2025 m. liepos 20 d. sekmadienis, 3:40:31
Reklama  |  facebook

M. Švaikauskas: užsukus europinės paramos čiaupą, vandentvarkai teks ieškoti kitų išgyvenimo receptų

2022-08-02 13:51
Narystė Europos Sąjungoje (ES) Lietuvos vandentvarkos sektoriui leido pasinaudoti daugiau kaip 1 mlrd. eurų finansavimu, sustiprinusiu geriamojo vandens tiekimo bei nuotekų tvarkymo pajėgumus. Europos Komisija (EK) sako, kad investicijos yra pakankamos tam, kad imtume tvarkytis savarankiškai, bet kai pusė šalies vandentvarkos įmonių yra nuostolingos ir kreditorių apeinamos ratu, teks ieškoti išeičių, kaip surasti naują veikimo receptą.
nuotrauka
Marius ŠVAIKAUSKAS, tvarios veiklos vystymo ekspertas


Smulki Lietuvos dėlionė

Šalyje tradiciškai veikia daug nedidelių, savivaldos institucijų valdomų vandentvarkos įmonių, aptarnaujančių jų regione esančius klientus. Tai reiškia, kad jų veikla yra apribota administracinėmis ribomis, o dalis regionų pralaimi kovą ir su gyventojų skaičiaus mažėjimu ir su jų gyvenimo lygio kėlimu. Kuo mažiau žmonių aptarnauja vandentvarkos įmonė, tuo jai sunkiau užsitikrinti rentabilumą.

Eurostato duomenimis, 2019 metais Lietuvoje didelėse vandentvarkos įmonėse dirbo mažiausias dalis šiame sektoriuje užimtų žmonių: 23 proc. Tuo tarpu smulkiausioms šalies vandentvarkos įmonėms priklausė 25 proc. sektoriaus darbo vietų, o vidutinio dydžio bendrovėse darbavosi 52 proc. srities darbuotojų.

Tai išties pakankamai tiksliai atspindi mūsų šalies realijas. Didžiausios ir finansiškai pajėgiausios vandentvarkos įmonės veikia didmiesčiuose, kai kuriais atvejais – ir šalia jų esančiose teritorijose. Likusi sektoriaus dalis yra nedidelio dydžio įmonės, kurios paprastai ir susiduria su didžiausiais sunkumais prižiūrint bei modernizuojant tinklus.

Kas pasakė „stop“?

Jei Aplinkos ministerijos inicijuojama vandentvarkos, arba įmonių stambinimo reforma kelia klausimų, kas už to stovi ir kam tai naudinga, prisiminkime, kas pasakė „stop“.

Ankstesniais finansiniais laikotarpiais vandentvarkos sektorius iš ES gavo apie 1,3 mlrd. eurų investicijų. Šios lėšos panaudotos infrastruktūrai gerinti ir jų jau turi pakakti tam, jog vandentvarkos įmonės galėtų veikti iš esmės savarankiškai.

Vis dėlto, investuotas milijardas neleidžia atsikvėpti, nes, Aplinkos ministerijos vertinimu, 48 proc. šalies vandentvarkos įmonių dirba nuostolingai ir neturi skolinimosi galimybių, neinvestuoja į infrastruktūros išlaikymą ir plėtrą, veiklos efektyvumo didinimą.

Kitaip tariant, kas antra Lietuvos vandentvarkos įmonė toliau jaučia investicijų poreikį, bet nėra finansiškai pajėgi jį gauti, tuo tarpu pats intensyviausias europinių lėšų skyrimo etapas jau baigtas. EK atstovai nedviprasmiškai pasakė, kad investuota pakankamai ir pats laikas stotis ant savo kojų.

Vienintelė išeitis – persitvarkyti


Europinių investicijų piką palikusios Lietuvos vandentvarkos įmonės yra skirtingai pasiruošusios: nuo bendradarbiavimo su tarptautiniais finansiniais partneriais iki bandymo išgyventi. Ypač didelę strateginę reikšmę šaliai turinti vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūra ypač imli investicijoms. Tai puikiai iliustruoja Vilniaus pavyzdys, kur investuojama daug ir keičiamasi labai sparčiai, tačiau vis tiek beveik du trečdaliai vamzdžių Vilniaus mieste ir rajone yra daugiau kaip 30 metų senumo.

Nepaisant dydžio, Lietuvos vandens tiekimo įmonės stengiasi investuoti, modernizuoti infrastruktūrą, atsižvelgiant į galimybes diegti modernius, tvarius sprendimus, tarp jų ir žaliosios elektros gamybos. Tačiau beveik užtikrintai galima pasakyti, kad vidutiniu ir ypač ilguoju laikotarpiu to nepakaks sklandžiai ir šiuolaikinius poreikius atitinkančiai veiklai užtikrinti.

Kad netektų mokėti už kaimyno vonią

Finansinės paramos laikui praėjus liko įgyvendinti struktūrines reformas, išlaikant ir ekonominę logiką, ir teisingumą. Neverta slėpti, kad geriamojo vandens kainos šalyje skiriasi kartais ir už efektyvumą jau susimokėję vartotojai už ne tokius sėkmingus sprendimus nenorės mokėti dar kartą.

Pigiausiai už vandenį mokančių trejetuke – Kaunas, Vilnius ir Pasvalys. Šių miestų gyventojai už kubinį metrą geriamo vandens be pridėtinės vertės mokesčio (PVM) atitinkamai moka 1,19, 1,20 ir 1,31 euro. Tačiau Valstybinės energetikos reguliavimo tarybos (VERT) duomenimis, Anykščiuose gyventojai moka net 3,75, Prienuose – 3,61, o Molėtuose – 3,52 euro už kubinį metrą.

Aklai prie didesnių ir sėkmingiau dirbančių regiono įmonių prijungus mažesnes, pirmosioms tektų investuoti į prijungiamų įmonių modernizavimą, tinklų atnaujinimą, tai neišvengiamai atsilieptų ir vandens tarifui. Kitaip tariant, įgyvendinus šį scenarijų, pigiausiai už vandenį mokančių miestų gyventojams tektų susimokėti ne tik už savo, bet ir už kitame mieste gyvenančio kaimyno vonią.

Prieš imantis vandentvarkos reformų, pirmiausiai būtina sudėti aiškius saugiklius ir imtis ne aklo geografinio ar priverstinio stambinimo, o skatinti vandentvarkos įmonių jungimąsi panaudojant Vandentvarkos fondą. Būtina numatyti pereinamuosius laikotarpius, padėsiančius įmonėms prisitaikyti skirtingais reformos įgyvendinimo etapais, numatyti vandens tarifo diferencijavimą (laikinai), kai tarkime gyventojai į kurių ūkį daugiausia investuojama ir vandentvarkos įmonė tam ūkiui kelti patiria daugiausiai sąnaudų, mokėtų už vandenį daugiausiai.

Ir žinoma, reformai įgavus realius kontūrus, nepamiršti, pagrindinis jos tiksla tikslas turėtų būti kokybiškų ir prieinamų geriamojo vandens tiekimo bei nuotekų tvarkymo paslaugų užtikrinimas vartotojui. 
Statybunaujienos.lt



Infrastruktūra

nuotrauka
2025-07-18 09:35
Klaipėdos miesto savivaldybė toliau aktyviai ieško sprendimų dėl automobilių parkavimo vietų didinimo daugiabučių kiemuose. Netrukus Minijos gatvėje prasidės parkavimo vietų bei pėsčiųjų takų rekonstravimo darbai.
nuotrauka
2025-07-17 10:21
Plungės rajono savivaldybės administracijos skelbtą konkursą laimėjusi UAB „VVARFF“ vakar, liepos 16 d., pradėjo Kepyklos ir Pievų gatvių rekonstrukcijos darbus.
nuotrauka
2025-07-17 09:28
Energetikos sprendimų bendrovė „Ignitis“, valdanti atsinaujinančios energetikos platformą eparkai.lt, primena, kad nutolusią saulės elektrinę įsigyti galima ne tik iš naujai vystomų saulės parkų projektų, bet ir antrinės rinkos. Stebint augantį susidomėjimą pastarąja, jau pasirūpinta, kad perleisti ...
nuotrauka
2025-07-16 14:06
Siekdama užtikrinti efektyvesnį skirstomųjų tinklų panaudojimą ir reaguodama į sparčiai augantį gaminančių vartotojų skaičių, Vyriausybė pritarė laisvų pralaidumų paskirstymui prioritetinėms vartotojų grupėms.
nuotrauka
2025-07-15 09:22
2025 m. liepos 14 d. strateginio objekto „LitPol Link“ Alytaus poste vyko vidaus reikalų ministro Vladislav Kondratovič, Viešojo saugumo tarnybos vado generolo Viktoro Grabausko ir kitų vidaus reikalų sistemos vadovų vizitas. Susitikimo metu buvo aptarti aktualūs infrastruktūros saugumo klausimai ir...
nuotrauka
2025-07-14 14:18
„Rail Baltica“ įgyvendinanti LTG grupės infrastruktūros bendrovė „LTG Infra“ paskelbė konkurso laimėtoją – atrinktas naujas rangovas, nutiesiantis 12,1 km geležinkelio sankasos ruožą Šėta–Ramygala (II dalis). Šiuos darbus už 83,36 mln. Eur (be PVM) atliks Panevėžio bendrovė „HISK“.
nuotrauka
2025-07-14 10:03
PS „MB.MS" – jungtinės veiklos įmonė, įsteigta UAB Merko statyba ir SIA Merko Būve (AS Merko Ehitus grupės dukterinių įmonių) bei SIA WPR 2, – pasirašė rangos sutartį dėl vėjo jėgainių parko statybos Latvijoje, Smiltenės rajone. Sutarties vertė – daugiau kaip 30 mln. eurų.
nuotrauka
2025-07-14 09:49
Vykdant projektą „Valstybinės reikšmės magistralinio kelio A11 Šiauliai-Palanga ruožo nuo 137,092 iki 141,794 km kapitalinis remontas įrengiant pėsčiųjų ir dviračių taką“, viename iš tako ruožų (nuo 138,8 iki 139,03 km), pelkėtoje ir žemoje vietoje, buvo užfiksuotas visos tako konstrukcijos prasėdim...
nuotrauka
2025-07-11 15:34
Liepos 4 d. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas (LAT) priėmė nutartį civilinėje byloje, kurioje išaiškino, kad buitinių nuotekų tinklų skersmeniui padidėjus nuo 160 mm iki 250 mm, naujas statybos leidimas nereikalingas, nors toks pokytis ir lėmė statinio kategorijos pasikeitimą – iš nesudėtingojo į neyp...
nuotrauka
2025-07-11 06:44
Europos Komisijai pradėjus viešąsias konsultacijas dėl karinio mobilumo paketo, Lietuva aktyviai sieks daugiau Europos Sąjungos (ES) investicijų strateginiams projektams, gerinantiems Baltijos šalių regiono susisiekimą ir karinio mobilumo jungtis su Europa.
nuotrauka
2025-07-10 12:36
Magistralė Vilnius–Utena (A14) keičiasi iš pagrindų – prasidėję rekonstrukcijos darbai sparčiai juda į priekį. Vykdant vieną didžiausių kelių infrastruktūros projektų Lietuvoje, modernizuojamas daugiau nei 42 kilometrų ruožas. Šiandien kelio atkarpose jau klojami pirmieji asfalto sluoksniai.
nuotrauka
2025-07-08 13:04
AB „Kelių priežiūra“ atveria duomenis apie žvyrkelių nuolatinės priežiūros darbus. Nuo šiol gyventojai kviečiami naudotis interaktyviu vasaros darbų žemėlapiu, kuriame galima matyti, kokiuose keliuose su žvyro danga yra suplanuoti arba jau atlikti nuolatinės priežiūros darbai.
nuotrauka
2025-07-07 13:35
Nuo š.m. liepos 1 d. įsigaliojo Energetikos ministerijos inicijuoti pokyčiai, kuriais siekiama skatinti gyventojus ir verslus efektyviau išnaudoti ESO technines sąlygas, skirtas saulės elektrinių įrengimui bei energijos kaupimo sprendimams. Nuo šiol gaminantys vartotojai, įsirengę elektrinę ar kitus...
nuotrauka
2025-07-03 08:55
„Via Lietuva“, siekdama kokybiškai prižiūrėti valstybinės reikšmės kelių infrastruktūrą, diegia inovacijas, padėsiančias efektyviau valdyti procesus. Pasitelkiant inovatyvius sprendimus – specialiai dangos būklei vertinti sukurtą mobilią aplikaciją – planuojama per keletą metų įvertinti visą pėsčiųj...
nuotrauka
2025-07-02 12:55
AB „Via Lietuva“ tęsia darnaus judumo infrastruktūros plėtrą prie valstybinės reikšmės kelių – pasirašytos dvi sutartys dėl pėsčiųjų ir dviračių takų, kurių bendras ilgis apie 4,3 km, įrengimo Palangoje. Planuojama, kad naujai įrengta infrastruktūra palangiškiai ir kurorto svečiai galės naudotis jau...
nuotrauka
2025-07-01 15:27
Atsinaujinančios energetikos bendrovė „Ignitis grupė" pradeda elektros energijos kaupiklių sistemų (EEKS) parkų projektų įgyvendinimą Lietuvoje. Energijos kaupiklių parkai bus įrengti Kelmės, Mažeikių ir Kruonio apylinkėse. Projektų bendra galia sieks 291 megavatus (MW), o talpa – 582 megavatalandes...
nuotrauka
2025-06-26 10:07
AB „Via Lietuva“ praneša, kad modernizuojant „Via Baltica“ atkarpą nuo Marijampolės iki Lietuvos-Lenkijos sienos jau atlikta daugiau nei 50 proc. visų suplanuotų darbų. Visus paskutinio 12 km kelio A5 Kaunas-Marijampolė-Suvalkai ruožo (nuo 85 iki 97,06 km) darbus numatyta pabaigti iki metų pabaigos,...
nuotrauka
2025-06-25 09:31
Vykdant magistralinio kelio A14 Vilnius-Utena ruožo nuo 64,332 iki 93,726 km kapitalinį remontą, po gausesnių kritulių kelyje A14 Vilnius-Utena, ruože nuo Molėtų iki Utenos, šlaituose susidarė išplovos.
nuotrauka
2025-06-23 13:12
Atsinaujinančios energijos gamyba Lietuvoje sparčiai auga, tačiau kartu daugėja ir neišspręstų klausimų – kaip efektyviai paskirstyti elektros srautus, kaip išnaudoti energijos perteklių, kaip reaguoti į rinkos svyravimus be žmogaus įsikišimo. Šiuos iššūkius spręsti ėmėsi panevėžietis Paulius Leonav...
nuotrauka
2025-06-20 09:53
Generalinės prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo departamentas perdavė teismui baudžiamąją bylą su kaltinamuoju aktu, kuriame vienos Lenkijos Respublikos akcinės bendrovės atstovas kaltinamas davęs kyšį valstybės tarnautojui prilygintam asmeniui – UAB „Enefit Green“ projektų vad...

Statybunaujienos.lt » Infrastruktūra