2 mln. ha drenažo yra kritinės būklės

Organizacijos pranešime cituojamo Lietuvos melioracijos įmonių asociacijos pirmininko Andriaus Marino teigimu, ekspertai yra paskaičiavę, kad jei per ateinančius 20 metų nebus rekonstruota melioracijos sistema, vien dėl negauto derliaus valstybės nuostoliai, priklausomai nuo klimatinių sąlygų ir žemės ūkio produkcijos kainų, sieks 4-8 mlrd. eurų. Ir tai suma, neįvertinus aplinkybės, kad žemės ūkio derlius kuria pridėtinę vertę logistikos, transporto, maisto perdirbimo, prekybos bei kituose sektoriuose. Tačiau iš šalyje esamų 2,5 mln. ha nusausintų žemių ūkio naudmenų, 2 mln. ha drenažo yra kritinės būklės ir kasmet šis plotas didėja. Prasta situacija ir su užtvankomis, perteklinio vandens pralaidomis, kurių šalyje priskaičiuojama per 63 tūkst.

Žemės ūkio ministerija (ŽŪM) yra suskaičiavusi, kad kompleksinei rekonstrukcijai startavus jos sklandžiai eigai iš pradžių reikėtų skirti po 50 mln. eurų kasmet. Po penkerių metų ši suma dar turėtų būti indeksuojama ir siektų 75 mln. eurų kasmet. Visa rekonstrukcija užtruktų apie 20 m. ir kainuotų apie 1,12 mlrd. eurų. Už šią sumą būtų sutvarkytas valstybei priklausantis turtas, tarnaujantis žemių savininkams.

Investicijos į melioracijos sistemas

Remiantis kitų šalių patirtimi dar prieš dešimtmetį buvo numatyta ir Lietuvoje sukurti specialų melioracijos fondą. Tačiau procesas ilgam buvo įstrigęs. Apie atnaujintą fondo steigimo eigą bei diskutuojamus jo modelius renginio metu kalbėjo žemės ūkio viceministras Donatas Dudutis. Jo teigimu, fondas būtų steigiamas pagal atskirą įstatymą valstybės ištekliams kaupti ir naudoti ir būtų laikomas atskiru viešojo sektoriaus subjektu. Fondas būtų finansuojamas ne tik iš valstybės biudžeto, bet ir privačiomis žemės savininkų lėšomis. Tokių privačių lėšų turėtų būti daugiau kaip pusė.

Pranešime cituojamas Žemės ūkio ministerijos vyriausiasis specialistas Rimantas Dambrauskas renginio metu pristatė Lietuvos žemės ūkio ir kaimo plėtros 2023–2027 metų strateginio plano intervencinė priemonės „Investicijos į melioracijos sistemas“ įgyvendinimo taisykles, kurios aktualios šalies savivaldybėms ir melioracijos įmonėms, siekiančioms pasinaudoti ES lėšomis melioracijos įrenginių atnaujinimui. R. Dambrauskas priminė, kad 2023–2027 metais numatoma skirti 40 mln. eurų lėšų, iš jų 4 mln. eurų reguliuojamojo drenažo įdiegimui į esamas rekonstruotas melioracijos sistemas ir 36 mln. esamų melioracijos sistemų rekonstravimui.

UAB „Generalis“ direktorė Dalia Leliukienė pristatė įmonės parengtą Kauno rajono savivaldybės melioracijos strateginį planą ateinantiems septyneriems metams – daugelyje sričių šalyje pirmaujantis Kauno rajonas užsibrėžęs tikslą pirmauti ir atnaujindamas melioracijos sistemas. Seminaro dalyviai taip pat apžiūrėjo šiuo metu rekonstruojamą Pociūnų užtvanką Kauno r. Vandžiogalos seniūnijoje.

Pabrėžė tinkamo švietimo svarbą: „Turėsime pinigus, bet nebus kas dirba"

Lietuvos žemėtvarkos ir hidrotechnikos inžinierių sąjungos prezidentas dr. Vilimantas Vaičiukynas renginio metu ragino spręsti inžinerinį išsilavinimą įgijusių jaunų specialistų stygiaus problemą. „Net jei ir bus įsteigtas Melioracijos fondas, apie kurį kalbama bene dešimtmetį, šalies melioracijos sistemos be specialistų neatnaujinsime – turėsime pinigus, bet nebus kas dirba. Todėl būtini operatyvūs ir konstruktyvūs pokyčiai švietimo srityje, motyvuojant moksleivius rinktis su darbu melioracijos sektoriuje susijusias studijų programas. Šie specialistai turi būti rengiami ne kur nors kitur, o tik VDU ŽŪA. Tradicinės statybos inžinieriui melioracija tėra griovių ir vamzdelių sistema, o VDU ŽŪA parengtas hidrotechnikos inžinierius nusimano ir apie dirvotyrą, ir apie augalų fiziologiją, ir apie žemės ūkio technologijas. Projektuojant ir atliekant melioracijos darbus tai yra labai svarbu“, – teigė pranešime cituojamas V. Vaičiukynas.