Viena tokių šiuo metu tvarkomų vietų yra cheminėmis medžiagomis užteršta teritorija Plungėje, greta Gandingos HE tvenkinio. Čia tvarkomas apie 0,8118 ha užterštas plotas. Darbus jungtinės veiklos pagrindu vykdo statybos įmonė „Plungės lagūna“ ir grunto valymo technologijų įmonė „GVT LT“.
„Darbų metu bus likviduotas iki 2 metrų gylio naftos produktais užterštas dumblas, gruntas, esantis pačioje tvenkinio pakrantėje, teritorija rekultivuota ir taps ambicingo Plungės miesto poilsio ir rekreacijos zonų kūrimo prie Babrungo upės ir Gandingos HE projekto dalimi. Jungtinės veiklos partneriai „Plungės lagūna" iš tvenkinio pakrančių kasa gruntą, dumblą siurbia į geotekstilės maišus. Kasimo / siurbimo darbų metu egzistuoja didelė rizika užteršti aplinką, todėl dirbama itin atsakingai. Išdžiūvęs gruntas transportuojamas į „GVT LT“ padalinius, kur jis bus išvalytas mikrobiologiniais preparatais. Valymo procesas paprastai trunka apie pusmetį. Iki leidžiamų normų išvalytas gruntas gali būti naudojamas įrengiant sankasas, tiesiant kelius, tiktų įrengiant garso izoliacijos pylimus šalia kelių ir panašiai“, – sako įmonės „GVT LT“ direktorius Spartakas Petrovas.
25-erių metų „GVT LT“ patirtis – švaresnei Lietuvai
Šiuo metu „GVT LT“ su Gamtos tyrimų centro Biodestruktorių tyrimų laboratorijos vadovu dr. Algimantu Paškevičiumi ir kitais mokslininkais gamybos sąlygomis testuoja kartu sukurto naujo biopreparato efektyvumą, nes būtent juo valomas naftos produktais užterštas gruntas. Biopreparatas jau išbandytas laboratorinėmis sąlygomis, o kūrimo procese dalyvaujančio doktoranto Jono Žvirgždo pranešimas apie mikroorganizmų atranką buvo pripažintas geriausiu konferencijoje „Jaunieji mokslininkai – žemės ūkio pažangai“.
„Efektyvią įmonės veiklą lemia ir visuomenės palaikymas,
todėl mums svarbu dalintis savo darbų rezultatais,
kelti klausimus ir kartu ieškoti sprendimų.
Mūsų veikloje svarbiausias partneris –
informuota ir suinteresuota visuomenė“, –
sako bendrovės „GVT LT“ direktorius Spartakas PETROVAS.
„GVT LT“ nuotr.
Per 25 veiklos metus sukaupta patirtis dirbant su Lietuvos ir užsienio mokslininkais leido bendrovei pasiekti įspūdingų rezultatų ne tik tvarkant užterštą gruntą, bet ir rengiant vandens telkinių būklės gerinimo, priekrančių tvarkymo projektus. Tarp didžiausių – 2015 m. tvarkyta Nevėžio upės atkarpa Panevėžio mieste.
„GVT LT“ grunto valymo aikštelė Jonavos rajone. „GVT LT“ nuotr.
Prie Gandingos HE tvenkinio
įrenginėjama dumblo
sausinimo aikštelė.
„Plungės lagūnos“ nuotr.
Be to, 2016 m., siekiant pagerinti upių būklę, padėti natūraliai atsistatyti povandeninėms ekosistemoms, kurios buvo nualintos dėl sovietmečiu vykdytų upių tiesinimo darbų, buvo įgyvendintas pirmasis Lietuvoje upių atkarpų renatūralizavimo projektas – ištiesintose Vašuokos, Viešintos ir Vyžuonos upių atkarpose įrengtos bioinžinerinės priemonės (medžių nuovartos, kelmai, akmenys, akmenų metiniai ir kt.), keičiančios tėkmės greitį, srovių cirkuliaciją ir tuo pačiu skatinančios didesnę buveinių įvairovę. Projektas buvo finansuojamas pagal „Norway Grants“. Įgyvendinus šį projektą, buvo parengtos rekomendacijos upių renatūralizavimui atlikti, 2019–2020 m. buvo vykdomas „Interreg“ Baltijos jūros regiono programos projektas „Baltijos jūros regiono, kaip pakrantės žvejybinio turizmo paskirties vietos plėtra, skatinimas ir tvarus valdymas – RETROUT“.
Vienas iš 5 demonstracinių upių atstatymo priemonių diegimo projektų buvo įgyvendintas Lietuvoje, Smiltelės upėje. RETROUT projekto metu Smiltelės upės baseine buvo vykdomos veiklos, skirtos upės ekologinei būklei pagerinti ir padidinti šlakių rituolių populiaciją upėje. RETROUT projektu buvo siekiama regiono mastu koordinuotai plėtoti ir skatinti tvarų pakrančių žvejybos turizmą, paremtą tikslinės rūšies – šlakio – ištekliais.
„Efektyvią įmonės veiklą lemia ir visuomenės palaikymas, todėl mums svarbu dalintis savo darbų rezultatais, kelti klausimus ir kartu ieškoti sprendimų. Mūsų veikloje svarbiausias partneris – informuota ir suinteresuota visuomenė“, – sako bendrovės „GVT LT“ direktorius Spartakas Petrovas.
Vilniaus miesto savivaldybė kardinaliai griežtina medžių saugojimo politiką ir apie dešimt kartų padidina medžių atkuriamąją vertę. Ją atitinkančios kompensacijos miestui turėtų būti mokamos už visus – teisėtai ar neteisėtai – kertamus želdinius. Nelegaliai nukirtus saugomą gana brandų medį tektų su...
Aplinkos ministras Simonas Gentvilas patvirtino papildytus želdinių, kuriuos savivaldybės gali skelbti saugotinais, kriterijus. Išplėtus kriterijų sąrašą miestų ir miestelių savivaldos institucijos turės galimybę apsaugoti daugiau vertingų medžių ir krūmų, nepasikartos atvejai, kai juos dėl komercin...
Nuo ko pradėti, norint sutvarkyti ežero pakrantę arba pašalinti švendres, dumblo sankaupas ir įsirengti poilsio vietą prie vandens? Ar galima naudotis technika, kokius prašymus ir kam reikia teikti? Aplinkos apsaugos agentūra primena, į ką reikia atkreipti dėmesį prieš užsiimant šiais darbais.
Aplinkos ministras Simonas Gentvilas šiandien, gegužės 24 d., susitiko su Vilniaus miesto meru Valdu Benkunsku ir Vilniaus miesto vyriausiuoju architektu Mindaugu Pakalniu ir aptarė, kokių teisinių pakeitimų reikia imtis, kad būtų užkardytas savavališkas vertingų medžių kirtimas miestuose.
Vilniaus apylinkės prokuratūros prokurorai, gavę sostinės mero Valdo Benkunsko pareiškimą dėl Vilniaus centre nupjauto ąžuolo, pradėjo ikiteisminį tyrimą pagal požymius nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 294 str. 1 d. (Savavaldžiavimas).
Aplinkos ministerija siūlo priemones skatinti smulkųjį verslą, teikiantį pakartotinio daiktų naudojimo, remonto paslaugas, vykdantį tvarią, išteklius tausojančią gamybą. Taip pat edukacinėms programoms, kurios mažintų atliekų susidarymą, skatintų tausų išteklių, maisto vartojimą, kuo ilgesnį ir paka...
Aplinkos ministras patvirtino Viešųjų atskirųjų želdynų plotų normų ir priklausomųjų želdynų plotų normų apskaičiavimo tvarkos aprašą. Apraše atskirųjų želdynų normos papildytos bendro viešųjų atskirųjų želdynų ploto ir 300 m atstumu nuo gyvenamojo kvartalo ribos esančių atskirųjų želdynų ploto, ten...
Sodininkė Renata Mikailionytė sako, kad nors sodas turi padėti atskleisti žmogaus tapatybę, svarbu nepamiršti ir jame augančių augalų bei visos aplinkos, derinantis prie jos diktuojamų sąlygų. Tad sodininkystės ir apželdinimo tendencijos pamažu kinta tvarumo link, skatindamos kurti aplinkai draugišk...
Atšilęs pavasariškas oras kviečia kuo daugiau laiko praleisti lauke. Gyvenantiems nuosavuose namuose arba turintiems sodybą – tai kiemo, terasos įsirengimo, atnaujinimo, paruošimo vasaros sezonui metas. Tinkamai įrengta, patogi ir funkcionali terasa yra bene svarbiausias kiemo akcentas. „MOKI VEŽI“ ...
Sostinėje aplinką prižiūrinčios įmonės jau pradeda šienauti miesto teritorijas. Vilniaus savivaldybė pranešė, kad „įsiklausius į gyventojų nuomones, šiemet bus šienaujama visame mieste“. Parkuose, skveruose, kur vaikšto daug žmonių, ir daugiabučių kiemuose bus prižiūrima trumpa veja. Natūralios piev...
Terasa yra labiau jausmas nei statinys. Nes joje būti gera. Todėl planuodami terasą, pirmiausia galvokite apie save: ką joje veiksite, kiek daug ar mažiau vietos norite, kuo ji turi kvepėti, kokiomis spalvomis džiuginti, ar vaikščiosite joje basomis. Terasa turi būti jūsų oazė. Kaip tai įgyvendinti?
Kaip susitvarkyti sandėliuką ar garažą, kad jis būtų patogus naudoti ir funkcionalus, dalijasi „Tvarkos psichologija“ ekspertė Sigita Turskienė, o kur mesti susidariusias didelių gabaritų atliekas ir kaip patogiai jas rūšiuoti, pasakoja aplinkotvarkos bendrovės „Ecoservice“ atliekų surinkimo verslo ...
Vilniečius jau džiugina pirmosios pavasarinės gėlės. Krokų, narcizų, žydrių ir scylių žiedais pasidengė Neries krantinė prie Baltojo tilto, Bernardinų sodas, Trakų Vokės dvaro sodybos aplinka, Lietuvos nacionalinio operos ir baleto teatro prieigos, J. Jablonskio skveras. Įvairūs žiedai miestiečius d...
Mėgstate šviežias daržoves bei svajojate apie ankstyvus ridikėlius ir kvapnius pomidorus? Vis dar svarstote, ar jums tikrai reikia šiltnamio, ar pakaks lysvės? Susipažinkite su patarimais, kodėl šiltnamį verta turėti savo namų kieme.
Lauko sporto erdvės skirtos ne vien patobulinti fizinę būklę ir sveikatą. Čia susitinka sportuojantys, šeimos su vaikais, kaimynai, buriasi jaunimas. Viešos lauko sporto aikštelės sukuria nemokamas visapusiškos mankštos galimybes su treniruokliais gryname ore.
Aplinkos apsaugos agentūra šiuo metu vykdo kasmetinį Baltijos jūros krantų pokyčių monitoringą. Įvertintoje krantų atkarpoje nuo Melnragės iki Palangos pastebėta, kad palyginti su pernai Melnragės ir Girulių paplūdimiai atsistatė nežymiai.
Bendrovė „Ecoservice“ investavo 700 tūkst. eurų į pirmąją tokio tipo ir apimčių statybinių atliekų rūšiavimo liniją Lietuvoje. Pagal specialų užsakymą suprojektuoti ir pagaminti įrenginiai užtikrins, kad didžioji dalis statybinių ir griovimo atliekų bus naudojama pakartotinai – iki šiol antriniam pa...
Rangovams tęsiant darbus aukščiau upės krantinėje, vilniečiai jau galės naudotis atkarpoje tarp Žvėryno ir Baltojo tiltais įrengtais daugiau kaip 2 km pėsčiųjų takasi, apie 1 km dviračių takais. Čia bus ir dviračių stovų, poilsio salelių, apsčiai suoliukų.
NT plėtros bendrovės „Darnu Group“ įsteigtas „Darnių iniciatyvų paramos fondas“ kartu su Lietuvos hidrobiologų draugija atliks Europoje retai vykdomą kompleksinį tyrimą – įvertins per Vilniaus miestą tekančios Neries upės dalies ekologinę bei užterštumo būklę, bus numatytos upės būklės gerinimo ir n...