2021 liepos 31 d. šeštadienis, 8:21
Reklama  |  facebook

Mokslininkai: Lietuvai per daug dviejų kogeneracinių jėgainių

2018-02-05 07:07
Mokslininkams jau kurį laiką kelia nerimą Lietuvos užmojis turėti dvi kogeneracines jėgaines. Kaip pastebi Vilniaus Universiteto Chemijos ir geomokslų fakulteto (VU CHGF) Geomokslų instituto doktorantas Justinas Kilpys, turėdama dvi atliekų deginimo gamyklas, mūsų šalis, norėdama patenkinti atliekų poreikį, turės neberūšiuoti šiukšlių. Toks sprendimas prieštarauja Europos komisijos kovos su klimato kaita strategijai ir žiedinės ekonomikos skatinimui.
nuotrauka
Turėdama dvi atliekų deginimo gamyklas, mūsų šalis, norėdama patenkinti atliekų poreikį, turės neberūšiuoti šiukšlių. Asociatyvi pexel.com nuotr.


Žiedinė ekonomika – atsinaujinanti sistema, kurioje neturėtų likti atliekų. Pasak J. Kilpio, privalome skatinti rūšiavimą tam, kad vėliau būtų galimybė medžiagas perdirbti. Tai reiškia, kad viskas, ką naudojame, turi būti kuriama taip, kad tarnautų kuo ilgiau, vėliau išardoma arba taisoma, perdirbama ir vėl naudojama.

Visos pasaulio šalys, išskyrus JAV, pasirašė Paryžiaus klimato kaitos susitarimą, kuris valstybes įpareigoja mažinti atmosferos taršą ir užtikrinti, kad temperatūra Žemėje nepakiltų daugiau 2 °C lyginant su priešindustriniu laikotarpiu. Europos Sąjunga (ES) turi sudariusi savo klimato kaitos švelninimo strategiją ir yra išsikėlusi tikslą iki 2030 m. sumažinti CO2 emisijas 40 proc.

Sausio viduryje vykusio balsavimo metu ES taryba nusprendė, kad taršos mažinimas galėtų prasidėti nuo 2019 metų gegužės, o ne nuo 2021 metų, kaip buvo planuota anksčiau. Lietuva ir Malta buvo vienintelės šalys, kurios vetavo šį pasiūlymą. Lietuvos atstovai tokį savo sprendimą motyvavo augančia tarša žemės ūkio ir transporto sektoriuose bei papildomų taršos kvotų poreikiu.

„Mes turime sumažinti taršą bent 40 proc. iki 2030 m. Tačiau atspirties data, nuo kurios skaičiuojama šio rodiklio procentinė išraiška yra 1990-ieji. Prisiminkime, kad 1990–1992 metais sugriuvo ypač tarši Sovietų Sąjungos sukurta pramonė Lietuvoje. Todėl Lietuvoje taršos rodikliai tais metais sumažėjo beveik 60 proc. Taigi, mes savo klimato kaitos tikslus jau įgyvendinome 1992 metais. Ką darysime toliau?“, – klausia ekspertas.

Kiek pasiekėme kovoje su klimato kaita

Klimatas per 4 milijardus metų nuolat keitėsi dėl žemės orbitos parametrų kaitos ciklų, geologinių procesų, bet pokyčiai vykdavo tūkstantmečiais. Ledynmečiai ir po jų ateidavę šiltesni laikotarpiai neatsirasdavo staiga – procesai užtrukdavo tūkstančius metų.

„97 proc. mokslininkų teigia, kad šiuo metu klimatas keičiasi dėl žmonių veiklos. Mes kalbame apie pokyčius, kurie įvyko vos per 200 metų. Pati ryškiausia kaita vyko po Antrojo pasaulinio karo. Per visą Žemės geologinį laikotarpį nėra buvę, kad planetos vidutinė metinė temperatūra pasikeistų vienu laipsniu vos per du šimtmečius. Kokią įtaką 1 laipsnio pokytis daro planetai? Įsivaizduokime, ką reiškia vienas laipsnis žmogui, kurio kūno temperatūra staiga nuo 36,6 °C pakilo iki 37,6 °C“, – pastebi J. Kilpys.

Nors temperatūros pokytis neatrodo didelis, Žemė yra jautri sistema ir ji greitai keičiasi, todėl kiekvienam teks prisitaikyti ir gyventi jau kitokioje planetoje. Tačiau kaip sako J. Kilpys, kova su šia problema atveria ne tik naujus iššūkius, bet ir naujas galimybes.

Rūpindamiesi savimi, pasirūpinsite ir aplinka

Paryžiaus klimato kaitos susitarime numatytas tikslas sustabdyti atmosferos taršą taip, kad temperatūra nepakiltų daugiau nei dviem laipsniais. Tačiau planetos mastu dviejų laipsnių pokytis lems daug pasikeitimų, prie kurių teks prisitaikyti kiekvienam. Temperatūros kaita sukelia negrįžtamus procesus, gamtos reiškinius, dėl kurių augalai, gyvūnai ir visa aplinka bando prisitaikyti prie besikeičiančių sąlygų.

Atliekų rūšiavimo ir ekologijos lyderiais laikomos Skandinavijos šalys. Pasak J. Kilpio, skandinavai labai intuityviai jaučia aplinką. Rūpinimasis gamta, rūšiavimas ir šiukšlių perdirbimas, važinėjimas dviračiais, dyzelinių automobilių keitimas elektromobiliais yra visiškai natūralūs sprendimai. Kita vertus, tai vertinga ir finansiškai. Jie pamatė nišą, kurios Rytų ir Pietų Europos šalys dar nelaiko ekonomiškai pelninga. Priimant šiuos sprendimus, nereikia investuoti milijonų į atliekų perdirbimo jėgainių statybas, o efektas dažnai būna dar didesnis.

Lietuvių mokamų mokesčių už komunalinių atliekų tvarkymą suma tiesiogiai priklauso nuo to, ar žmonės rūšiuoja, ar ne, nes rūšiuojant mažėja atliekų tvarkymo sąnaudos. Tai tampa proga užsidirbti, pavyzdžiui, į atliekų tvarkymo aikšteles pristačius kilogramą kartono, žmogus gali gauti 10 centų, už baltą popierių – 8 centus, ir pan.

Pasak J. Kilpio, atliekų rūšiavimas nėra vienintelis būdas sumažinti neigiamą poveikį aplinkai – yra ir kitų priemonių. Svarbu suvokti savo veiksmų pasekmes aplinkai, žinoti klimato kaitos pėdsaką ir išsiugdyti teigiamus įpročius, kurie gali būti labai naudingi sveikatai: dažniau važinėti dviračiu, riboti mėsos vartojimo kiekį, rinktis ekologiškus kūno higienos ir namų priežiūros produktus. Naudodami mažiau aplinkai pavojingų medžiagų, rūpinsimės ir savimi, ir gamta. 

Statybunaujienos.lt




Infrastruktūra

nuotrauka
2021-07-31 06:38
„Panevėžio energija“ didina energinį efektyvumą Pušaloto gatvės katilinėje Panevėžyje, plečiant atsinaujinančių energijos išteklių panaudojimą, mažinant aplinkos taršą. Įrengtas 1300 kW galingumo absorbcinis šilumos siurblys ir 150 kW galios saulės fotovoltinė elektrinė.
nuotrauka
2021-07-29 07:26
Momentinį elektros energijos rezervą Lietuvai turinčių užtikrinti kaupimo įrenginių operatore paskirta energijos perdavimo ir mainų įmonių grupės „EPSO-G“ valdoma bendrovė „Energy cells“. Tokį sprendimą vakar, liepos 28 d., priėmė LR Vyriausybė, patikėjusi bendrovei valdyti elektros kaupimo įrengini...
nuotrauka
2021-07-27 15:53
Su vėjo elektrinių poveikio aplinkai vertinimu (PAV) susijusias problemas padės spręsti patikslintas Planuojamos ūkinės veiklos PAV tvarkos aprašas. Po pakeitimų detalizuoti poveikio kraštovaizdžiui, biologinei įvairovei ir visuomenės sveikatai vertinimo aspektai.
nuotrauka
2021-07-27 12:28
AB Vilniaus šilumos tinklai (VŠT) pradeda plėtoti centralizuotos vėsos tiekimo projektą, kurio pirmasis etapas bus įgyvendintas Vilniaus Konstitucijos prospekte. Šio etapo koncepciją praėjusią savaitę patvirtino VŠT vadovų taryba ir Vilniaus miesto savivaldybė. Pasak bendrovės atstovų, centralizuoto...
nuotrauka
2021-07-27 09:32
UAB Merko statyba pagal pasirašytą sutartį su Vokietijos įmone „Nordex Lithuania“ įrengs vėjo jėgainių parko pamatus Mažeikių rajone. Sutarties vertė viršija 7 mln. eurų.
nuotrauka
2021-07-26 10:28
Ne tik liūtys, bet ir dideli karščiai padaro miestams nemažai žalos. Ypač kenčia keliai. Oro temperatūrai pakilus iki daugiau nei 30 laipsnių karščio, „plaukiantis“ bitumas bei provėžuota kelio danga – viena iš itin dažnų problemų.
nuotrauka
2021-07-22 16:13
VĮ Lietuvos automobilių kelių direkcija (toliau – Kelių direkcija) pradeda tvarkyti valstybinės reikšmės krašto kelius, kurių kelio dangos plotis nesiekia 5 metrų. Pagal viešai paskelbtą „Krašto kelių, kurie neatitinka kelio kategorijos (kelio dangos plotis ≤ 5 m) prioritetinę eilę“, tokių „siaurukų...
nuotrauka
2021-07-22 09:48
Lietuvos saulės energetikos asociacijos (LSEA) duomenimis, žaliąją energiją gaminančių šalies gyventojų skaičius per pastaruosius ketverius metus ūgtelėjo net 25 kartus – 2017 m. nuosavas elektrines Lietuvoje turėjo 426 vartotojai, šiemet – jau daugiau nei 11 tūkstančių. Sparčią privačių saulės elek...
nuotrauka
2021-07-21 10:14
UAB Merko statyba pasirašė sutartį dėl vėjo jėgainių parko Šilalės rajone statybos su UAB „Šilalės vėjas“, priklausančia kompanijos „Enefit“ atsinaujinančios energijos įmonei „Enefit Green“. Sutarties vertė – daugiau kaip 15 mln. eurų. Numatyta pastatyti 12 vėjo jėgainių.
nuotrauka
2021-07-19 13:59
Šiandien, liepos 19 d., Kauno intermodaliniame terminale (KIT) pasitiktas pirmasis konteineriais bei puspriekabėmis pakrautas traukinys iš Nyderlandų. Traukinys į terminalą atvyko europinio standarto geležinkeliu.
nuotrauka
2021-07-16 11:28
Dėl užsitęsusio karščio kai kuriuose Lietuvos keliuose gali pasitaikyti išplaukusio bitumo, vadinamojo „prakaituojančio asfalto“, ruožų, todėl VĮ Lietuvos automobilių kelių direkcija (toliau – Kelių direkcija) prašo vairuotojų būti atidesniems ir pakantesniems.
nuotrauka
2021-07-15 09:34
Lietuvos automobilių kelių direkcija ir darnios miestų bei infrastruktūros plėtros bendrovė „YIT Lietuva“ pasirašė sutartį dėl daugiau kaip 8 km ruožo Tauragės apskrities kelyje Griežpelkiai-Vilkyškiai kapitalinio remonto. Valstybinės reikšmės rajoninio kelio rekonstrukcija bus pradėta šių metų rugp...
nuotrauka
2021-07-14 15:41
Šią savaitę pradėtas Vilniaus gatvės kapitalinis remontas pelnytai vadinamas didžiausios apimties projektu šioje senamiesčio arterijoje per daugiau kaip pusę amžiaus. Įsibėgėjantys darbai aprėps ir giliai po žeme glūdinčias pasenusias komunikacijas. Akmeniu grįstas grindinys taps patogesnis ir estet...
nuotrauka
2021-07-14 15:32
Šiandien, liepos 14 d., sostinės Žvėryno rajone pradedama 4966,45 m ilgio dujotiekio rekonstrukcija. Tai didžiausias šiais metais bendrovės „Energijos skirstymo operatorius“ (ESO) įgyvendinamas mažo ir vidutinio slėgio dujotiekio pertvarkymo projektas Lietuvoje.
nuotrauka
2021-07-13 13:35
Magistralėje A1 Vilnius–Kaunas–Klaipėda netoli Elektrėnų įrengto Strošiūnų tunelio statybų aplinkybes tyrę Susisiekimo ministerijos auditoriai nustatė, kad 2017 m. suplanuota nedidelė požeminė perėja ir pervaža dėl galimai nepagrįstų sprendimų per porą metų išaugo į didelį infrastruktūros objektą – ...
nuotrauka
2021-07-12 10:02
Lietuvos elektros perdavimo sistemos operatorė „Litgrid“ paskelbė naujos 330 kV elektros perdavimo linijos Vilnius–Neris projektavimo ir rangos darbų viešąjį pirkimą. Ši oro linija reikšmingai sustiprins Vilniaus regiono elektros tinklą ir užtikrins patikimą tiekimą gyventojams ir verslui.
nuotrauka
2021-07-08 15:01
Didžiausia Lietuvos vandentvarkos bendrovė „Vilniaus vandenys" už beveik 5.5 mln. eurų iki šių metų pabaigos ketina iš esmės atnaujinti du iš šešių Vilniaus miesto nuotekų valykloje esančių bioreaktorių, kurie valo sostinėje susidarančias nuotekas.
nuotrauka
2021-07-05 07:27
Birželio pradžioje startavo paskutinis šiais metais paramos etapas, kurio metu gyventojai gali teikti paraiškas ir gauti paramą nuosavai salės elektrinei iš elektrinių parko įsigyti. Teikti paraiškas bus galima iki rugpjūčio 2 d. iš viso numatoma paramos suma siekia 3 mln. eurų.
nuotrauka
2021-07-01 08:22
Vėjo energijos gamintojas „Enefit Green“ Lietuvos Vakaruose, Šilalės rajone, statys 43 megavatų (MW) galios vėjo jėgainių parką. 60 mln. eurų kainuosiančiame „Šilalė II“ projekte elektra turėtų būti pradėta gaminti 2023 metų pradžioje.
nuotrauka
2021-06-30 13:47
„Vilniaus vandenys“ iš pavasarį Europos investicijų banko (EIB) suteikto 50 mln. Eur kredito jau gavo pirmąją 5 mln. Eur dalį. Birželio viduryje bendrovę pasiekusios lėšos bus panaudotos prioritetiniams vandens tiekimo infrastruktūros atnaujinimo projektams.

Statybunaujienos.lt » Infrastruktūra