Strateginės kryptys: prioritetas pastatams ir mobilumui

Investicijų portfelis aiškiai atspindi valstybės prioritetus mažinant poveikį klimatui. Didžioji lėšų dalis – net 65 proc. viso biudžeto – bus nukreipta į pastatų sektorių, siekiant didinti jų energinį efektyvumą. Antra pagal svarbą sritis yra darnus mobilumas, kuriam tenka 29 proc. investicijų, o likusi dalis paskirstyta energetikai (4 proc.), žemės ūkio technologijoms (1,5 proc.) bei aplinkosaugos priemonėms. Pagrindinis šių investicijų šaltinis bus naujasis Socialinis klimato fondas (SKF), sudarantis beveik pusę (49 proc.) visų numatytų lėšų, bei Klimato kaitos programa, dengianti 30 proc. poreikio.

Pagrindinės sritys, kuriose verslas galės teikti pasiūlymus: 

• Statybų ir renovacijos sektorius: Numatoma masinė daugiabučių namų esminė ir dalinė renovacija , socialinio būsto plėtra (nauja statyba ir įsigijimas).
• Infrastruktūros rangovai: Planuojama įrengti ne mažiau kaip 275 km dviračių transporto eismui skirtos infrastruktūros (investicijos sieks 110 mln. eurų) , taip pat viešųjų įkrovimo prieigų plėtra (apie 1052 naujų stotelių).

Konkrečios priemonės gyventojams ir infrastruktūrai

Numatytos priemonės apima platų spektrą veiklų – nuo būsto atnaujinimo iki transporto sistemos pertvarkos. Pastatų sektoriuje didelis dėmesys skiriamas daugiabučių namų renovacijai: esminei renovacijai numatyta apie 133 mln. eurų, o dalinei – apie 136 mln. eurų. Taip pat numatyta parama vienbučių ir dvibučių namų atnaujinimui bei socialinio būsto plėtrai, kuriai planuojama skirti apie 35 mln. eurų.

Transporto srityje investicijos bus nukreiptos į netaršių automobilių įsigijimo skatinimą gyventojams (90 mln. eurų) ir labai mažoms įmonėms, įkrovimo infrastruktūros plėtrą bei viešojo transporto atnaujinimą. Išskirtinis dėmesys skiriamas darnaus judumo infrastruktūrai – dviračių takų plėtrai numatyta net 110 mln. eurų , o viešojo transporto priemonių parkų atnaujinimui savivaldybėse – 64 mln. eurų.

Verslo vaidmuo ir galimybės viešuosiuose pirkimuose

Nors didžioji dalis finansavimo priemonių yra orientuotos į viešąjį sektorių (savivaldybes, biudžetines įstaigas) bei namų ūkius, verslas šiame procese atliks kertinį vaidmenį kaip rangovas ir paslaugų teikėjas. Viešojo sektoriaus institucijos, įgyvendindamos projektus – pavyzdžiui, pirkdamos netaršius autobusus, tiesdamos dviračių takus ar statydamos socialinius būstus – privalės skelbti viešuosius pirkimus. Tai atveria dideles galimybes statybų bendrovėms, technologijų tiekėjams ir transporto gamintojams dalyvauti konkursuose ir realizuoti savo produkciją bei paslaugas.

Tiesioginės paramos galimybės verslui yra labiau koncentruotos. Pavyzdžiui, labai mažos įmonės galės pasinaudoti subsidijomis netaršių transporto priemonių įsigijimui (numatyta 32 mln. eurų) bei privačių įkrovimo stotelių įrengimui. Taip pat verslas galės teikti paslaugas gyventojams, kurie, gavę paramą, pirks elektromobilius, renovuos būstus ar įsirenginės atsinaujinančios energijos įrenginius. Tad 2026 m. planuojama 1,2 mlrd. eurų finansinė injekcija taps galingu impulsu visai rinkai, sukuriančiu mokią paklausą tvariems sprendimams.