2025 m. liepos 1 d. antradienis, 10:03:37
Reklama  |  facebook

Lietuvos didmiesčiuose diegiamos išmanios transporto sistemos – siekiama mažinti spūstis

2019-11-29 11:09
Piko valandomis gatves užplūsta gausūs žmonių ir transporto srautai, sudarydami jose spūstis, kurios kelyje priverčia praleisti ženkliai daugiau laiko nei įprasta: tyrimai rodo, kad paprastai pusvalandį trunkanti kelionė Vilniuje rytinėmis piko valandomis pailgėja 18, o vakare – net 22 minutėmis. Šiandien tokias eismo srautų problemas miestuose bandoma spręsti pasitelkiant dirbtinį intelektą ir išmaniąsias transporto sistemas.
nuotrauka
Asociatyvi unsplash nuotr. (KTU iliustr.)


Minimos įmonės
Kauno technologijos universitetas (KTU),
Tokios sistemos, pasak Kauno technologijos universiteto Informatikos fakulteto (KTU IF) lektoriaus Mindaugo Vasiljevo, cituojamo pranešime, itin kompleksiškos, o jų veikimui reikalingi duomenys gaunami iš daugybės įvairaus tipo sensorių. Išmaniosios transporto sistemos (ITS) leidžia atlikti eismo padėties monitoringą realiu laiku, priimti operatyvius eismo optimizavimo sprendimus, informuoti eismo dalyvius apie eismo situaciją.

„Gana ilgą laiką tokių sistemų sklandžiam veikimui buvo reikalingas operatorius ar jų komanda. Tačiau šiuo metu į ITS integruojami pažangūs mašininio mokymosi algoritmai, kurie kai kuriais atvejais jau gali pakeisti žmogų“, – cituojamas M. Vasiljevas.

Minėti algoritmai dažniausiai veikia įvairiomis konfigūracijomis dirbtinių neuroninių tinklų pagrindu. Kuo naudingos tokios sistemos šiuolaikiniams miestams? Kokie duomenys reikalingi efektyviam jų veikimui? Ar renkant juos nepažeidžiamas asmens privatumas?

Išmanių sistemų plėtra – jau ir Lietuvoje

M. Vasiljevas tikina, kad išmanios transporto sistemos diegiamos ne tik užsienio, bet ir Lietuvos miestuose. „Vilniuje yra įdiegta eismo valdymo sistema, tačiau, mano žiniomis, ji yra senesnio tipo. Valdymo sprendimus šioje sistemoje dar priima žmogus“, – teigia jis.

Tuo tarpu Kauno miesto savivaldybės administracija šiuo metu vykdo ikiprekybinį pirkimą, skirtą išmanios transporto sistemos kūrimui.
Be darbo KTU Informatikos fakultete startuolyje „Icybit“ taip pat dirbantis M. Vasiljevas ir pats prisideda prie išmanių eismų sistemų kūrimo. „Icybit“ – tai KTU IF absolventų įkurta tyrimų ir plėtros kompanija, dirbanti dirbtinio intelekto, paskirstytųjų sistemų projektavimo bei didžiųjų duomenų analitikos srityse.

KTU nuotraukoje – KTU IF lektorius Mindaugas Vasiljevas

„Šiuo metu kuriame Kauno miesto eismo srautų monitoringo sistemą, kuri leis atlikti dalį tipinės ITS sistemos funkcijų“, – pažymi KTU IF lektorius M. Vasiljevas.

Jo teigimu, dirbtinis intelektas turi neribotas galimybes kuriant aukštą pridėtinę vertę turinčias technologijas. Svarbiausia apsispręsti, kiek ir kokių duomenų žmonės yra pasiruošę suteikti sklandžiam sistemų veikimui. 

Iš anksto prognozuoja spūsčių susidarymo vietas

Kadangi išmanios sistemos eismo monitoringą atlieka realiu laiku, jos leidžia stebėti, kur susidaro anomalios eismo situacijos (pavyzdžiui, eismo kamščiai) bei fiksuoja įvairius eismo parametrus.

„Ši informacija saugoma, o remiantis ja galima atlikti probleminių eismo vietų atnaujinimą, pavyzdžiui, tam, kad būtų padidintas pralaidumas. Be to, po rekonstrukcijos darbų galima stebėti, ar jie davė norimą rezultatą“, – pasakoja M. Vasiljevas.

ITS sistemos taip pat taikomos optimaliam šviesoforų valdymui, eismo dalyvių informavimui apie sudėtingas eismo sąlygas per įvairias švieslentes ar mobilias programėles.

„Pastaruoju metu didelis dėmesys mokslo pasaulyje skiriamas eismo srautų prognozavimui. Siekiama pastebėti eismo kamščių požymius dar jiems nesusidarius, kad būtų galima užbėgti sudėtingai eismo situacijai už akių“, – atskleidžia KTU IF lektorius.

Dirbtinio intelekto (DI) dėka, anot M. Vasiljevo, šviesoforai gali būti valdomi algoritmų, kurie priskiriami DI. Tuo tarpu kelio ženklinimui išmaniosios transporto sistemos tiesioginės įtakos nedaro.

„Tačiau ITS sistemos leidžia priimti racionalius eismo elementų rekonstrukcijos sprendimus, o kelio ženklinimas gali būti viena iš rekonstrukcijos dalių“, – pažymi jis.

Duomenų surinkimui – skirtingi metodai

Pačios ITS sistemos yra diegiamos už eismo valdymą atsakingose institucijose, o įvairūs skaičiavimai atliekami lokaliuose ar nutolusiuose serveriuose („debesyse“). Atskiruose miesto dalyse diegiami tik davikliai, kurie renka su eismu gatvėse susijusią informaciją ir perduoda ją į sistemą. 

„Surinkti duomenys yra apjungiami ir pateikiami algoritmams ir (arba) atvaizduojami sistemos operatoriams kelių tinklo žemėlapyje“, – teigia M. Vasiljevas. Informaciją renkantys davikliai būna dviejų rūšių – stacionarūs ir judantys.

„Stacionarūs davikliai dažniausiai registruoja transporto priemonių greitį ir intensyvumą. Vieni populiariausių – vaizdo kameros, infraraudonųjų spindulių lazerio, ultragarso, indukcinių kilpų pagrindu veikiantys davikliai“, – tikina M. Vasiljevas.

Tuo tarpu judantys davikliai paprastai yra automobiliai su GPS įrenginiais arba keleiviai su GPS įrenginiais. Automobiliuose gali būti montuojami diagnostiniai OBD įrenginiai, turintys GPS. 

„Šio įrenginio pagalba galima stebėti ne tik, kur važiuoja automobilis, bet ir, pavyzdžiui, tikslų momentinį greitį ar variklio apsukas“, – sako KTU IF lektorius.

Tokius įrenginius turi ir Kauno miesto viešasis transportas, todėl keleiviai naudodamiesi tam tikromis programėlėmis gali matyt, kur šiuo metu juda viešojo transporto priemonės.

„Visa ši informacija gali būti naudojama ir ITS sistemoms. Pavyzdžiui, skaičiuojant, kiek laiko eismo srautas užtruks įveikdamas atitinkamas kelio atkarpas“, – pastebi M. Vasiljevas.

Informaciją teikia ir patys vartotojai

Panašiai duomenys gali būti renkami ir iš išmaniųjų telefonų. Pavyzdžiui, iš mobiliųjų programėlių, kurių veikimui reikalinga GPS funkcija. Todėl vartotojams aktyvavus tokias programėles, telefono naudotojo informacija gali būti renkama siekiant stebėti eismo situaciją.

„Platų vartotojų ratą turinčios navigacijos sistemos, tokios, kaip „Google Maps“ ar „Waze“, leidžia ne tik naviguoti nežinomose vietose ar lengviau nuvažiuoti iš taško A į tašką B, bet taip pat renka telefono pozicijos duomenis ir naudoja juos eismo „kamščių“ nustatymui“, – teigia M. Vasiljevas.

Tačiau tam, kad būtų galima nustatyti tikslią eismo informaciją, reikalinga kritinė vartotojų masė.

„Tokiu atveju vartotojai ir patys dalijasi informacija, kad paslauga būtų kokybiškesnė. Tai vadinama crowdsourcing‘u (angl. crowd – minia, sourcing – išteklių panaudojimas)“, – paaiškina KTU IF lektorius.

Dėl privačių duomenų nerimauti nereikėtų

Kitas judančių daviklių šaltinis – mobiliojo ryšio duomenys, kuriuos teikdami paslaugas administruoja mobiliojo ryšio operatoriai. Šiuos duomenis generuoja kiekvienas mobiliojo ryšio naudotojas, nepriklausomai nuo to, kokias programėles naudoja. 

„Tačiau vietos nustatymas šių duomenų pagrindu nėra toks tikslus kaip GPS atveju. Be to, tokių duomenų kiekiai milžiniški, todėl jų apdorojimas yra labai brangus“, – priduria jis.

Pasak M. Vasiljevo, mobiliojo ryšio duomenų privalumas tas, kad jų pagalba galima pasiekti labai didelį kelių tinklo padengimą.

Besirūpinantiems savo asmeninių duomenų saugumu, KTU IF lektorius patikina, kad nerimauti nereikėtų.

„Renkami duomenys yra ne apie žmones, kaip asmenis, bet apie jų poziciją ir judėjimo greitį. Asmeninė žmogaus informacija ITS neturi jokios reikšmės, todėl paprastai vartotojų asmeniniai duomenys yra anonimizuojami“, – pažymi M. Vasiljevas.

Be abejo, vartotojai turėtų būti budrūs naudodami mobiliąsias programėles, kurių kūrėjai yra nežinomi arba nepatikimi, nes, pasak KTU IF lektoriaus M. Vasiljevo, cituojamo KTU pranešime, nėra garantijos, kad nerenkama daugiau informacijos negu reikia. 

Statybunaujienos.lt



Infrastruktūra

nuotrauka
2025-06-26 10:07
AB „Via Lietuva“ praneša, kad modernizuojant „Via Baltica“ atkarpą nuo Marijampolės iki Lietuvos-Lenkijos sienos jau atlikta daugiau nei 50 proc. visų suplanuotų darbų. Visus paskutinio 12 km kelio A5 Kaunas-Marijampolė-Suvalkai ruožo (nuo 85 iki 97,06 km) darbus numatyta pabaigti iki metų pabaigos,...
nuotrauka
2025-06-25 09:31
Vykdant magistralinio kelio A14 Vilnius-Utena ruožo nuo 64,332 iki 93,726 km kapitalinį remontą, po gausesnių kritulių kelyje A14 Vilnius-Utena, ruože nuo Molėtų iki Utenos, šlaituose susidarė išplovos.
nuotrauka
2025-06-23 13:12
Atsinaujinančios energijos gamyba Lietuvoje sparčiai auga, tačiau kartu daugėja ir neišspręstų klausimų – kaip efektyviai paskirstyti elektros srautus, kaip išnaudoti energijos perteklių, kaip reaguoti į rinkos svyravimus be žmogaus įsikišimo. Šiuos iššūkius spręsti ėmėsi panevėžietis Paulius Leonav...
nuotrauka
2025-06-20 09:53
Generalinės prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo departamentas perdavė teismui baudžiamąją bylą su kaltinamuoju aktu, kuriame vienos Lenkijos Respublikos akcinės bendrovės atstovas kaltinamas davęs kyšį valstybės tarnautojui prilygintam asmeniui – UAB „Enefit Green“ projektų vad...
nuotrauka
2025-06-19 09:23
Lietuvoje vystant kelių infrastruktūrą vis daugiau dėmesio skiriama ne tik darbų mastui, bet ir jų kokybei bei iššūkiams, su kuriais susiduria rangovai ir projektuotojai. Kelių remontas, rekonstravimas, naujų tiesimas – tai sudėtingas inžinerinis procesas, kuriame kiekvienas etapas turi įtakos galut...
nuotrauka
2025-06-18 11:55
Vilniuje tęsiami gatvių atnaujinimo darbai, apimantys dešimtis skirtingų miesto gatvių bei kelių ruožų. Per šiuos metus planuojama ištisiniu būdu išasfaltuoti daugiau nei pusšimtį sostinės gatvių kilometrų. Dalį projektų įgyvendina tvarios miestų ir infrastruktūros plėtros bendrovė „YIT Lietuva“. Da...
nuotrauka
2025-06-18 09:50
Birželio 17 d. baigėsi juridinių asmenų paraiškų teikimas didelės galios elektros energijos kaupimo įrenginių, skirtų teikti balansavimo paslaugas elektros perdavimo sistemos operatoriui, įrengimui. Priemonei buvo skirta 102 mln. eurų.
nuotrauka
2025-06-18 09:37
AB „Via Lietuva“ toliau vykdo darnaus judumo infrastruktūros plėtrą šalyje. Dar šiais metais planuojama pradėti ir iki 2026 m. vidurio įrengti ar sutvarkyti apie 16 pėsčiųjų ir dviračių takų ruožų, kurių bendras ilgis – kiek daugiau nei 50 km.
nuotrauka
2025-06-17 09:11
Dalyje Lietuvos kariuomenės karinių vienetų, strategiškai svarbiausiose vietovėse, jau veikia neseniai įrengtos naujos degalinės. Kituose Lietuvos kariuomenės daliniuose vyksta arba netrukus prasidės degalinių ir kuro saugyklų statybos, kurios leis užtikrinti kuro atsargų tiekimą taikos, krizės ar k...
nuotrauka
2025-06-16 14:34
Viena svarbiausių uostamiesčio jungčių tarp Šilutės plento ir Taikos prospekto netrukus pasikeis neatpažįstamai – tvarkoma ne tik važiuojamoji dalis, bet ir pėsčiųjų bei dviračių takai. Šiandien, birželio 16 d., Klaipėdos meras Arvydas Vaitkus lankėsi Paryžiaus Komunos gatvėje, kur intensyviai atlie...
nuotrauka
2025-06-13 10:58
Panevėžio apygardos teismas atmetė bendrovės „Proit“ prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones, kuriomis buvo siekiama sustabdyti AB „Via Lietuva“ vykdomą elektroninės kelių rinkliavos (e-tolling) sistemos nuomos (EKRIS) konkursą. Tai jau antrasis „Proit“ inicijuotas teisminis bandymas per past...
nuotrauka
2025-06-13 10:54
Atvertas eismas rekonstruotu tiltu per Dubysą Ariogaloje, Raseinių rajono savivaldybėje. Tiltas eismo dalyviams atveriamas net keliais mėnesiais anksčiau nei planuota, o visi statybos darbai turėtų būti baigti liepos pabaigoje.
nuotrauka
2025-06-11 13:58
Šį mėnesį planuojama pradėti Kareivių gatvės atkarpos nuo Verkių g. iki Žirmūnų g. rekonstrukciją. Itin didelius eismo srautus patiriančioje sostinės gatvėje bus siekiama pagerinti situaciją visiems eismo dalyviams – automobilių vairuotojams, dviratininkams ir pėstiesiems, taip pat viešojo transport...
nuotrauka
2025-06-10 11:51
Kauno geležinkelio stotis ir jos prieigos – vartai į miestą, matomi atvykstantiems svečiams ir turistams. Siekiant šią teritoriją padaryti patrauklesnę keliaujantiems, teritorijoje tarp M. K. Čiurlionio gatvės ir stoties pastato pradedami rekonstrukcijos darbai. Čia bus įrengtos patogios „Kiss and R...
nuotrauka
2025-06-10 09:45
Maždaug pusės senesnės statybos Vilniaus daugiabučių namų vidaus vamzdynų būklė yra kritinė. Šių gyvenamųjų objektų inžinerinių tinklų nusidėvėjimas pasiekė tokią ribą, kad ignoruoti padėtį darosi pavojinga. Tai liudija ir kasmet tūkstančiais fiksuojamos avarijos. Specialistai atviri – be gyventojų ...
nuotrauka
2025-06-10 09:20
Elektromobilių įkrovimo tinklo operatorė „Inbalance grid“ pradėjo vasaros plėtros sezoną – startavo nuo Kryžkalnio „Orlen“ degalinių, kur įjungti 8 nauji greitojo įkrovimo taškai A1 kelyje į pajūrį ir iš jo. Iš viso šiais metais „Inbalance grid“ įrengs 54 didelės galios įkrovimo prieigas.
nuotrauka
2025-06-09 13:18
Ekonomikos ir inovacijų ministerija (EIMIN) finansuos įvairiose Lietuvos savivaldybėse esančių kelių, vedančių į teritorijas, kuriose kuriamos darbo vietos, tvarkymą: 7 projektams įgyvendinti skirta 5 mln. eurų.
nuotrauka
2025-06-09 09:37
Krašto apsaugos ministerija skelbia Kairių karinio miestelio infrastruktūros sukūrimo ir priežiūros paslaugų pirkimą viešojo ir privataus sektorių partnerystės (VPSP) būdu. Naujasis karinis miestelis Klaipėdos rajone užtikrins nuolatinę infrastruktūrą Lietuvos kariuomenės motorizuotosios pėstininkų ...
nuotrauka
2025-06-09 09:09
Valstybinė energetikos reguliavimo taryba (VERT) šiandien atnaujino Jūrinio vėjo parko plėtros konkursą. Tai antrasis konkursas, skirtas išrinkti 700 megavatų jūrinio vėjo parko vystytojus. Sprendimą dėl šio konkurso datos praėjusią savaitę priėmė Lietuvos Vyriausybė. Konkurso dalyvių paraiškų pri...
nuotrauka
2025-06-06 13:31
AB „Via Lietuva“ praneša, kad birželį planuojama pradėti valstybinės reikšmės rajoninio kelio Nr. 2505 Leipalingis-Kapčiamiestis-Kauknoris 10 km ilgio ruožo nuo Kapčiamiesčio iki Kauknorio fizinius remonto darbus, taip pat sutvarkyti jame esančius tiltus per Niedą ir Kalvį.

Statybunaujienos.lt » Infrastruktūra