Kaupiamųjų lėšų pokyčiai nuo liepos 1 d.

Nuo 2026 m. liepos 1 d. įsigaliojantys pokyčiai numato, kad minimaliam kaupiamųjų lėšų tarifui, kuris yra valstybės nustatyta bazė, gali būti taikomi koeficientai, priklausomai nuo pastato techninės būklės. Gera būklė reiškia, kad tarifas išlieka bazinis, vidutinė būklė gali reikšti 2 kartus didesnį tarifą, bloga būklė – 3 kartus, o labai bloga – net 4 kartus didesnį.

Praktikoje tai reiškia, kad, esant 0,1025 Eur/kv. m tarifui, 50 kv. m butui mėnesinė įmoka gali siekti apie 5,13 Eur, 10,25 Eur, 15,38 Eur arba 20,50 Eur, priklausomai nuo pastato būklės įvertinimo.

Ilgalaikis remonto planas – ne užsakymas, o planavimo įrankis

Pastatų priežiūros, inžinerinių ir technologinių sprendimų grupės «Civinity» plėtros projektų vadovas Andrius Soikinas pabrėžia, kad ilgalaikis remonto planas dažnai klaidingai suvokiamas kaip automatinis darbų užsakymas. Iš tikrųjų tai yra strateginis dokumentas, leidžiantis suplanuoti darbus, jų eiliškumą ir finansavimo poreikį keleriems metams į priekį.

Plane turi atsispindėti namo techninės būklės analizė, prioritetiniai darbai, preliminarios jų kainos ir rekomenduojamas kaupimo modelis. Tokiu būdu gyventojai gali išvengti situacijų, kai brangūs remonto darbai tampa staigiu finansiniu krūviu, o ne iš anksto numatyta investicija.

Ką turi padaryti gyventojai iki termino

Pirmasis žingsnis – pasitikrinti, ar namas turi naujausią techninės būklės vertinimą. Jame turi būti aiškiai nurodyta, kokios pastato dalys yra nusidėvėjusios ar pažeistos, kokie defektai laikomi skubiais, o kurie – stebėtinais, bei kokie darbai rekomenduojami pirmiausia.

Antras žingsnis – užtikrinti, kad administratorius, bendrija ar jungtinės veiklos atstovas pradėjo arba jau parengė ilgalaikio remonto plano projektą. Svarbu, kad jis turėtų aiškią struktūrą: būklės vertinimo santrauką, darbų prioritetus, kainų preliminarius įvertinimus ir aiškų įgyvendinimo grafiką.

Trečias žingsnis – aktyviai dalyvauti sprendimų priėmime. Būtent butų ir kitų patalpų savininkai susirinkimuose arba balsuodami raštu sprendžia dėl plano patvirtinimo, todėl pasyvumas gali lemti, kad sprendimas nebus priimtas, o finansinė našta išaugs.

Kaip skaičiuojamos įmokos pagal pastato būklę

Kaupiamosios lėšos skaičiuojamos pagal formulę: tarifas dauginamas iš buto ploto. Pavyzdžiui, 40 kv. m butui net ir nedidelis tarifo pokytis gali reikšti papildomą 0,41 Eur per mėnesį, 50 kv. m butui – apie 0,51 Eur, 60 kv. m – apie 0,62 Eur, o 80 kv. m – apie 0,82 Eur padidėjimą.

Tačiau realus skirtumas atsiranda tada, kai taikomi koeficientai pagal pastato būklę. Tokiu atveju 50 kv. m buto įmoka gali svyruoti nuo 5,13 Eur iki 20,50 Eur per mėnesį. Tai reiškia, kad ilgalaikis planavimas tampa ne tik administraciniu formalumu, bet ir tiesioginiu finansiniu veiksniu gyventojų biudžetui.