2023 birželio 1 d. ketvirtadienis, 7:58
Reklama  |  facebook

M.K.Čiurlionio koncertų centro konkurse triumfavęs architektas R. Palekas: Kaunas turi ypatingą aurą

2017-10-13 13:16
Architektas, VGTU profesorius Rolandas Palekas už miesto ir gamtos darną architektūroje neseniai įvertintas Nacionaline kultūros ir meno premija. Būtent derėjimas su miestovaizdžiu tapo vienu iš lemiamų faktorių M. K. Čiurlionio koncertų centro architektūriniame konkurse. Čia tarp 119 darbų iš viso pasaulio pirmą vietą pelnė vilniečių „Paleko archstudijos“ idėja.
nuotrauka
Pirmą vietą M. K. Čiurlionio koncertų centro architektūriniame konkurse pelnė vilniečių „Paleko archstudijos“ idėja. Projekto vizualizacija


Minimos įmonės
Vilnius Tech / Vilniaus Gedimino technikos universitetas,
Paleko archstudija, UAB

Kauno savivaldybės administracijos atstovai pasakoja, kad daugelyje tarptautinių konkursų aukštus įvertinimus pelniusios „Paleko archstudijos“ įkūrėjas ir vadovas neslepia šįkart su komanda kūriniui skyręs daugiau laiko bei pastangų nei įprastai. To reikalavo išskirtinė objekto svarba. Jų pasiūlytoje architektūrinėje idėjoje dominuoja pagrindinis motyvas – atspindys. Būsimasis koncertų centras kairiajame Nemuno krante, netoli Vytauto Didžiojo tilto Aleksote projektuojamas su stiklo fasadu, iš kelių pusių tarsi skalaujamas upės.

Simboliška, kad vizualizacijose numatytas ir nedidelis uostas, o tuo metu, kai buvo paskelbti konkurso rezultatai, žinia apie pergalę architektą R. Paleką pasiekė jam būnant jūroje.

Kaip reagavote sužinojęs apie laimėjimą M. K. Čiurlionio koncertų centro architektūriniame konkurse? Rezultatų paskelbimo dieną buriavote Egėjo jūroje. Galbūt šis pomėgis atsispindėjo ir Jūsų pateiktoje M. K. Čiurlionio koncertų centro architektūrinėje idėjoje?

Tokiais momentais neišvengiamai užplūsta malonios emocijos. Tai ne pirmas mūsų laimėtas konkursas, bet šis – iš tikrųjų ypatingas. Žinant jo svorį, reikšmę ir dalyvių kiekį bei pajėgumą, tikrai reagavau labai emocingai. Ypač džiaugiuosi savo jaunaisiais bendradarbiais – žmonėmis, kurie per vasarą įdėjo daug darbo ir tai tapo pirmuoju jų laimėjimu.

Dar vasarą mane kvietė į šio konkurso žiuri komisiją ir buvau beveik sutikęs, bet kalendoriuje pamačiau, kad kaip tik ta savaitė suplanuota buriavimui su kolegomis architektais. Tai jau 17 metų besitęsianti kasmetinė tradicija. Viskas buvo suderinta, nupirkti bilietai, todėl teko atsisakyti dalyvauti vertinimo komisijoje. Vėliau susiklostė taip, kad kartu su komanda tapome konkurso dalyviais.

Marinistinė tematika mūsų projekte tiesiogiai su pomėgiu buriuoti nesusijusi, tačiau perkeltine prasme veikiausiai yra kažkokių sąsajų. Jei tokiam kultūros centrui lemta būti Nemuno krantinėje, pamanėme, kodėl gi nepaieškoti santykio su vandeniu. Taip natūraliai ir nusipiešė nedidelis uostas, tarsi jaukus priedas visam Aleksotui.

Paleko Archstudija

„Paleko archstudijos“ komanda. Bendrovės „Paleko archstudija“ nuotr.

Galvojant apie „čiurlioniškumo“ diskursą, kuris konkurso užsakovams labai svarbus, nesinorėjo tiesmukų interpretacijų, todėl pasirinkome atspindžio metaforą. Atspindys vandenyje šiuo atveju iš tikrųjų yra labai svarbi, integrali mūsų pasiūlytos architektūrinės idėjos dalis.

Konkurso organizatorių ir vertinimo komisijos pirmininką Malcolmą Readingą sužavėjo pastato išmanumas, elegantiškumas ir susitapatinimas su aplinka, esą statinys tarsi yra, bet tuo pačiu jo ir nėra. Ką manote apie tokias vertintojų įžvalgas?

Visada įdomu girdėti konstruktyvią architektūrinę kritiką ir malonu sulaukti teigiamų įvertinimų. Galbūt patys kurdami mąstėme vienaip, o vertintojai įžvelgia dar kažką naujo.

Mums pasirodė, kad šitoje vietoje pastato tūris neturėtų būti itin didelis. Todėl siekėme kompaktiškumo, o tai nulemia ir kitus teigiamus aspektus, kurie aktualūs šiandien – energetinį efektyvumą, mažesnius eksploatacinius kaštus ir panašiai. Kita vertus, ir urbanistine, kompozicine prasme šalia Aleksoto namelių buvo labai svarbu „neišsipūsti“ į pernelyg didelę masę.

Atlikome nedidelį tyrimą ir pateikėme schemą, kuri parodė, kad naujasis pastatas savo gabaritais būtų panašus į kitus žymius Kauno kultūrinius objektus – Muzikinį teatrą, Karo muziejų arba keturių gatvelių ribojamą Senamiesčio kvartalą. Kitaip tariant, pastatas atitiktų kaunietišką urbanistinį audinį.

Tą skaidrumo įspūdį galbūt kuria mūsų pasirinkta fasado medžiaga – pasiūlėme derinti skaidrų ir „pieniškąjį“ stiklą. Ten, kur lankytojui reikia pamatyti gražias panoramas, būtų naudojamas skaidrus, o ten, kur reikia tik jausti aplinką, matyti šviesą-tamsą ar siluetus, pasiteisintų matinis stiklas.

Kaip manote, kiek laiko ir žmogiškųjų išteklių pareikalavo šios architektūrinės idėjos parengimas konkursui?

Šią vasarą taip susiklostė, kad kai kurių suplanuotų darbų pradžia nusikėlė, tad visą liepą ir rugpjūtį jėgas skyrėme būtent šitam konkursui. Taigi žmogiškųjų resursų prasme, šiam darbui buvo skirta daug energijos. Tačiau dirbome su malonumu. Viešėjome Kaune, gyvai įvertinome situaciją, išdiskutavome, po to dar kartą aplankėme Nacionalinį M. K. Čiurlionio dailės muziejų. Paprastai konkursams neskiriame tiek laiko, kiek tai darėme šįkart. Tiesiog užduotis ir jos reikšmė savaime reikalavo visapusiško atsidavimo tokiam darbui.

Ar nuo pat pradžių tikėjote, kad šis darbas gali būti geriausias?

Nejaučiame nepilnavertiškumo komplekso. Mūsų ankstesni darbai jau ne kartą buvo pastebėti, tad visada tikiesi, bet tuo pačiu ir blaiviai vertini situaciją. O ji yra tokia, kad šiame konkurse dalyvavo tikrai daug labai profesionalių kolektyvų iš viso pasaulio. Be to, vertinimo komisijos pirmininkas ir didesnė dalis narių buvo užsieniečiai, todėl sunku nusakyti jų architektūrinius prioritetus bei vertybes. Konkursas visada yra tam tikra loterija ir šiuo atveju tas faktorius irgi veikė. Kad ir kokį darbą parengtum, negali būti niekuo užtikrintas, bet vis pagalvodavau, kad itin džiaugčiausi patekęs į geriausiųjų trejetuką.

Esate kilęs iš Šilalės rajono, Kvėdarnos, mokyklą baigėte Tauragėje, o paskutinius 36 metus gyvenate Vilniuje. Kiek Jums artimas Kaunas?

Pirmiausia Kauną prisimenu iš vaikystės. Antroje klasėje, per rudens atostogas, tėvai nusprendė, kad esu pakankamai didelis ir leido autobusu iš Tauragės vienam atvykti į Kauną. Pasitiko tuomet čia gyvenusi teta. Visą savaitę buvau globojamas, visur vedžiojamas, kultūrinamas. Buvau gal aštuonerių, bet tas įvykis man labai įstrigo. Grįžau namo labai pakylėtas. Nedaug detalių jau beatsimenu, nes tai buvo labai seniai, bet tas jausmas išliko iki šių dienų. Tai buvo tikras miestas, kažkas labai tikro...

Nuo pat jaunystės iki šiol, vykstant maršrutu Vilnius – Žemaitija ir atgal, mano kelias driekiasi būtent pro Kauną. Nors aš ir visa mano šeima esame vilniečiai, bet ryšys su Kaunu irgi išlieka. Nežinau, ar galima turėti kažkokią vieną nuomonę apie miestą, nes tai yra labai kompleksiškas ir gyvas organizmas. Tačiau man nekyla jokių abejonių, kad Kaunas turi savo dvasią, savitą atmosferą ir ypatingą aurą.

Jausčiau didelę atsakomybę prieš šį miestą, jei vis tik atsitiktų taip, kad derybų metu mus pasirinktų toliau tęsti M. K. Čiurliono koncertų centro projektavimą.

Esate eilės prestižinių architektūrinių konkursų laureatas ne tik nacionaliniu, bet ir tarptautiniu mastu. Kokią vietą tarp visų savo ligšiolinių laimėjimų skirtumėte šiai pergalei M. K. Čiurlionio koncertų centro architektūriniame konkurse?

Manau, šį mūsų studijos pasiekimą nedvejodamas galiu statyti į pirmą vietą. Esame laimėję ir Lietuvoje, ir tarptautinių konkursų. Vis tik manau, jie nebuvo tokio kalibro ir tokios reikšmės. Nemažai pastatyta ir Vilniuje. Pavyzdžiui, naujoji Vilniaus universiteto biblioteka – labai svarbus objektas, bet jis yra miesto pakraštyje. O čia, Kaune – vis dėlto tokia išskirtinė kultūrinė tema, vieta, reikšmė miestovaizdžiui... Tai neabejotinai suteikia šiam projektui ypatingos svarbos. 

Taip pat skaitykite: Koncertų centro Kaune tarptautinį architektūrinį konkursą laimėjo lietuviai

Statybunaujienos.lt



Metų nominacijos

nuotrauka
2023-05-30 13:31
Didžiausiai Baltijos šalyse tarptautinei statybų verslo parodai „Resta“ suteiktas Pasaulinės parodų industrijos asociacijos UFI sertifikatas. Lietuvos parodų ir kongresų centro LITEXPO teigimu, ši paroda yra vienintelė Baltijos šalyse, pelniusi tokį įvertinimą.
nuotrauka
2023-05-25 17:52
Aplinkos ministerijos organizuotame renginyje „Žaliųjų viešųjų pirkimų lyderių apdovanojimai“ įteiktos padėkos žaliausiai 2022-aisiais pirkusioms valstybės įstaigoms ir įmonėms bei daugiausiai žaliųjų pirkimų laimėjusiems verslo subjektams.
nuotrauka
2023-05-22 16:47
Netrukus bus paskelbti pirmųjų Nacionalinių architektūros apdovanojimų (NAA) devynių kategorijų trumpieji nominantų sąrašai. Šiuo metu komisijos nariai vertina pateiktas 127 paraiškas, kurių mažiausiai sulaukta kategorijoje „Tvarios inovacijos architektūroje“.
nuotrauka
2023-05-22 07:25
Konkurso „Lietuvos BIM projektai 2023“ nugalėtojais tapo 2 darnios miestų plėtros įmonės „YIT Lietuva“ Vilniuje įgyvendinti projektai. Verslo centras „Žalgirio 112“ pelnė geriausio visuomeninių pastatų BIM projekto vardą, o „Matau Vilnių“ tapo geriausiu gyvenamųjų pastatų BIM projektu.
nuotrauka
2023-04-19 11:43
Pirmieji Nacionaliniai architektūros apdovanojimai (NAA) oficialiai baigė paraiškų registraciją. Per kiek daugiau nei du mėnesius apdovanojimų organizatoriai sulaukė 127 paraiškų, iš kurių dabar komisija išrinks trumpąjį nominantų sąrašą, o liepos 1 d. –apdovanojimų vakarą – paskelbs nugalėtojus.
nuotrauka
2023-03-30 13:27
Išrinkta pirmųjų Nacionalinių architektūros apdovanojimų (NAA), kurie įvyks liepos 1-ąją, prizo idėja. Iš 11 vizualaus ir tarpdisciplininio meno bei dizaino kūrėjų, komisijos nuomone, geriausiai konkurso kriterijus atspindėjo šiuolaikinio meno kūrėjos, architektės ir dizainerės Aistės Ambrazevičiūtė...
nuotrauka
2023-03-29 12:04
SPA VILNIUS Druskininkai buvo įteiktas prestižinis „Žaliojo rakto“ sertifikatas už įsipareigojimą užtikrinti aplinkosauginę atsakomybę ir tvarią veiklą turizmo sektoriuje.
nuotrauka
2023-03-29 08:35
Paraiškas Nacionaliniams architektūros apdovanojimams (NAA), kurie įvyks liepos 1-ąją, bus galima teikti dar dvi savaites, iki balandžio 14 d. Architektai ir urbanistai gali pretenduoti į 9 apdovanojimų kategorijas ir didįjį prizą, kuriuo bus apdovanotas geriausias kūrinys, išrinktas iš visų kategor...
nuotrauka
2023-03-27 10:50
Jau aštuntus metus iš eilės „Skaitmeninė statyba“ tęsia tradiciją ir rengia kasmetinį konkursą „Lietuvos BIM projektai“, skirtą išrinkti geriausią šalies įmonių praktiką, taikant statinio informacinio modeliavimo (BIM) technologijas ir metodologiją, o taip pat kviečia ir į viešą konkurso dalyvių pro...
nuotrauka
2023-03-22 05:27
„Geros architektūros apibrėžimas nuolat kinta. Klimato kaitos kontekste gera architektūra yra ta, kuri padeda prisitaikyti prie naujų pokyčių. Karo Ukrainoje kontekste – ta, kuri visų pirma yra saugi. Tačiau šalia kintančių savybių yra ir nekintamų bruožų. Vienas jų – estetika. Gera architektūra vis...
nuotrauka
2023-03-13 16:47
2021 m. pradėtas ir 2022 m. pradžioje įgyvendintas Palangos oro uosto rekonstrukcijos projektas, kurio pagrindinis rangovas buvo Latvijos įmonė „A.C.B.“, pelnė aukščiausią įvertinimą Latvijos statybų apdovanojimuose. Projektas pelnė pirmą vietą konkurse „Latvijas Būvniecības gada balva 2022“ (Latvij...
nuotrauka
2023-03-02 13:32
Architektūroje meninė kokybė būtina. Tačiau kokią – meniškai vertingą ar socialiai atsakingą architektūrą pasirinkti? Kokios vertybės dabar svarbiausios ir kaip architektūrą vertinti stebint ne eksperto akimi? Šiuo metu vyksta Nacionalinių architektūros apdovanojimų paraiškų teikimui, šia proga eksp...
nuotrauka
2023-02-22 04:59
Pernai pirmą kartą „Financial Times“ investicijų ekspertų pastebėtas Panevėžys įvertintas ir šiais metais. Aukštaitijos sostinė „Europos ateities miestai ir regionai 2023“ reitinge net trijuose geriausiųjų dešimtukuose: tiesioginių užsienio investicijų strategiją vertinančioje „fDi strategijos“ kate...
nuotrauka
2023-02-20 12:37
Vyriausybės posėdyje dvylikai kūrėjų už nuopelnus Lietuvos kultūrai ir menui paskirtos Vyriausybės kultūros ir meno premijos. Viena iš jų – garsiam architektui, pedagogui prof. Gintarui Čaikauskui.
nuotrauka
2023-02-10 09:47
Jau aštuntus metus iš eilės „Skaitmeninė statyba“ tęsia tradiciją ir rengia kasmetinį konkursą „Lietuvos BIM projektai“, skirtą išrinkti geriausią šalies įmonių praktiką, taikant statinio informacinio modeliavimo (BIM) technologijas ir metodologiją.
nuotrauka
2023-02-09 05:03
Jau galima teikti paraiškas Nacionaliniams architektūros apdovanojimams (NAA), kurie įvyks liepos 1-ąją. Architektai ir urbanistai gali pretenduoti į devynias apdovanojimų kategorijas ir didįjį prizą, kuriuo bus apdovanotas geriausias kūrinys, išrinktas iš visų kategorijų nugalėtojų. NAA organizuoja...
nuotrauka
2023-02-03 07:28
Paskelbti CV-Online TOP Darbdaviai ’22. Į CV-Online TOP Darbdavio vardą pretendavo apie 1800 įmonių, kurios 2022 m. naudojosi www.cvonline.lt paslaugomis bei per metus paskelbė apie 51 000 darbo pasiūlymų.
nuotrauka
2023-01-27 04:56
Tradiciniai, jau 25-ieji, „Šv. Kristoforo" apdovanojimai šiemet tapo Vilniaus 700-ojo jubiliejaus šventės dalimi. Tarp vienuolikos apdovanotųjų – net šeši, nominuoti už pagalbą ir kovojančiai Ukrainai, ir Vilniuje prieglobstį radusiems ukrainiečiams. Reikšmingiausiems miesto apdovanojimams vilniečia...
nuotrauka
2023-01-20 11:18
Darbuotojams palankią aplinką ir emocinę gerovę kuriančios, ryšius su bendruomenėmis stiprinančios, aplinką tausojančios, padedančios darbuotojams derinti darbo ir šeimos įsipareigojimus, žmonėms su negalia draugiškiausios įmonės sausio 19 d. pagerbtos Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės valdovų rūm...
nuotrauka
2023-01-12 07:46
Aukštos įtampos atramų pamatai ir jų elementai – tai įmonės „Gelgaudiškio gelžbetonis“ gaminys, kuris konkurse „Lietuvos metų gaminys 2022“ pelnė aukso medalį.

Statybunaujienos.lt » Metų nominacijos