2022 rugpjūčio 9 d. antradienis, 13:44
Reklama  |  facebook

M. Švaikauskas: užsukus europinės paramos čiaupą, vandentvarkai teks ieškoti kitų išgyvenimo receptų

2022-08-02 13:51
Narystė Europos Sąjungoje (ES) Lietuvos vandentvarkos sektoriui leido pasinaudoti daugiau kaip 1 mlrd. eurų finansavimu, sustiprinusiu geriamojo vandens tiekimo bei nuotekų tvarkymo pajėgumus. Europos Komisija (EK) sako, kad investicijos yra pakankamos tam, kad imtume tvarkytis savarankiškai, bet kai pusė šalies vandentvarkos įmonių yra nuostolingos ir kreditorių apeinamos ratu, teks ieškoti išeičių, kaip surasti naują veikimo receptą.
nuotrauka
Marius ŠVAIKAUSKAS, tvarios veiklos vystymo ekspertas


Smulki Lietuvos dėlionė

Šalyje tradiciškai veikia daug nedidelių, savivaldos institucijų valdomų vandentvarkos įmonių, aptarnaujančių jų regione esančius klientus. Tai reiškia, kad jų veikla yra apribota administracinėmis ribomis, o dalis regionų pralaimi kovą ir su gyventojų skaičiaus mažėjimu ir su jų gyvenimo lygio kėlimu. Kuo mažiau žmonių aptarnauja vandentvarkos įmonė, tuo jai sunkiau užsitikrinti rentabilumą.

Eurostato duomenimis, 2019 metais Lietuvoje didelėse vandentvarkos įmonėse dirbo mažiausias dalis šiame sektoriuje užimtų žmonių: 23 proc. Tuo tarpu smulkiausioms šalies vandentvarkos įmonėms priklausė 25 proc. sektoriaus darbo vietų, o vidutinio dydžio bendrovėse darbavosi 52 proc. srities darbuotojų.

Tai išties pakankamai tiksliai atspindi mūsų šalies realijas. Didžiausios ir finansiškai pajėgiausios vandentvarkos įmonės veikia didmiesčiuose, kai kuriais atvejais – ir šalia jų esančiose teritorijose. Likusi sektoriaus dalis yra nedidelio dydžio įmonės, kurios paprastai ir susiduria su didžiausiais sunkumais prižiūrint bei modernizuojant tinklus.

Kas pasakė „stop“?

Jei Aplinkos ministerijos inicijuojama vandentvarkos, arba įmonių stambinimo reforma kelia klausimų, kas už to stovi ir kam tai naudinga, prisiminkime, kas pasakė „stop“.

Ankstesniais finansiniais laikotarpiais vandentvarkos sektorius iš ES gavo apie 1,3 mlrd. eurų investicijų. Šios lėšos panaudotos infrastruktūrai gerinti ir jų jau turi pakakti tam, jog vandentvarkos įmonės galėtų veikti iš esmės savarankiškai.

Vis dėlto, investuotas milijardas neleidžia atsikvėpti, nes, Aplinkos ministerijos vertinimu, 48 proc. šalies vandentvarkos įmonių dirba nuostolingai ir neturi skolinimosi galimybių, neinvestuoja į infrastruktūros išlaikymą ir plėtrą, veiklos efektyvumo didinimą.

Kitaip tariant, kas antra Lietuvos vandentvarkos įmonė toliau jaučia investicijų poreikį, bet nėra finansiškai pajėgi jį gauti, tuo tarpu pats intensyviausias europinių lėšų skyrimo etapas jau baigtas. EK atstovai nedviprasmiškai pasakė, kad investuota pakankamai ir pats laikas stotis ant savo kojų.

Vienintelė išeitis – persitvarkyti


Europinių investicijų piką palikusios Lietuvos vandentvarkos įmonės yra skirtingai pasiruošusios: nuo bendradarbiavimo su tarptautiniais finansiniais partneriais iki bandymo išgyventi. Ypač didelę strateginę reikšmę šaliai turinti vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūra ypač imli investicijoms. Tai puikiai iliustruoja Vilniaus pavyzdys, kur investuojama daug ir keičiamasi labai sparčiai, tačiau vis tiek beveik du trečdaliai vamzdžių Vilniaus mieste ir rajone yra daugiau kaip 30 metų senumo.

Nepaisant dydžio, Lietuvos vandens tiekimo įmonės stengiasi investuoti, modernizuoti infrastruktūrą, atsižvelgiant į galimybes diegti modernius, tvarius sprendimus, tarp jų ir žaliosios elektros gamybos. Tačiau beveik užtikrintai galima pasakyti, kad vidutiniu ir ypač ilguoju laikotarpiu to nepakaks sklandžiai ir šiuolaikinius poreikius atitinkančiai veiklai užtikrinti.

Kad netektų mokėti už kaimyno vonią

Finansinės paramos laikui praėjus liko įgyvendinti struktūrines reformas, išlaikant ir ekonominę logiką, ir teisingumą. Neverta slėpti, kad geriamojo vandens kainos šalyje skiriasi kartais ir už efektyvumą jau susimokėję vartotojai už ne tokius sėkmingus sprendimus nenorės mokėti dar kartą.

Pigiausiai už vandenį mokančių trejetuke – Kaunas, Vilnius ir Pasvalys. Šių miestų gyventojai už kubinį metrą geriamo vandens be pridėtinės vertės mokesčio (PVM) atitinkamai moka 1,19, 1,20 ir 1,31 euro. Tačiau Valstybinės energetikos reguliavimo tarybos (VERT) duomenimis, Anykščiuose gyventojai moka net 3,75, Prienuose – 3,61, o Molėtuose – 3,52 euro už kubinį metrą.

Aklai prie didesnių ir sėkmingiau dirbančių regiono įmonių prijungus mažesnes, pirmosioms tektų investuoti į prijungiamų įmonių modernizavimą, tinklų atnaujinimą, tai neišvengiamai atsilieptų ir vandens tarifui. Kitaip tariant, įgyvendinus šį scenarijų, pigiausiai už vandenį mokančių miestų gyventojams tektų susimokėti ne tik už savo, bet ir už kitame mieste gyvenančio kaimyno vonią.

Prieš imantis vandentvarkos reformų, pirmiausiai būtina sudėti aiškius saugiklius ir imtis ne aklo geografinio ar priverstinio stambinimo, o skatinti vandentvarkos įmonių jungimąsi panaudojant Vandentvarkos fondą. Būtina numatyti pereinamuosius laikotarpius, padėsiančius įmonėms prisitaikyti skirtingais reformos įgyvendinimo etapais, numatyti vandens tarifo diferencijavimą (laikinai), kai tarkime gyventojai į kurių ūkį daugiausia investuojama ir vandentvarkos įmonė tam ūkiui kelti patiria daugiausiai sąnaudų, mokėtų už vandenį daugiausiai.

Ir žinoma, reformai įgavus realius kontūrus, nepamiršti, pagrindinis jos tiksla tikslas turėtų būti kokybiškų ir prieinamų geriamojo vandens tiekimo bei nuotekų tvarkymo paslaugų užtikrinimas vartotojui. 
Statybunaujienos.lt




Infrastruktūra

nuotrauka
2022-08-09 11:51
Sparčiai augant atsinaujinančios energetikos poreikiui ir įsibėgėjant plėtrai, garsiau kalbama apie hibridinius vėjo ir saulės elektrinių parkus, kai į vieną prijungimo prie elektros tinklo vietą jungiami keli skirtingų atsinaujinančių energijos išteklių technologijų įrenginiai. Europoje hibridiniai...
nuotrauka
2022-08-05 08:01
„Rail Baltica“ geležinkelio tilto per Nerį projektas susidomėjimą kelia ne tik išskirtinumu – jis yra ilgiausias Baltijos šalyse geležinkelio tiltas. Karo Ukrainoje kontekste šis strategiškai svarbus statinys įgyja dar didesnės reikšmės, nes jis yra dalis didelio „Rail Baltica“ projekto, kuris tampa...
nuotrauka
2022-08-02 16:43
Ekonomikos ir inovacijų ministerija Lietuvos savivaldybių infrastruktūros projektams skiria 10 mln. eurų. Pasinaudojusios šiomis lėšomis, jos galės įrengti ir tobulinti Lietuvos laisvosiose ekonominėse zonose (LEZ), pramonės parkuose ir kitose pramoninėse teritorijose esančią infrastruktūrą. Paraišk...
nuotrauka
2022-08-01 08:06
Kauno pakraštyje įsibėgėja vienas svarbiausių susisiekimo infrastruktūros projektų – Pietrytinio aplinkkelio statybos. „Tranzitu“ vykstantiems vairuotojams visa tai leis greičiau ir patogiau apvažiuoti šią miesto dalį, vykstant tarp Palemono ir Marijampolės plento, o Petrašiūnų gyventojams padės sum...
nuotrauka
2022-07-28 14:22
Valstybės administracinį turtą valdanti valstybės įmonė Turto bankas planuoja tapti elektrą gaminančiu vartotoju. Pirmuoju etapu ketinama įsigyti saulės parko dalį, kuri elektros energija aprūpintų penkis Turto banko valdomus valstybės biurų pastatus. Visa projekto vertė siektų beveik 2 mln. eurų. P...
nuotrauka
2022-07-25 13:34
Klaipėdos jūrų uoste gerinama infrastruktūra konteinerių krovai – užbaigtas pokraninis kelias krantinėse, prie kurių švartuojasi didieji konteineriniai laivai. Tai leis spartinti bei efektyvinti krovos procesus. Artimiausiu metu bus įgyvendinami ir kiti investiciniai projektai, kad būtų galima maksi...
nuotrauka
2022-07-25 11:44
VĮ Lietuvos automobilių kelių direkcijos (toliau – Kelių direkcija) atstovai lankėsi pas kolegas Lenkijoje, kur apžiūrėjo kelyje S61 Augustow–Budzisko (Lenkijos Via Baltica projekto dalis) vykdomus statybos darbus, susipažino su betoninio kelio tiesimo technologija. Šis projektas padės įvertinti, ar...
nuotrauka
2022-07-21 13:59
Pagreitį jau netrukus įgaus „Rail Baltica“ geležinkelio tilto per Nerį projektas – šiandien, liepos 21 d., pakrantėje prie Jonavos įkastas simbolinis ženklas, žymintis šio tilto statybų pradžią. Sudėtingas inžinerinis statinys, kuris, saugant „Natura 2000“ teritoriją, neturės atramų vandenyje, bus i...
nuotrauka
2022-07-21 09:45
Vilniaus miesto savivaldybės taryba priėmė sprendimą įpareigoti sostinės įstaigas imtis žaliosios elektros energijos gamybos. 318 kultūros, ugdymo, globos, sveikatos priežiūros įstaigų, bibliotekų pradės saulės elektrinių įrengimo darbus ant savo stogų arba įsigys nutolusias saulės elektrines.
nuotrauka
2022-07-19 13:22
Prieš ketverius metus Kauno Ašigalio gatvėje įrengta žiedinė sankryža ir atverta jungtis su A1 magistrale palengvino kauniečių susisiekimą su Kalniečių ir Eigulių mikrorajonais bei suteikė naują išvažiavimą Vilniaus kryptimi. Rengiamasi suprojektuoti ir pastatyti viaduką, iš Ašigalio gatvės vedantį ...
nuotrauka
2022-07-18 09:34
Įsibėgėjus vasaros karščiams AB „Kelių priežiūra“ darbų netrūksta – šie metai išsiskiria greitai augančia žole, po žiemos atsivėrusių išdaužų juodose dangose kiekiu bei intensyvesnės priežiūros reikalaujančiais žvyrkeliais.
nuotrauka
2022-07-14 15:46
Liepos 15 d. startuoja kvietimas teikti paraiškas valstybės ar savivaldybių institucijoms, įstaigoms ir organizacijoms, tradicinėms religinėms bendruomenėms, norinčioms įsirengti saulės ar vėjo elektrines ar įsigyti saulės elektrinės dalį iš saulės elektrinių parko.
nuotrauka
2022-07-12 11:54
Susisiekimo infrastruktūra Vakarų Lietuvoje sparčiai modernizuojama ir vis daugiau žvyro dangos keičiama kokybiškais, asfaltuotais keliais. Tuo jau netrukus džiaugsis vairuotojai, judantys atkarpa tarp Baltrušaičių ir Drūtaviškių: vienu pagrindinių kelių, aplinkinių vietovių gyventojus vedančių į ra...
nuotrauka
2022-07-12 09:31
Lietuvos valstybinės reikšmės kelių kokybė nuo šiol bus gerinama laikantis ilgalaikių prioritetų ir strateginių krypčių. Susisiekimo ministras Marius Skuodis įsakymu patvirtino Valstybinės reikšmės kelių priežiūros ir plėtros 2022–2035 m. strategines gaires, kurias Susisiekimo ministerija parengė ka...
nuotrauka
2022-07-11 09:58
12.000 MW pramoninių saulės parkų ir energijos saugojimo akumuliatorių projektų plėtros portfelį pasaulyje turinti Didžiosios Britanijos atsinaujinančios energetikos kompanija „Aura Power Developments“ užsitikrino Lietuvos tinklo operatoriaus leidimą vystyti 375 MW instaliuotos galios saulės parką I...
nuotrauka
2022-07-07 15:00
Lankydamasis Klaipėdoje susisiekimo viceministras Julius Skačkauskas su miesto meru Vytautu Grubliausku apžiūrėjo rekonstrukcijos darbus Baltijos prospekte – pagrindinėje transporto arterijoje, vedančioje į jūrų uostą, susipažino su šio valstybei svarbaus projekto įgyvendinimo eiga ir darbų grafiku.
nuotrauka
2022-06-28 08:10
Šalies savivaldybės jau gali teikti paraiškas jų valdomų kelių, vedančių į teritorijas, kuriose kuriamos darbo vietos, projektams finansuoti. Ekonomikos ir inovacijų ministerija patvirtino finansavimo sąlygas ir šiemet planuoja paskirstyti 5 mln. eurų.
nuotrauka
2022-06-27 14:47
VĮ Lietuvos automobilių kelių direkcija (toliau – Kelių direkcija) per šių metų vasarą atliks valstybinės reikšmės krašto kelio Nr. 167 Smiltynė–Nida projektinius tyrinėjimus. Gavus priešprojektinių tyrinėjimų duomenis, bus parinkta keliui tvarkyti tinkamiausia remonto rūšis. Tvarkyti kelią yra būti...
nuotrauka
2022-06-27 09:16
Tvarių miestų plėtros ir statybų bendrovė „YIT Lietuva“ pradeda sostinės kelių transporto infrastruktūros tinklui itin svarbių Vilniaus miesto gatvių remonto darbus. Jie nuo birželio pabaigos bus vykdomi Rasų, Liepkalnio, Pramonės gatvėse ir Minsko plente. Iš viso bus suremontuota beveik 5 km kelio....
nuotrauka
2022-06-20 06:43
Atnaujintos požeminės komunikacijos ir kontaktinis troleibusų tinklas, dar daugiau erdvės pėstiesiems – tokius pokyčius jau šią vasarą pasitiks Nemuno gatvė Kaune. Pradėjus intensyvius darbus, nuo pirmadienio ši senamiesčio gatvė taps nepravažiuojama – nuo Priešgaisrinės gelbėjimo valdybos iki pat B...

Statybunaujienos.lt » Infrastruktūra