Pertvarkant KPPP finansavimą, Biudžeto įstatyme nebebus numatomas tikslinis finansavimas atskiriems projektams, taip pat atsisakoma iki šiol buvusio KPPP lėšų rezervo, kurio skirstymo tvarka kritikuota dėl politinių sprendimų. Programos finansavimo sistema supaprastinama – visas jos lėšas siūloma paskirstyti pagal KPPP finansavimo įstatyme nustatytas proporcijas: 67 proc. programos lėšų skiriant valstybinės reikšmės keliams, 33 proc. – vietiniams keliams. Iš vietiniams keliams numatomo finansavimo 9 proc. siūloma skirti valstybei svarbiems vietinės reikšmės kelių objektams. 

 

Savivaldybėms, kaip pranešama, bus suteikiama daugiau savarankiškumo panaudojant KPPP lėšas, įgyvendinant Valstybės kontrolės rekomendacijas, jos įpareigojamos lėšas naudoti pagal aiškią ir skaidriais kriterijais paremtą tvarką, kad infrastruktūros valdytojams ir visuomenei būtų aiškus priimamų investicinių sprendimų pagrįstumas ir motyvai. Šiandien dalyje savivaldybių tokiais kriterijais paremtos vietinės reikšmės keliams skirtų lėšų paskirstymo ir naudojimo tvarkos nėra. Naujoje finansavimo sistemoje numatoma, kad savivaldybės turės pasitvirtinti gauto KPPP lėšų krepšelio paskirstymo ir naudojimo tvarką, sudaryti prioritetines ir viešai skelbiamas eiles, kuriomis remiantis būtų įgyvendinami projektai.

KPPP finansavimo įstatymo pakeitimai, Vyriausybei pritarus, bus teikiami svarstyti Seimui. Tikimasi, kad, parlamentarams pritarus, nauja šalies kelių finansavimo sistema galėtų būti taikoma jau nuo 2022 m. pradžios.

Šiuo metu net 38 proc. visų valstybinės reikšmės kelių netenkina dangos būklės indekso, valstybinės reikšmės keliuose pernai buvo 73 blogos būklės tiltai ir viadukai.

Šiemet KPPP programai finansuoti skirta 531 mln. eurų. Bendras Lietuvos kelių ilgis siekia 85,5 tūkst. km, Lietuva užimą antrą vietą Europos Sąjungoje pagal bendrą kelių ilgį, tenkantį vienam gyventojui.