2023 rugsėjo 26 d. antradienis, 8:54
Reklama  |  facebook

M. Švaikauskas: užsukus europinės paramos čiaupą, vandentvarkai teks ieškoti kitų išgyvenimo receptų

2022-08-02 13:51
Narystė Europos Sąjungoje (ES) Lietuvos vandentvarkos sektoriui leido pasinaudoti daugiau kaip 1 mlrd. eurų finansavimu, sustiprinusiu geriamojo vandens tiekimo bei nuotekų tvarkymo pajėgumus. Europos Komisija (EK) sako, kad investicijos yra pakankamos tam, kad imtume tvarkytis savarankiškai, bet kai pusė šalies vandentvarkos įmonių yra nuostolingos ir kreditorių apeinamos ratu, teks ieškoti išeičių, kaip surasti naują veikimo receptą.
nuotrauka
Marius ŠVAIKAUSKAS, tvarios veiklos vystymo ekspertas


Smulki Lietuvos dėlionė

Šalyje tradiciškai veikia daug nedidelių, savivaldos institucijų valdomų vandentvarkos įmonių, aptarnaujančių jų regione esančius klientus. Tai reiškia, kad jų veikla yra apribota administracinėmis ribomis, o dalis regionų pralaimi kovą ir su gyventojų skaičiaus mažėjimu ir su jų gyvenimo lygio kėlimu. Kuo mažiau žmonių aptarnauja vandentvarkos įmonė, tuo jai sunkiau užsitikrinti rentabilumą.

Eurostato duomenimis, 2019 metais Lietuvoje didelėse vandentvarkos įmonėse dirbo mažiausias dalis šiame sektoriuje užimtų žmonių: 23 proc. Tuo tarpu smulkiausioms šalies vandentvarkos įmonėms priklausė 25 proc. sektoriaus darbo vietų, o vidutinio dydžio bendrovėse darbavosi 52 proc. srities darbuotojų.

Tai išties pakankamai tiksliai atspindi mūsų šalies realijas. Didžiausios ir finansiškai pajėgiausios vandentvarkos įmonės veikia didmiesčiuose, kai kuriais atvejais – ir šalia jų esančiose teritorijose. Likusi sektoriaus dalis yra nedidelio dydžio įmonės, kurios paprastai ir susiduria su didžiausiais sunkumais prižiūrint bei modernizuojant tinklus.

Kas pasakė „stop“?

Jei Aplinkos ministerijos inicijuojama vandentvarkos, arba įmonių stambinimo reforma kelia klausimų, kas už to stovi ir kam tai naudinga, prisiminkime, kas pasakė „stop“.

Ankstesniais finansiniais laikotarpiais vandentvarkos sektorius iš ES gavo apie 1,3 mlrd. eurų investicijų. Šios lėšos panaudotos infrastruktūrai gerinti ir jų jau turi pakakti tam, jog vandentvarkos įmonės galėtų veikti iš esmės savarankiškai.

Vis dėlto, investuotas milijardas neleidžia atsikvėpti, nes, Aplinkos ministerijos vertinimu, 48 proc. šalies vandentvarkos įmonių dirba nuostolingai ir neturi skolinimosi galimybių, neinvestuoja į infrastruktūros išlaikymą ir plėtrą, veiklos efektyvumo didinimą.

Kitaip tariant, kas antra Lietuvos vandentvarkos įmonė toliau jaučia investicijų poreikį, bet nėra finansiškai pajėgi jį gauti, tuo tarpu pats intensyviausias europinių lėšų skyrimo etapas jau baigtas. EK atstovai nedviprasmiškai pasakė, kad investuota pakankamai ir pats laikas stotis ant savo kojų.

Vienintelė išeitis – persitvarkyti


Europinių investicijų piką palikusios Lietuvos vandentvarkos įmonės yra skirtingai pasiruošusios: nuo bendradarbiavimo su tarptautiniais finansiniais partneriais iki bandymo išgyventi. Ypač didelę strateginę reikšmę šaliai turinti vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūra ypač imli investicijoms. Tai puikiai iliustruoja Vilniaus pavyzdys, kur investuojama daug ir keičiamasi labai sparčiai, tačiau vis tiek beveik du trečdaliai vamzdžių Vilniaus mieste ir rajone yra daugiau kaip 30 metų senumo.

Nepaisant dydžio, Lietuvos vandens tiekimo įmonės stengiasi investuoti, modernizuoti infrastruktūrą, atsižvelgiant į galimybes diegti modernius, tvarius sprendimus, tarp jų ir žaliosios elektros gamybos. Tačiau beveik užtikrintai galima pasakyti, kad vidutiniu ir ypač ilguoju laikotarpiu to nepakaks sklandžiai ir šiuolaikinius poreikius atitinkančiai veiklai užtikrinti.

Kad netektų mokėti už kaimyno vonią

Finansinės paramos laikui praėjus liko įgyvendinti struktūrines reformas, išlaikant ir ekonominę logiką, ir teisingumą. Neverta slėpti, kad geriamojo vandens kainos šalyje skiriasi kartais ir už efektyvumą jau susimokėję vartotojai už ne tokius sėkmingus sprendimus nenorės mokėti dar kartą.

Pigiausiai už vandenį mokančių trejetuke – Kaunas, Vilnius ir Pasvalys. Šių miestų gyventojai už kubinį metrą geriamo vandens be pridėtinės vertės mokesčio (PVM) atitinkamai moka 1,19, 1,20 ir 1,31 euro. Tačiau Valstybinės energetikos reguliavimo tarybos (VERT) duomenimis, Anykščiuose gyventojai moka net 3,75, Prienuose – 3,61, o Molėtuose – 3,52 euro už kubinį metrą.

Aklai prie didesnių ir sėkmingiau dirbančių regiono įmonių prijungus mažesnes, pirmosioms tektų investuoti į prijungiamų įmonių modernizavimą, tinklų atnaujinimą, tai neišvengiamai atsilieptų ir vandens tarifui. Kitaip tariant, įgyvendinus šį scenarijų, pigiausiai už vandenį mokančių miestų gyventojams tektų susimokėti ne tik už savo, bet ir už kitame mieste gyvenančio kaimyno vonią.

Prieš imantis vandentvarkos reformų, pirmiausiai būtina sudėti aiškius saugiklius ir imtis ne aklo geografinio ar priverstinio stambinimo, o skatinti vandentvarkos įmonių jungimąsi panaudojant Vandentvarkos fondą. Būtina numatyti pereinamuosius laikotarpius, padėsiančius įmonėms prisitaikyti skirtingais reformos įgyvendinimo etapais, numatyti vandens tarifo diferencijavimą (laikinai), kai tarkime gyventojai į kurių ūkį daugiausia investuojama ir vandentvarkos įmonė tam ūkiui kelti patiria daugiausiai sąnaudų, mokėtų už vandenį daugiausiai.

Ir žinoma, reformai įgavus realius kontūrus, nepamiršti, pagrindinis jos tiksla tikslas turėtų būti kokybiškų ir prieinamų geriamojo vandens tiekimo bei nuotekų tvarkymo paslaugų užtikrinimas vartotojui. 
Statybunaujienos.lt



Infrastruktūra

nuotrauka
2023-09-25 16:27
Elektromobilių įkrovimo tinklo vystytoja „Eleport“ gavo 13,8 mln. eurų finansavimą viešosios europinio TEN-T kelių tinklo įkrovimo infrastruktūros plėtrai. Įgyvendindama pagal Europos infrastruktūros tinklų priemonę (EITP) finansuojamą projektą Estijos įmonė šalia svarbiausių transporto arterijų Bal...
nuotrauka
2023-09-21 07:47
Klaipėdoje vieši 20-ies Nyderlandų įmonių delegacija, suinteresuota Lietuvos jūrinių jėgainių parko statyba. Vizito tikslas - susipažinti su vietos verslais, pasiūlyti savo ekspertizę, bendradarbiavimą būsimiems jūrinio vėjo parko vystytojams ir susijusioms įmonėms.
nuotrauka
2023-09-20 13:51
Jau šį ketvirtadienį sostinėje bus žengtas dar vienas reikšmingas žingsnis tvarios energijos pritaikymo link. AB Vilniaus šilumos tinklai (VŠT) rugsėjo 21 d., 10 val. Vilniuje, Elektrinės g. 2 kviečia tapti istorinio įvykio liudininkais – ketvirtadienį galingiausio Baltijos šalyse absorbcinio šilumo...
nuotrauka
2023-09-20 12:41
Šią savaitę Lietuvos automobilių kelių direkcija pasirašė sutartį dėl magistralinio kelio Vilnius–Utena ruožo, esančio Utenos mieste, rekonstravimo darbų. Darbus kelio atkarpoje planuojama pradėti artimiausiu metu, baigti – kitų metų liepą.
nuotrauka
2023-09-20 11:51
Rugsėjį į Vilniaus gatves grįžusios transporto spūstys primena liūdną statistiką, kad vidutiniškai vilniečiai kamščiuose praleidžia maždaug 35 minutes per dieną arba 136 valandas per metus. Ekspertai įvardija dvi pagrindines to priežastis – infrastruktūros silpnybės ir gyventojų įpročiai.
nuotrauka
2023-09-19 14:42
Jau atlikta daugiau nei du trečdaliai suplanuotų dviejų (II ir III) kelio ruožų modernizavimo darbų įgyvendinant didžiausią nepriklausomos Lietuvos kelių infrastruktūros projektą, „Via Baltica" Kaunas–Marijampolė–Suvalkai kelio rekonstrukciją. Taip pat sparčiai įsibėgėja ir ilgiausio, beveik 16 km i...
nuotrauka
2023-09-18 16:04
Pasvalio rajone pradėjo veikti „Tube Green“ biometano gamykla, kuri per metus pagamins 100 tūkst. megavatvalandžių (MWh) biometano. Tokio kiekio užtektų visus metus dujomis aprūpinti 110 tūkst. Lietuvos gyventojų arba pilnai patenkinti 26 proc. dujomis šalyje varomo transporto poreikio. Pagal gamybo...
nuotrauka
2023-09-18 15:39
AB „Panevėžio energija“ atstovai pristatė planuojamą Panevėžio elektrinės rekonstrukcijos, pritaikant naudoti atsinaujinančius energijos išteklius, projektą – rekonstruoti termofikacinę elektrinę ir dujinę kogeneraciją pakeisti biokuro kogeneracija.
nuotrauka
2023-09-18 11:48
Prasideda priėjimo prie Gulbino ežero atvėrimo darbai. Vilniečiai galės patogiai ateiti prie ežero, esančio šalia Gulbinų kvartalo, iš šiaurinės ir pietinės pusių. Planuojamas įrengti apie 250 m ilgio medinis takas, ežero pakrantėje taip pat bus kuriama poilsiavietė, įrengiamos grilio vietos su suol...
nuotrauka
2023-09-15 15:08
Rugpjūčio pabaigoje pabaigtas trejų metų trukmės projektas - modernizuotas laivybos kelias Nemunu. Šios upės 200 km ilgio ruožas nuo Kauno iki Kuršių marių tapo tinkamas keleivinei, krovininei ir pramoginei laivybai visu laivybos sezonu.
nuotrauka
2023-09-13 16:03
Šiais metais Vilniaus miesto gatvės vėl bus skenuojamos siekiant įvertinti asfalto dangos nusidėvėjimą. Remiantis gautais duomenimis bus sudėlioti gatvių remonto prioritetai – tai leidžia ir kasmet sutaupyti apie 5 proc. gatvių remontui skiriamų lėšų.
nuotrauka
2023-09-11 12:28
Generolo Silvestro Žukausko poligone Pabradėje pristatytas NATO itin aukštos parengties greitojo reagavimo pajėgų poreikiams skirtos infrastruktūros vystymo projektas.
nuotrauka
2023-09-07 09:54
Avaringumu garsėjantis Vakarų Lietuvoje esantis krašto kelias Plungė-Vėžaičiai netrukus bus sutvarkytas. Tvarių miestų ir infrastruktūros plėtros bendrovė „YIT Lietuva“ pradeda atkarpos remonto darbus, taip užtikrindama kelio saugumą ir kokybę. Per penkis mėnesius planuojamo įgyvendinti projekto ver...
nuotrauka
2023-09-06 09:43
Nuo Čekijos širdies Prahos iki Suomijos sostinės Helsinkio – Europos šalis sujungsiantis transeuropinio tinklo kelias E67 ypač reikšmingas Lietuvai. Čia, nuo Marijampolės iki Lietuvos ir Lenkijos sienos, įgyvendinamas vienas didžiausių pastaraisiais dešimtmečiais projektų – magistralinio kelio „Via ...
nuotrauka
2023-09-05 14:22
Baigėsi kvietimas investicinei paramai biometano dujų gamybai bei biodujų valymo įrenginiams įrengti. Gautas rekordinis skaičius paraiškų – net 22 paraiškos už 67,75 mln. eurų.
nuotrauka
2023-08-30 14:12
Dar iki liepos pradžioje sostinėje vykusio NATO viršūnių susitikimo atnaujinus dalį Vilniaus gatvių, tvarių miestų ir infrastruktūros plėtros bendrovė „YIT Lietuva“ imasi antrojo šio projekto etapo. Jo metu bus sutvarkytos Vilniaus vakarinės dalies gatvių, kiemų, pėsčiųjų ir dviračių takų dangos. Pe...
nuotrauka
2023-08-30 06:05
Tarptautinė žaliosios energetikos bendrovė „Ignitis renewables“ Tauragės rajone pradėjo saulės elektrinės statybas prie jau veikiančio vėjo elektrinių parko, taip sukuriant pirmąjį bendrovės hibridinį saulės ir vėjo elektrinių parką ir atveriant didesnes galimybes efektyviau išnaudoiti valdomą infra...
nuotrauka
2023-08-30 05:57
Po istorinės krovinio kelionės įvertinta Klaipėdos miesto gatvių būklė. Iš Klaipėdos uosto į bendrovės „Orlen Lietuva“ gamyklą Mažeikiuose vežtas krovinys Klaipėdos gatvėmis judėjo rugpjūčio 6-osios ir 7-osios naktimis.
nuotrauka
2023-08-25 08:10
Šiemet AB Lietuvos automobilių kelių direkcija planuoja skirti 13,5 mln. eurų inžinerinių saugaus eismo priemonių įrengimui, o tai dvigubai daugiau nei praėjusiais metais. 2022 m. inžinerinių saugaus eismo priemonių plėtrai panaudota kiek daugiau nei 6 mln.
nuotrauka
2023-08-14 07:02
Lietuvai rengiantis Baltijos jūroje statyti pirmąjį vėjo jėgainių parką, Klaipėdos jūrų uostas aktyviai ruošiasi būti pagrindine platforma vėjo jėgainių gamybos pramonei bei jų priežiūros baze. Klaipėdos uosto pietinėje dalyje, buvusioje Tarptautinėje jūrų perkėloje, jau vyksta paruošiamieji darbai.

Statybunaujienos.lt » Infrastruktūra