Ekonomikos ir inovacijų ministerija patvirtino finansavimo sąlygas ir šiemet planuoja paskirstyti 5 mln. eurų.
nuotrauka
2022-06-27 14:47
VĮ Lietuvos automobilių kelių direkcija (toliau – Kelių direkcija) per šių metų vasarą atliks valstybinės reikšmės krašto kelio Nr. 167 Smiltynė–Nida projektinius tyrinėjimus. Gavus priešprojektinių tyrinėjimų duomenis, bus parinkta keliui tvarkyti tinkamiausia remonto rūšis. Tvarkyti kelią yra būti...
nuotrauka
2022-06-27 09:16
Tvarių miestų plėtros ir statybų bendrovė „YIT Lietuva“ pradeda sostinės kelių transporto infrastruktūros tinklui itin svarbių Vilniaus miesto gatvių remonto darbus. Jie nuo birželio pabaigos bus vykdomi Rasų, Liepkalnio, Pramonės gatvėse ir Minsko plente. Iš viso bus suremontuota beveik 5 km kelio....
nuotrauka
2022-06-20 06:43
Atnaujintos požeminės komunikacijos ir kontaktinis troleibusų tinklas, dar daugiau erdvės pėstiesiems – tokius pokyčius jau šią vasarą pasitiks Nemuno gatvė Kaune. Pradėjus intensyvius darbus, nuo pirmadienio ši senamiesčio gatvė taps nepravažiuojama – nuo Priešgaisrinės gelbėjimo valdybos iki pat B...
nuotrauka
2022-06-17 12:03
Už „Rail Baltica“ projekto Lietuvoje įgyvendinimą atsakinga bendrovė „LTG Infra“ pasirašė sutartis su dviejų konkursų laimėtoju. Pagal vieną jų bus suplanuota Panevėžio geležinkelio mazgo infrastruktūra, pagal antrąją – rengiami regioninių stočių ir inžinerinių sistemų projektavimui reikalingi dokum...
nuotrauka
2022-06-10 08:20
Neringoje jau suprojektuota pėsčiųjų ir dviračių tako dalis nuo Smiltynės iki Juodkrantės (ruožai nuo 2,104 iki 2,956 km ir nuo 2,956 iki 15,567 km). Projektai galės būti realizuojami po to, kai bus gautas Kuršių nerijos nacionalinio parko direkcijos ir kitų suinteresuotų institucijų pritarimas. Pla...
nuotrauka
2022-06-09 11:05
Dujų perdavimo sistemos operatorius „Amber Grid“ pasirašė tris rangos darbų sutartis dėl dujų skirstymo stočių, esančių Kėdainiuose, Vievyje ir Grigiškėse rekonstrukcijos. Bendra sutarčių su viešąjį konkursą laimėjusia įmone „MT Group“ vertė – 7,6 mln. eurų.
nuotrauka
2022-06-09 09:26
Bendrovė „Energijos skirstymo operatorius“ (ESO), įgyvendindama Specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatymo nuostatas, suregistravo skirstomajam tinklui elektros tinklų ir skirstomųjų dujotiekių apsaugos zonas viešajame registre. Nuo šiol, visi Lietuvos gyventojai savo Registrų centro išrašuose gali...
nuotrauka
2022-06-07 11:32
Rekonstravus magistralinio kelio už Kauno ties Giraitės kaimu (A1 Vilnius–Kaunas–Klaipėda ruožas nuo 102,90 iki 107,00 km) ruožą, panaikinta viena pavojingiausių vieno lygio sankryžų valstybinės reikšmes kelių tinkle. Eismas per naujai įrengtą infrastruktūrą paleistas š. m. birželio 7 dieną.
nuotrauka
2022-06-03 11:31
Valstybinė energetikos reguliavimo taryba (VERT) išnagrinėjo ginčą tarp vartotojo ir AB „Energijos skirstymo operatorius“ (ESO) dėl apskaičiuotos prijungimo įmokos pagrįstumo.
nuotrauka
2022-06-02 09:11
Pasirašyta sutartis tarp Ukmergės savivaldybės valdomos įmonės „Ukmergės šiluma“ ir energetikos bendrovės „Ignitis“, kuri rajone įrengs 3,6 MW galios saulės elektrinių parką. Pagal pasirašytą sutartį „Ignitis“ bus atsakinga už elektrinės įrengimą ir jos priežiūrą pirmuosius dvylika mėnesių. Vėliau e...
nuotrauka
2022-05-30 12:01
Po Rusijos pradėto karo Ukrainoje, diskusijos apie įvairių Lietuvos sektorių saugumo stiprinimą ir atsiribojimą nuo rusiškų ir baltarusiškų verslų netyla. Ne išimtis ir noras greičiau nei suplanuota atsiskirti nuo elektros perdavimo sistemos BRELL, jungiančios tris Baltijos šalis, Rusiją ir Baltarus...
nuotrauka
2022-05-25 10:38
Lankydamasis Alytuje, susisiekimo ministras Marius Skuodis su miesto meru Nerijumi Cesiuliu ir savivaldybės atstovais aptarė regiono kelių tvarkymo ir priežiūros klausimus. Siekiant gerinti valstybei svarbių vietinės reikšmės kelių būklę, susisiekimo komunikacijoms Ulonų, Pulko, Santaikos gatvėse Al...
nuotrauka
2022-05-23 13:53
Reaguodama į Rusijos invazijos į Ukrainą sukeltus pasaulinės energijos rinkos sutrikimus, Europos Komisija pristatė planą RePowerEU, kuriame numato priemones, kaip pertvarkyti Europos energetikos sistemą, kad ji nebebūtų priklausoma nuo Rusijos iškastinio kuro, kuris naudojamas kaip ekonominis ir po...
nuotrauka
2022-05-20 09:17
VĮ Lietuvos automobilių kelių direkcija paskelbė viešąjį pirkimą magistralinio kelio A5 Kaunas–Marijampolė–Suvalkai („Via Baltica“) ruožo nuo 72,50 km iki 79 km rekonstravimo darbams. Planuojama, kad sėkmingai atlikus viešųjų pirkimų procedūras, sutartis su rangovu būtų sudaryta šių metų III ketvirt...
nuotrauka
2022-05-20 05:51
Šnipiškės toliau atsinaujina – tarp Žalgirio iki Lvivo gatvių šiandien šventiškai atidaryta nauja beveik kilometro ilgio Kernavės gatvė. Gatvė įrengta rūpinantis, kad ji būtų patogi, saugi, žalia, gyva, kaimyniška, jauki.
nuotrauka
2022-05-19 10:42
Dėl prasidėjusio karo Ukrainoje Europos Sąjunga (ES) pasiryžo dar labiau skatinti žaliosios energijos transformaciją. Tokiu būdu ketinama pasiekti strateginių tikslų - drastiškai sumažinti savo priklausomybę nuo iškastinio kuro importo, spręsti klimato kaitos problemas ir suvaldyti įsibėgėjusią infl...
nuotrauka
2022-05-19 10:15
Vakarų Lietuvoje toliau modernizuojamas kelių tinklas ir išasfaltuojama vis daugiau kelių su žvyro danga. Savo eilės sulaukė ir rajoninis kelias Kretingalė-Plikiai-Smilgynai, kurio dviejų paskutinių dar neasfaltuotų ruožų remontu rūpinsis tvarių miestų plėtros ir statybų bendrovė „YIT Lietuva“. Netr...
nuotrauka
2022-05-17 15:32
Lietuvos elektros perdavimo sistemos operatorė „Litgrid“ kviečia Lietuvos mokslo ir verslo bendruomenes susipažinti su pirmąja Baltijos šalyse prie perdavimo tinklo prijungta 1 MW galios ir 1 MWh talpos baterija ir ją išmėginti.
nuotrauka
2022-05-17 10:14
Valstybinius kelius prižiūrinti AB „Kelių priežiūra“ praneša 2022–2025 m. sieksianti užtikrinti atliekamų darbų kokybę ir prisidėti prie saugumo keliuose didinimo.

Statybunaujienos.lt » Infrastruktūra