2024 balandžio 21 d. sekmadienis, 7:57
Reklama  |  facebook

Mokslininkai: Lietuvai per daug dviejų kogeneracinių jėgainių

2018-02-05 07:07
Mokslininkams jau kurį laiką kelia nerimą Lietuvos užmojis turėti dvi kogeneracines jėgaines. Kaip pastebi Vilniaus Universiteto Chemijos ir geomokslų fakulteto (VU CHGF) Geomokslų instituto doktorantas Justinas Kilpys, turėdama dvi atliekų deginimo gamyklas, mūsų šalis, norėdama patenkinti atliekų poreikį, turės neberūšiuoti šiukšlių. Toks sprendimas prieštarauja Europos komisijos kovos su klimato kaita strategijai ir žiedinės ekonomikos skatinimui.
nuotrauka
Turėdama dvi atliekų deginimo gamyklas, mūsų šalis, norėdama patenkinti atliekų poreikį, turės neberūšiuoti šiukšlių. Asociatyvi pexel.com nuotr.


Žiedinė ekonomika – atsinaujinanti sistema, kurioje neturėtų likti atliekų. Pasak J. Kilpio, privalome skatinti rūšiavimą tam, kad vėliau būtų galimybė medžiagas perdirbti. Tai reiškia, kad viskas, ką naudojame, turi būti kuriama taip, kad tarnautų kuo ilgiau, vėliau išardoma arba taisoma, perdirbama ir vėl naudojama.

Visos pasaulio šalys, išskyrus JAV, pasirašė Paryžiaus klimato kaitos susitarimą, kuris valstybes įpareigoja mažinti atmosferos taršą ir užtikrinti, kad temperatūra Žemėje nepakiltų daugiau 2 °C lyginant su priešindustriniu laikotarpiu. Europos Sąjunga (ES) turi sudariusi savo klimato kaitos švelninimo strategiją ir yra išsikėlusi tikslą iki 2030 m. sumažinti CO2 emisijas 40 proc.

Sausio viduryje vykusio balsavimo metu ES taryba nusprendė, kad taršos mažinimas galėtų prasidėti nuo 2019 metų gegužės, o ne nuo 2021 metų, kaip buvo planuota anksčiau. Lietuva ir Malta buvo vienintelės šalys, kurios vetavo šį pasiūlymą. Lietuvos atstovai tokį savo sprendimą motyvavo augančia tarša žemės ūkio ir transporto sektoriuose bei papildomų taršos kvotų poreikiu.

„Mes turime sumažinti taršą bent 40 proc. iki 2030 m. Tačiau atspirties data, nuo kurios skaičiuojama šio rodiklio procentinė išraiška yra 1990-ieji. Prisiminkime, kad 1990–1992 metais sugriuvo ypač tarši Sovietų Sąjungos sukurta pramonė Lietuvoje. Todėl Lietuvoje taršos rodikliai tais metais sumažėjo beveik 60 proc. Taigi, mes savo klimato kaitos tikslus jau įgyvendinome 1992 metais. Ką darysime toliau?“, – klausia ekspertas.

Kiek pasiekėme kovoje su klimato kaita

Klimatas per 4 milijardus metų nuolat keitėsi dėl žemės orbitos parametrų kaitos ciklų, geologinių procesų, bet pokyčiai vykdavo tūkstantmečiais. Ledynmečiai ir po jų ateidavę šiltesni laikotarpiai neatsirasdavo staiga – procesai užtrukdavo tūkstančius metų.

„97 proc. mokslininkų teigia, kad šiuo metu klimatas keičiasi dėl žmonių veiklos. Mes kalbame apie pokyčius, kurie įvyko vos per 200 metų. Pati ryškiausia kaita vyko po Antrojo pasaulinio karo. Per visą Žemės geologinį laikotarpį nėra buvę, kad planetos vidutinė metinė temperatūra pasikeistų vienu laipsniu vos per du šimtmečius. Kokią įtaką 1 laipsnio pokytis daro planetai? Įsivaizduokime, ką reiškia vienas laipsnis žmogui, kurio kūno temperatūra staiga nuo 36,6 °C pakilo iki 37,6 °C“, – pastebi J. Kilpys.

Nors temperatūros pokytis neatrodo didelis, Žemė yra jautri sistema ir ji greitai keičiasi, todėl kiekvienam teks prisitaikyti ir gyventi jau kitokioje planetoje. Tačiau kaip sako J. Kilpys, kova su šia problema atveria ne tik naujus iššūkius, bet ir naujas galimybes.

Rūpindamiesi savimi, pasirūpinsite ir aplinka

Paryžiaus klimato kaitos susitarime numatytas tikslas sustabdyti atmosferos taršą taip, kad temperatūra nepakiltų daugiau nei dviem laipsniais. Tačiau planetos mastu dviejų laipsnių pokytis lems daug pasikeitimų, prie kurių teks prisitaikyti kiekvienam. Temperatūros kaita sukelia negrįžtamus procesus, gamtos reiškinius, dėl kurių augalai, gyvūnai ir visa aplinka bando prisitaikyti prie besikeičiančių sąlygų.

Atliekų rūšiavimo ir ekologijos lyderiais laikomos Skandinavijos šalys. Pasak J. Kilpio, skandinavai labai intuityviai jaučia aplinką. Rūpinimasis gamta, rūšiavimas ir šiukšlių perdirbimas, važinėjimas dviračiais, dyzelinių automobilių keitimas elektromobiliais yra visiškai natūralūs sprendimai. Kita vertus, tai vertinga ir finansiškai. Jie pamatė nišą, kurios Rytų ir Pietų Europos šalys dar nelaiko ekonomiškai pelninga. Priimant šiuos sprendimus, nereikia investuoti milijonų į atliekų perdirbimo jėgainių statybas, o efektas dažnai būna dar didesnis.

Lietuvių mokamų mokesčių už komunalinių atliekų tvarkymą suma tiesiogiai priklauso nuo to, ar žmonės rūšiuoja, ar ne, nes rūšiuojant mažėja atliekų tvarkymo sąnaudos. Tai tampa proga užsidirbti, pavyzdžiui, į atliekų tvarkymo aikšteles pristačius kilogramą kartono, žmogus gali gauti 10 centų, už baltą popierių – 8 centus, ir pan.

Pasak J. Kilpio, atliekų rūšiavimas nėra vienintelis būdas sumažinti neigiamą poveikį aplinkai – yra ir kitų priemonių. Svarbu suvokti savo veiksmų pasekmes aplinkai, žinoti klimato kaitos pėdsaką ir išsiugdyti teigiamus įpročius, kurie gali būti labai naudingi sveikatai: dažniau važinėti dviračiu, riboti mėsos vartojimo kiekį, rinktis ekologiškus kūno higienos ir namų priežiūros produktus. Naudodami mažiau aplinkai pavojingų medžiagų, rūpinsimės ir savimi, ir gamta. 

Statybunaujienos.lt



Infrastruktūra

nuotrauka
2024-04-16 18:27
Žemės gelmėse slypi neišnaudotas potencialas, kurį galima paversti energijos šaltiniu. Bendradarbiaujant su tarptautinėmis įmonėmis, KTU „M-Lab“ įsikūręs „Geoenergy Lab“ paramos būdu gavo beveik 3 mln. eurų vertės programinę įrangą, leidžiančią efektyviai modeliuoti žemės gelmių reiškinius. Tai svar...
nuotrauka
2024-04-12 13:47
Tarptautinė žaliosios energetikos bendrovė „Ignitis renewables" veikla rodo ryžtą tausoti aplinką. Prisijungusi prie ekspedicijos „Išsaugokime Baltiją", įmonė savo aplinkosauginių iniciatyvų sąrašą papildė dar viena svarbia priemone. Pasak įmonės atstovų, šis žingsnis taps dar vienu būdu užtikrinti,...
nuotrauka
2024-04-12 10:00
Klaipėdoje atnaujinta dar viena viešoji infrastruktūra – baigti šaligatvio nuo Sausio 15-osios g. iki Tiltų g. remonto darbai. Suremontuoto šaligatvio ruožas yra reprezentacinėje miesto vietoje, kultūros paveldo teritorijoje, prie vienos pagrindinių uostamiesčio gatvių – Taikos prospekto rytinėje pu...
nuotrauka
2024-04-10 12:56
Kovo pradžioje „Via Lietuva“ inicijuoti blogiausios šalyje kokybės magistralinio kelio A14 Vilnius-Utena rekonstrukcijos darbai įgauna pagreitį. Per mėnesį netoli 30 km siekiančioje atnaujinamo kelio atkarpoje jau atlikta 70 proc. visų paruošiamųjų darbų, išardyta 10 km ilgio betoninio kelio atkarpa...
nuotrauka
2024-04-08 10:44
Nepastovių orų lydima pavasario pradžia vis dar sunkina kelių su žvyro danga būklę. Nepaisant to, AB „Kelių priežiūra“ mechanizmai vien per šių metų kovo mėnesį jau sugreideriavo daugiau kaip 7 tūkst. kilometrų žvyrkelių. Kai kuriuose ypač sudėtinguose ruožuose darbai buvo kartojami kelis kartus. Be...
nuotrauka
2024-04-05 09:39
Turto bankas atidarė saulės parkus, kurie elektra aprūpina įmonės valdomus visuomeninės paskirties pastatus. Skaičiuojama, kad 2,21 MW suminės galios saulės parkai per 25 metų eksploatacijos laikotarpį CO2 emisiją sumažins kone 7 tūkst. tonų ir padengs didžiąją dalį elektros energijos poreikio pasta...
nuotrauka
2024-04-04 17:04
Pavasarį uostamiestyje skelbia intensyvėjantys miesto gatvių ir šaligatvių dangų atnaujinimo darbai. Kai kurios dangos nebuvo remontuotos jau kelis dešimtmečius – nuo tada, kai buvo paklotos. Atnaujintos dangos ne tik saugesnės pėstiesiems bei kitiems eismo dalyviams, bet ir atrodo estetiškiau.
nuotrauka
2024-04-03 13:11
Panevėžyje iki rudens planuojama pabaigti su europine magistrale „Via Baltica“ besijungiančios Smėlynės gatvės kapitalinio remonto darbus. Šiems darbams, kaip valstybei svarbiam vietinės reikšmės kelių projektui, 2024 m. skirta 722 tūkst. eurų Kelių priežiūros ir plėtros programos (KPPP) lėšų.
nuotrauka
2024-04-03 09:39
Atlikus kasmetę A. Goštauto g. estakados virš Geležinio Vilko g. apžiūrą, specialistai nustatė, jog reikia atlikti tilto sujungimo siūlių ir lietaus nuvedimo tinklo remontą. Kol kas remonto apimtys ir trukmė nėra žinomi, tam būtina atlikti detalesnį konstrukcijų vertinimą.
nuotrauka
2024-03-29 15:29
Kauno oro uostui ilgalaikiame Lietuvos oro uostų tinklo plėtros plane (angl. master plan) iki 2052 m. numatytas svarbus vaidmuo. Oro uosto plėtra ir diegiamos inovacijos leis žengti svarbius žingsnius plėtojant konkurencingą Lietuvos oro uostų modelį ir gerinant efektyvumą. Kauno oro uosto plėtra tu...
nuotrauka
2024-03-29 10:05
„Ignitis", valdanti didžiausią greito elektromobilių įkrovimo tinklą Lietuvoje „Ignitis ON", neapleidžia lyderio pozicijų elektromobilių įkrovimo tinklo plėtros srityje – sudarė sutartį su „Baltic Shopping Centers", valdančia Kaune įsikūrusį prekybos ir laisvalaikio centrą „Mega", dėl iš viso 20 ele...
nuotrauka
2024-03-28 14:43
Šiauliuose po žiemos sezono startavo darbai tranzitinėse miesto gatvėse – kapitalinio remonto darbai prasidėjo intensyvioje Pramonės gatvėje, toliau rekonstruojama ir modernizuojama Aukštabalio gatvė. Abu šie valstybei svarbūs vietinės reikšmės kelių projektai iš dalies finansuojami Kelių priežiūro...
nuotrauka
2024-03-27 17:02
Penkios Armėnijoje įsikūrusios įstaigos, įskaitant vaikų darželius, kultūrinį centrą ir nacionalinį politechnikos universitetą, netrukus naudosis lietuvių įrengtos saulės jėgainės elektros energija. Elektrinę įrengs Lietuvos saulės energetikos bendrovė „Solet".
nuotrauka
2024-03-27 16:57
Nepatvirtinta Seimo nario abejonė, kad leistinos generuoti galios rezervavimo ribojimai hibridinėms elektrinėms, kurias sudaro saulės ir vėjo elektrinės, yra neteisėti.
nuotrauka
2024-03-27 13:32
2024 m. Vilniaus miesto savivaldybės planuose – net 120 kilometrų ištisiniu būdu išasfaltuotų gatvių, apie 40 km sutvarkytų šaligatvių ir 12,5 km įrengtų dviračių takų. Šiemet sostinės susisiekimo infrastruktūros tvarkymui bus skiriama 74 mln. Eur.
nuotrauka
2024-03-26 09:51
Lietuvoje žaliąją elektros energiją jau perka daugiau nei kas dešimtas Lietuvos gyventojas. Labiausiai tarp jų išsiskiria 26-25 m. gyventojai, bendrai jie sudaro daugiau nei trečdalį (35,5 proc.) perkančiųjų žalią elektros energiją.
nuotrauka
2024-03-25 16:03
„Via Lietuva“ (anksčiau – Lietuvos automobilių kelių direkcija), Susisiekimo ministerijos siūlymu, parengė atnaujintus reikalavimus asfalto sluoksnių įrengimo darbams valstybinės reikšmės keliuose. Nurodoma, kad atnaujintas taisyklių projektas padidins naujų asfalto dangų tarnavimo laiką, sumažins k...
nuotrauka
2024-03-25 15:47
Tarptautinė žaliosios energetikos bendrovė „Ignitis renewables" pasirašė 82 mln. eurų finansavimo sutartį su Europos investicijų banku (EIB) ir Šiaurės investicijų banku (NIB) dėl 94 megavatų (MW) Pomeranijos vėjo parko Lenkijoje.
nuotrauka
2024-03-25 13:46
Aplinkos ministerijos Vystomojo bendradarbiavimo ir humanitarinės pagalbos teikimo komisija patvirtino reikalavimus projektams, kuriais siekiama besivystančiose šalyse švelninti klimato kaitą ir diegti atsinaujinančius energijos išteklius perduodant Lietuvos patirtį.
nuotrauka
2024-03-22 12:53
Iki šiol viešojoje Lietuvos geležinkelių infrastruktūroje buvo naudojamos tokios garsą atspindinčios ir jį sugeriančios sienelės, kurios negeneruoja papildomos pridėtinės vertės, tik nuolatines sąnaudas. Tačiau tai pakeis šalyje vykdomas analogų neturintis pilotinis projektas – jo kūrėjai pasiūlė in...

Statybunaujienos.lt » Infrastruktūra