2024 birželio 18 d. antradienis, 5:22
Reklama  |  facebook

M. Švaikauskas: užsukus europinės paramos čiaupą, vandentvarkai teks ieškoti kitų išgyvenimo receptų

2022-08-02 13:51
Narystė Europos Sąjungoje (ES) Lietuvos vandentvarkos sektoriui leido pasinaudoti daugiau kaip 1 mlrd. eurų finansavimu, sustiprinusiu geriamojo vandens tiekimo bei nuotekų tvarkymo pajėgumus. Europos Komisija (EK) sako, kad investicijos yra pakankamos tam, kad imtume tvarkytis savarankiškai, bet kai pusė šalies vandentvarkos įmonių yra nuostolingos ir kreditorių apeinamos ratu, teks ieškoti išeičių, kaip surasti naują veikimo receptą.
nuotrauka
Marius ŠVAIKAUSKAS, tvarios veiklos vystymo ekspertas


Smulki Lietuvos dėlionė

Šalyje tradiciškai veikia daug nedidelių, savivaldos institucijų valdomų vandentvarkos įmonių, aptarnaujančių jų regione esančius klientus. Tai reiškia, kad jų veikla yra apribota administracinėmis ribomis, o dalis regionų pralaimi kovą ir su gyventojų skaičiaus mažėjimu ir su jų gyvenimo lygio kėlimu. Kuo mažiau žmonių aptarnauja vandentvarkos įmonė, tuo jai sunkiau užsitikrinti rentabilumą.

Eurostato duomenimis, 2019 metais Lietuvoje didelėse vandentvarkos įmonėse dirbo mažiausias dalis šiame sektoriuje užimtų žmonių: 23 proc. Tuo tarpu smulkiausioms šalies vandentvarkos įmonėms priklausė 25 proc. sektoriaus darbo vietų, o vidutinio dydžio bendrovėse darbavosi 52 proc. srities darbuotojų.

Tai išties pakankamai tiksliai atspindi mūsų šalies realijas. Didžiausios ir finansiškai pajėgiausios vandentvarkos įmonės veikia didmiesčiuose, kai kuriais atvejais – ir šalia jų esančiose teritorijose. Likusi sektoriaus dalis yra nedidelio dydžio įmonės, kurios paprastai ir susiduria su didžiausiais sunkumais prižiūrint bei modernizuojant tinklus.

Kas pasakė „stop“?

Jei Aplinkos ministerijos inicijuojama vandentvarkos, arba įmonių stambinimo reforma kelia klausimų, kas už to stovi ir kam tai naudinga, prisiminkime, kas pasakė „stop“.

Ankstesniais finansiniais laikotarpiais vandentvarkos sektorius iš ES gavo apie 1,3 mlrd. eurų investicijų. Šios lėšos panaudotos infrastruktūrai gerinti ir jų jau turi pakakti tam, jog vandentvarkos įmonės galėtų veikti iš esmės savarankiškai.

Vis dėlto, investuotas milijardas neleidžia atsikvėpti, nes, Aplinkos ministerijos vertinimu, 48 proc. šalies vandentvarkos įmonių dirba nuostolingai ir neturi skolinimosi galimybių, neinvestuoja į infrastruktūros išlaikymą ir plėtrą, veiklos efektyvumo didinimą.

Kitaip tariant, kas antra Lietuvos vandentvarkos įmonė toliau jaučia investicijų poreikį, bet nėra finansiškai pajėgi jį gauti, tuo tarpu pats intensyviausias europinių lėšų skyrimo etapas jau baigtas. EK atstovai nedviprasmiškai pasakė, kad investuota pakankamai ir pats laikas stotis ant savo kojų.

Vienintelė išeitis – persitvarkyti


Europinių investicijų piką palikusios Lietuvos vandentvarkos įmonės yra skirtingai pasiruošusios: nuo bendradarbiavimo su tarptautiniais finansiniais partneriais iki bandymo išgyventi. Ypač didelę strateginę reikšmę šaliai turinti vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūra ypač imli investicijoms. Tai puikiai iliustruoja Vilniaus pavyzdys, kur investuojama daug ir keičiamasi labai sparčiai, tačiau vis tiek beveik du trečdaliai vamzdžių Vilniaus mieste ir rajone yra daugiau kaip 30 metų senumo.

Nepaisant dydžio, Lietuvos vandens tiekimo įmonės stengiasi investuoti, modernizuoti infrastruktūrą, atsižvelgiant į galimybes diegti modernius, tvarius sprendimus, tarp jų ir žaliosios elektros gamybos. Tačiau beveik užtikrintai galima pasakyti, kad vidutiniu ir ypač ilguoju laikotarpiu to nepakaks sklandžiai ir šiuolaikinius poreikius atitinkančiai veiklai užtikrinti.

Kad netektų mokėti už kaimyno vonią

Finansinės paramos laikui praėjus liko įgyvendinti struktūrines reformas, išlaikant ir ekonominę logiką, ir teisingumą. Neverta slėpti, kad geriamojo vandens kainos šalyje skiriasi kartais ir už efektyvumą jau susimokėję vartotojai už ne tokius sėkmingus sprendimus nenorės mokėti dar kartą.

Pigiausiai už vandenį mokančių trejetuke – Kaunas, Vilnius ir Pasvalys. Šių miestų gyventojai už kubinį metrą geriamo vandens be pridėtinės vertės mokesčio (PVM) atitinkamai moka 1,19, 1,20 ir 1,31 euro. Tačiau Valstybinės energetikos reguliavimo tarybos (VERT) duomenimis, Anykščiuose gyventojai moka net 3,75, Prienuose – 3,61, o Molėtuose – 3,52 euro už kubinį metrą.

Aklai prie didesnių ir sėkmingiau dirbančių regiono įmonių prijungus mažesnes, pirmosioms tektų investuoti į prijungiamų įmonių modernizavimą, tinklų atnaujinimą, tai neišvengiamai atsilieptų ir vandens tarifui. Kitaip tariant, įgyvendinus šį scenarijų, pigiausiai už vandenį mokančių miestų gyventojams tektų susimokėti ne tik už savo, bet ir už kitame mieste gyvenančio kaimyno vonią.

Prieš imantis vandentvarkos reformų, pirmiausiai būtina sudėti aiškius saugiklius ir imtis ne aklo geografinio ar priverstinio stambinimo, o skatinti vandentvarkos įmonių jungimąsi panaudojant Vandentvarkos fondą. Būtina numatyti pereinamuosius laikotarpius, padėsiančius įmonėms prisitaikyti skirtingais reformos įgyvendinimo etapais, numatyti vandens tarifo diferencijavimą (laikinai), kai tarkime gyventojai į kurių ūkį daugiausia investuojama ir vandentvarkos įmonė tam ūkiui kelti patiria daugiausiai sąnaudų, mokėtų už vandenį daugiausiai.

Ir žinoma, reformai įgavus realius kontūrus, nepamiršti, pagrindinis jos tiksla tikslas turėtų būti kokybiškų ir prieinamų geriamojo vandens tiekimo bei nuotekų tvarkymo paslaugų užtikrinimas vartotojui. 
Statybunaujienos.lt



Infrastruktūra

nuotrauka
2024-06-13 07:00
Atidarytas didžiausias savivaldybės iniciatyva įrengtas saulės elektrinių parkas Lietuvoje. 4,1 mln. eurų vertės parkas įrengtas 5 ha teritorijoje Ukmergėje, o jame sumontuota 5332 vnt. saulės fotomodulių. Saulės elektrinių parką įrengė savivaldybės valdoma įmonė „Ukmergės šiluma“ drauge su energeti...
nuotrauka
2024-06-12 15:49
Vyriausybė trečiadienį, birželio 12 d., patvirtino europinės vėžės projekto „Rail Baltica“ ruožo nuo Jiesios (Kauno) iki sienos su Lenkija infrastruktūros vystymo planą. Trečiadienį vykusiame posėdyje taip pat nutarta pradėti žemės paėmimo visuomenės poreikiams procedūras.
nuotrauka
2024-06-12 10:49
Pradėti Jonavos aplinkkelio statybos darbai. Įgyvendinus Jonavos aplinkkelio projektą, šalia vieno didžiausių Lietuvoje karinių poligonų bus užtikrintas reikalingas ir transporto infrastruktūros gynybinę strategiją atitinkantis Lietuvos ir NATO valstybių karinės technikos judėjimas, taip pat stipria...
nuotrauka
2024-06-12 10:35
Vadinamojo Kėdainių tilto statyba bus didžiausias pastarojo laikmečio projektas Kaune. Rangovai skaičiuoja, kad vien aukštos kokybės plieno statybų procese prireiks apie 100 geležinkelio vagonų.
nuotrauka
2024-06-11 08:50
Atsinaujinančiosios energijos bendrovė „Green Genius“, veikianti aštuoniose Europos rinkose, pasirašė du sandorius su Vokietijos finansų įstaigomis, kuriais bus finansuojamos didžiausio Latvijoje ir antro pagal dydį Baltijos šalyse vienoje teritorijoje esančio (angl. stand-alone) saulės elektrinių p...
nuotrauka
2024-06-11 08:12
Šiandien, birželio 11 d., 8 val. paskelbti net 4 nauji paramos kvietimai gyventojams, norintiems įsirengti saulės elektrines arba padidinti jau turimų saulės elektrinių galią. Šiai paramos priemonei Energetikos ministerija skyrė 40 mln. Eur. APVA dalinasi informacija, ką vertėtų žinoti norintiems su...
nuotrauka
2024-06-10 18:16
Sumanių energetikos sprendimų bendrovės „Ignitis“ privatiems klientams gaminantiems vartotojams, kurie yra įsirengę saulės elektrinę ant stogo ar įsigiję nutolusiame saulės parke, nuo birželio 10 d. atsiranda galimybė rinktis dar vieną elektros energijos apskaitos būdą – grynąjį atsiskaitymą (angl. ...
nuotrauka
2024-06-10 11:58
Tarptautinė žaliosios energetikos bendrovė „Ignitis renewables" vysto pirmąjį jūrinio vėjo elektrinių parką Baltijos šalyse, kuris vadinsis „Curonian Nord". Šis Lietuvos energetikai ypatingai svarbus projektas pavadintas kuršių genties garbei, kuri kadaise gyveno prie Baltijos jūros krantų. Pavadini...
nuotrauka
2024-06-07 11:04
Priimtas norminis teisės aktas turi būti paskelbtas Teisės aktų registre, o to nepadarius, atitinkamas aktas negali būti taikomas. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (LVAT) išnagrinėjo ginčą tarp Vyriausybės atstovo Vilniaus ir Alytaus apskrityse (Vyriausybės atstovas) ir Vilniaus miesto ...
nuotrauka
2024-06-07 10:24
Po maždaug pustrečio mėnesio trukusių darbų baigtas tvarkyti Žvėryno rajoną su centrine miesto dalimi jungiantis Žvėryno tiltas. Šalia Seimo esantis tiltas paskutinį kartą rekonstruotas prieš beveik du dešimtmečius – 2005 metais. Planinio remonto darbų metu atstatytas projektinis Žvėryno tilto vaizd...
nuotrauka
2024-06-06 13:00
Aplinkos projektų valdymo agentūra (APVA) birželio 11 d. 8 val. ryte skelbs naujus paramos kvietimus gyventojams, norintiems įsirengti saulės elektrines arba padidinti jau turimų saulės elektrinių galią. Šį kartą šiai paramos priemonei Energetikos ministerija skyrė 40 mln. Eur. APVA dalinasi informa...
nuotrauka
2024-06-06 09:20
„Pasirengimo lygis sinchronizacijai su kontinentinės Europos elektros tinklais yra beveik 100 proc. Dabar svarbiausia – užbaigti reikalingas derinimo procedūras su ENTSO-E (Europos elektros perdavimo sistemos operatorių asociacija) ir susiderinus bendrus veiksmus kartu su Latvija ir Estija informuot...
nuotrauka
2024-06-03 09:40
Vienoje didžiausių Vilniaus miesto žaliųjų erdvių – Tauro kalno teritorijoje – intensyviai vyksta aplinkos tvarkymo darbai. Ši teritorija atnaujinama keliais etapais: statybos, infrastruktūros, želdinimo. Darbai apima 11,4 ha plotą, įskaitant Liuteronų sodą. Planuojama, kad didžioji darbų dalis bus ...
nuotrauka
2024-05-31 14:46
Palangoje, Taikos g. 2, atidarytas greito elektromobilių įkrovimo parkas, kuriame vienu metu gali įsikrauti net 20 elektromobilių. Papildomai dar 4 elektromobilių įkrovimo prieigos įrengtos Ronžės g. 5A. Elektromobilių įkrovimo parke veikia iš viso 16 įkrovimo prieigų, kurių galia 60 kW ir 4 įkrovim...
nuotrauka
2024-05-31 09:03
Jau šią vasarą prasidės darbai Slengiuose. Čia esantį karjerą apjuos pėsčiųjų takas su poilsio zonomis. Klaipėdos rajono savivaldybė jau rado rangovą, kuris atliks šiuos darbus. Šiuo projektu norima sukurti dar vieną erdvę Sendvario seniūnijoje, kurioje bus galima ne tik ilsėtis, bet ir aktyviai lei...
nuotrauka
2024-05-30 14:38
Sostinės A. Goštauto kvartalas, kur Turto bankas plėtoja didžiausią valstybės biurų projektą, šiuo metu atrodo nykiai, tačiau, pasak vyriausiosios Vilniaus architektės Lauros Kairienės, turi didžiulį potencialą sukurti reprezentatyvią valdžios institucijų būstinę, kokybiškai išplėsti vaikščiojamąją ...
nuotrauka
2024-05-29 11:02
Lietuvos oro uostai (LTOU) ir Lietuvos architektų sąjunga pasirašė architektūrinių idėjų konkurso organizavimo paslaugų sutartį. LTOU kartu su šalies ekspertais iki šių metų pabaigos arba kitų pradžioje siekia atrinkti ir vėliau įgyvendinti geriausias architektų idėjas iki 2028 metų pabaigos planuoj...
nuotrauka
2024-05-27 10:34
Praėjusią savaitę „Via Lietuva" pasirašė sutartį dėl paskutiniosios kelio „Via Baltica" nuo Marijampolės iki Lenkijos sienos atkarpos rekonstrukcijos darbų atlikimo. Planuojama, kad intensyvūs modernizavimo darbai šiame kelio ruože turėtų prasidėti jau birželio pradžioje, baigtis – kitų metų antroje...
nuotrauka
2024-05-27 09:51
Amaliuose šią savaitę atverta pusantro kilometro atkarpa su naujais viadukais ir žiedinėmis sankryžomis. Tai ženkli dalis pirmajame Pietrytinio aplinkkelio darbų etape. Įgyvendinus visą projektą, naujoji trasa taps patogia ir greita jungtimi tarp A1 ir „Via Baltica“ magistralių. Maža to, apvažiavima...
nuotrauka
2024-05-24 13:37
Nors elektromobilių naudojimas Lietuvoje kasmet auga, vienas iš didžiausių iššūkių, su kuriuo susiduria daugiabučių namų gyventojai, yra elektromobilių įkrovimo infrastruktūros prieinamumas. Kokias galimybes turi vairuotojai, gyvenantys daugiabutyje, pasakoja daugiabučių priežiūra ir administravimu ...

Statybunaujienos.lt » Infrastruktūra