Niujorkas buvo vienas pirmųjų pasaulio miestų, pasidavusių gentrifikacijos madai. SoHo rajonas dar palyginus neseniai buvo tiesiog pramoninė Manhatano dalis, o šiandien tai loftų, meno galerijų ir prabangių restoranų rajonas. O kur tie darbininkų klasės žmonės, kurie iki tol jame gyveno? SoHo jiems tapo tiesiog neįperkamas.

Žinomas amerikiečių nekilnojamojo turto vystytojas Ianas Schrageris pastebi, kad Niujorkas, arba bent Manhatanas ir Bruklinas, tampa aukštesniosios klasės žmonių zona. Niujorke prabangių butų rinka tiesiog klesti, o turintys kuklesnius poreikius nebeturi iš ko rinktis.

Tačiau ar yra kokia nors išeitis? I. Schrageris įsitikinęs, kad atsakymu gali tapti mikrobutai.

>>> 20 kvadratinių metrų butas? Prabanga! 

„Mano įsitikinimu, būstų įvairovės trūkumas miestus veikia labai neigiamai. Miestai negali tapti vietomis, kuriose išgali gyventi tik patys turtingiausieji. Gentrifikacija pati savaime nėra blogas procesas. Tačiau jos metu negalima prarasti įvairovės. Juk būtent įvairovė miestui suteikia energijos, kuria jo tapatybę. Kai populiacija tama homogeniška, atsiranda problemų“, – kalbėjo jis portalo Dezeen.com žurnalistams.

I. Schrageris yra toli gražu ne vienintelis architektūros pasaulio žmogus, matantis augančią problemą. Žymus Niujorko architektas Stephenas Hollas netgi pastebėjo, kad miesto gyventojų pajamų nelygybė įgauna ir „architektūrinę“ formą. Mieste vienas po kito dygsta prabangūs dangoraižiai, o apie gyvenimą juose daugelis gali tik pasvajoti.

Visgi I. Schrageris mato alternatyvą. Jis tiki, kad problemą gali išspręsti mikrobutų projektai. Jei leistų mieste gyventi ir kukliau gyvenantiesiems. Jau ima atsirasti ir ištisų daugiaaukščių, kuriuose įrengiami tik miniatiūriniai butai.

„Aš esu tikras, kad mikrobutai būtų pati geriausia išeitis iš šios problemos. Manau, kad turime visus sugebėjimus net ir tokius objektus paversti patraukliais. Tokia galimybė yra daug žadanti“, – sako jis.

Mikrobutai aktualūs ir Lietuvoje

O kokia situacija, pavyzdžiui, Vilniuje? Ar dažnas lietuvis vis dar gali įpirkti bent jau vidutinį.  

Architektė, darnios urbanistinės plėtros specialistė Dalia Bardauskienė portalui Statybunaujienos.lt sakė, kad mikrobutai ir Lietuvoje jau nėra didelė inovacija.

„2007–2009 m. mes labai daug dirbome, kad net ir reglamentuose būtų numatyta galimybė statyti mažesnius nei 30 kv. m butus. Rėmėmės Vakarų patirtimi. Matėme labai daug pavyzdžių Kanų parodoje, Danijoje. Miestams juk reikia įvairaus tipo butų. Juk yra didelė dalis žmonių, kurie nėra tokie turtingi ar tiesiog neturi poreikio dideliam butui: studentai, jaunos šeimos, vienišiai, karjeristai, mokslininkai“, – teigė ji.

Ši nedidelė inovacija pasirodė esanti labai sėkminga. Ir šiandien architektė žino ne vieną būtent mikrobutų projektą.

„Pavyzdžiui, T. Ševčenkos gatvėje neseniai labai puikiai konvertuotas sovietinis biurų pastatas. Vystytojas tiesiog viską pertvarkė į mažus butelius ir sėkmingai viską realizavo. Žmonės dabar už pakankamai nedidelius pinigus džiaugiasi galį gyventi visai šalia miesto centro. Kiek matau, tas pats vystytojas dirba ir prie kito projekto. Vadinasi, poreikis tikrai yra“, – kalbėjo pašnekovė.

Ji pritaria ir teiginiui, kad mikrobutai leistų net ir mažesnes pajamas turintiesiems nebūti išstumtiems į miesto pakraščius.

„Iš tikrųjų tai yra visiška tiesa. Dabar yra nemažai rajonų, kurie stipriai transformuojasi. Pavyzdžiui, „Audėjo“ teritorija. Joje vyksta virsmas, bet ir po jo ten reikės įvairovės. Taip, tam tikra dalis butų turėtų būti prestižiniai, bet juos įpirkti gali tik maža dalis žmonių. Maži butai būtų galimybė ten įsikurti ir jaunoms šeimoms, išvengti tokio susiskaldymo. Esu tikra, kad tai išeitis. Tiek rajonuose, tiek miesto centre. Labai šaunu, kai net ir jame yra mažų butų“, – portalui Statybunaujienos.lt teigė D. Bardauskienė.