2022 sausio 28 d. penktadienis, 13:19
Reklama  |  facebook

Mokslininkai: Lietuvai per daug dviejų kogeneracinių jėgainių

2018-02-05 07:07
Mokslininkams jau kurį laiką kelia nerimą Lietuvos užmojis turėti dvi kogeneracines jėgaines. Kaip pastebi Vilniaus Universiteto Chemijos ir geomokslų fakulteto (VU CHGF) Geomokslų instituto doktorantas Justinas Kilpys, turėdama dvi atliekų deginimo gamyklas, mūsų šalis, norėdama patenkinti atliekų poreikį, turės neberūšiuoti šiukšlių. Toks sprendimas prieštarauja Europos komisijos kovos su klimato kaita strategijai ir žiedinės ekonomikos skatinimui.
nuotrauka
Turėdama dvi atliekų deginimo gamyklas, mūsų šalis, norėdama patenkinti atliekų poreikį, turės neberūšiuoti šiukšlių. Asociatyvi pexel.com nuotr.


Žiedinė ekonomika – atsinaujinanti sistema, kurioje neturėtų likti atliekų. Pasak J. Kilpio, privalome skatinti rūšiavimą tam, kad vėliau būtų galimybė medžiagas perdirbti. Tai reiškia, kad viskas, ką naudojame, turi būti kuriama taip, kad tarnautų kuo ilgiau, vėliau išardoma arba taisoma, perdirbama ir vėl naudojama.

Visos pasaulio šalys, išskyrus JAV, pasirašė Paryžiaus klimato kaitos susitarimą, kuris valstybes įpareigoja mažinti atmosferos taršą ir užtikrinti, kad temperatūra Žemėje nepakiltų daugiau 2 °C lyginant su priešindustriniu laikotarpiu. Europos Sąjunga (ES) turi sudariusi savo klimato kaitos švelninimo strategiją ir yra išsikėlusi tikslą iki 2030 m. sumažinti CO2 emisijas 40 proc.

Sausio viduryje vykusio balsavimo metu ES taryba nusprendė, kad taršos mažinimas galėtų prasidėti nuo 2019 metų gegužės, o ne nuo 2021 metų, kaip buvo planuota anksčiau. Lietuva ir Malta buvo vienintelės šalys, kurios vetavo šį pasiūlymą. Lietuvos atstovai tokį savo sprendimą motyvavo augančia tarša žemės ūkio ir transporto sektoriuose bei papildomų taršos kvotų poreikiu.

„Mes turime sumažinti taršą bent 40 proc. iki 2030 m. Tačiau atspirties data, nuo kurios skaičiuojama šio rodiklio procentinė išraiška yra 1990-ieji. Prisiminkime, kad 1990–1992 metais sugriuvo ypač tarši Sovietų Sąjungos sukurta pramonė Lietuvoje. Todėl Lietuvoje taršos rodikliai tais metais sumažėjo beveik 60 proc. Taigi, mes savo klimato kaitos tikslus jau įgyvendinome 1992 metais. Ką darysime toliau?“, – klausia ekspertas.

Kiek pasiekėme kovoje su klimato kaita

Klimatas per 4 milijardus metų nuolat keitėsi dėl žemės orbitos parametrų kaitos ciklų, geologinių procesų, bet pokyčiai vykdavo tūkstantmečiais. Ledynmečiai ir po jų ateidavę šiltesni laikotarpiai neatsirasdavo staiga – procesai užtrukdavo tūkstančius metų.

„97 proc. mokslininkų teigia, kad šiuo metu klimatas keičiasi dėl žmonių veiklos. Mes kalbame apie pokyčius, kurie įvyko vos per 200 metų. Pati ryškiausia kaita vyko po Antrojo pasaulinio karo. Per visą Žemės geologinį laikotarpį nėra buvę, kad planetos vidutinė metinė temperatūra pasikeistų vienu laipsniu vos per du šimtmečius. Kokią įtaką 1 laipsnio pokytis daro planetai? Įsivaizduokime, ką reiškia vienas laipsnis žmogui, kurio kūno temperatūra staiga nuo 36,6 °C pakilo iki 37,6 °C“, – pastebi J. Kilpys.

Nors temperatūros pokytis neatrodo didelis, Žemė yra jautri sistema ir ji greitai keičiasi, todėl kiekvienam teks prisitaikyti ir gyventi jau kitokioje planetoje. Tačiau kaip sako J. Kilpys, kova su šia problema atveria ne tik naujus iššūkius, bet ir naujas galimybes.

Rūpindamiesi savimi, pasirūpinsite ir aplinka

Paryžiaus klimato kaitos susitarime numatytas tikslas sustabdyti atmosferos taršą taip, kad temperatūra nepakiltų daugiau nei dviem laipsniais. Tačiau planetos mastu dviejų laipsnių pokytis lems daug pasikeitimų, prie kurių teks prisitaikyti kiekvienam. Temperatūros kaita sukelia negrįžtamus procesus, gamtos reiškinius, dėl kurių augalai, gyvūnai ir visa aplinka bando prisitaikyti prie besikeičiančių sąlygų.

Atliekų rūšiavimo ir ekologijos lyderiais laikomos Skandinavijos šalys. Pasak J. Kilpio, skandinavai labai intuityviai jaučia aplinką. Rūpinimasis gamta, rūšiavimas ir šiukšlių perdirbimas, važinėjimas dviračiais, dyzelinių automobilių keitimas elektromobiliais yra visiškai natūralūs sprendimai. Kita vertus, tai vertinga ir finansiškai. Jie pamatė nišą, kurios Rytų ir Pietų Europos šalys dar nelaiko ekonomiškai pelninga. Priimant šiuos sprendimus, nereikia investuoti milijonų į atliekų perdirbimo jėgainių statybas, o efektas dažnai būna dar didesnis.

Lietuvių mokamų mokesčių už komunalinių atliekų tvarkymą suma tiesiogiai priklauso nuo to, ar žmonės rūšiuoja, ar ne, nes rūšiuojant mažėja atliekų tvarkymo sąnaudos. Tai tampa proga užsidirbti, pavyzdžiui, į atliekų tvarkymo aikšteles pristačius kilogramą kartono, žmogus gali gauti 10 centų, už baltą popierių – 8 centus, ir pan.

Pasak J. Kilpio, atliekų rūšiavimas nėra vienintelis būdas sumažinti neigiamą poveikį aplinkai – yra ir kitų priemonių. Svarbu suvokti savo veiksmų pasekmes aplinkai, žinoti klimato kaitos pėdsaką ir išsiugdyti teigiamus įpročius, kurie gali būti labai naudingi sveikatai: dažniau važinėti dviračiu, riboti mėsos vartojimo kiekį, rinktis ekologiškus kūno higienos ir namų priežiūros produktus. Naudodami mažiau aplinkai pavojingų medžiagų, rūpinsimės ir savimi, ir gamta. 

Statybunaujienos.lt




Infrastruktūra

nuotrauka
2022-01-27 14:27
Darnios miestų ir infrastruktūros plėtros bendrovė „YIT Lietuva“ jau ne pirmą kartą prisidės prie saugesnio ir patogesnio automobilių eismo Šilutės rajone užtikrinimo. Bendrovė atliks kapitalinį rajoninio kelio Verdainė-Pašyšiai beveik 3 kilometrų ruožo remontą. Šiuo projektu bus užbaigtas viso keli...
nuotrauka
2022-01-27 12:13
Lietuvos pramonininkų konfederacija (LPK), vertindama Europos Komisijos teisės aktų rinkinį „Pasiruošimas 55“, svarsto, ar nėra grėsmės, jog energijos suvartojimo ribų nustatymas gali tapti kliūtimi neišvengiamam žalios pramonės augimui ir švarios ekonomikos vystymuisi?
nuotrauka
2022-01-24 11:35
Lietuva kartu su Latvija, Estija ir bendrąja Baltijos šalių įmone „RB Rail AS“ pateikė paraiškas gauti papildomą Europos Sąjungos (ES) finansavimą europinės vėžės geležinkelio plėtros projektui „Rail Baltica“. Bendras trijų Baltijos šalių paraiškoje nurodytas projekto finansavimo ES lėšomis poreikis...
nuotrauka
2022-01-21 07:49
Seimui pritarus Teritorijų planavimo įstatymo pakeitimui, saulės energetiką plėtojančiam verslui mažėja administracinė našta. Nuo šiol įmonėms, planuojančioms statyti didesnes nei 500 kW galios saulės elektrines, nebereikės laikytis perteklinio reikalavimo šiuos konkrečius objektus numatyti teritori...
nuotrauka
2022-01-14 07:44
Pastaraisiais metais Aplinkos apsaugos agentūra (AAA) leido sausumoje statyti 328 vėjo elektrines, kurių bendra galia sudaro 1,81 GW – tai yra viršija dabartinės Vyriausybės programoje užsibrėžtą tikslą iki 2025 m. įrengti iki 1,2 GW galios vėjo elektrinių.
nuotrauka
2022-01-10 08:02
Valstybės ar savivaldybių institucijos ir įstaigos, tradicinės religinės bendruomenės, bendrijos ar centrai bei privatūs juridiniai asmenys aktyviai naudojosi galimybe gauti subsidiją atsinaujinantiems energijos ištekliams diegti. Gautos 48 paraiškos, prašoma paramos suma siekia beveik 2,5 mln. eurų...
nuotrauka
2022-01-07 12:51
Už „Rail Baltica” projekto Lietuvoje vykdymą atsakinga „LTG Infra” paskelbė dar vieną rangos darbų konkursą. Pastarojo nugalėtojas įrengs beveik 18 km ilgio naujo geležinkelio sankasą dvikeliui bei pastatys inžinerinius statinius Jonavos rajone, konkrečiai – atkarpoje tarp Žeimių ir Šėtos.
nuotrauka
2022-01-07 10:45
Dvejus metus, nuo 2020 m. sausio vykę tarptautinio dujotiekio, jungiančio Lietuvą ir Lenkiją GIPL statybos darbai užbaigti. Tai patvirtino 2021 m. gruodžio 31 d. gautas paskutinis GIPL projekto statybos užbaigimo aktas. Visas 165 km ilgio dujotiekis iki Lenkijos sienos užpildytas dujomis.
nuotrauka
2022-01-06 14:02
Energetikos ministerija praneša, kad jau pirmadienį, sausio 10 d., fiziniams asmenims vėl atveriama galimybė gauti finansavimą saulės elektrinių įsirengimui ar įsigijimui ir tapti gaminančiu vartotoju.
nuotrauka
2022-01-06 10:00
Bendrovė „Elektrum Lietuva“ šiemet pajūryje, netoli Gargždų statys didžiausią Lietuvoje saulės parką, kurio galingumas sieks 13 megavatų (MW). Bendrovė šio parko statybai jau turi preliminarius leidimus, pradeda projektavimo darbus ir planuoja investuoti apie 8 mln. eurų.
nuotrauka
2022-01-03 10:17
Švenčių išvakarėse bendrovė „Kauno vandenys“ paskelbė apie Kauno senamiesčio, Vilniaus gatvės, požeminių tinklų rekonstrukcija pabaigą. Per 5 mėnesius rekonstruota 800 metrų vandentiekio tinklų, 600 m – buitinių nuotekų ir paklota 1,7 km naujų paviršinių lietaus nuotekų surinkimo tinklų. Seniausioje...
nuotrauka
2022-01-03 10:07
Lietuvos viešosios geležinkelių infrastruktūros tinklą valdanti įmonė „LTG Infra“ aktyviai įgyvendina triukšmo mažinimo programą. Joje numatyti 9 projektai – po dvi triukšmą sugeriančias sienutes Šiauliuose ir Klaipėdoje, po vieną – Kretingoje, Mažeikiuose, Lentvaryje, Kaišiadoryse ir Radviliškyje.
nuotrauka
2022-01-03 10:02
Ruošiantis sostinės Vokiečių gatvės rekonstrukcijai 2021 m. buvo atlikti archeologiniai, dendrologiniai ir gamtiniai ekologiniai jos tyrimai. Pagal visų atliktų tyrimų rezultatus architektai renkasi gatvės pertvarkymo sprendinius.
nuotrauka
2021-12-31 09:03
Susisiekimo ministerija patvirtino optimalią alternatyvą, kur turėtų būti tiesiama nauja „Rail Balticos“ geležinkelio linija nuo Kauno iki Vilniaus. Po intensyvių diskusijų su Vilniaus, Kauno ir aplinkinių regionų gyventojais bei bendruomenėmis, taip pat atsižvelgus į europinei greitojo traukinio ge...
nuotrauka
2021-12-30 15:22
Tarptautinė investicinė VMG grupė per mažiau nei metus Akmenės laisvojoje ekonominėje zonoje (LEZ) įrengė 5000 saulės elektros modulių elektrinę, kuri sumontuota medienos drožlių plokštės gamykloje. Tai šiuo metu yra viena galingiausių šalyje saulės elektrinė, įrengta ant pastato stogo.
nuotrauka
2021-12-23 07:59
Medžio apdirbimo įmonėje „ASAJA“ įrengtos 2 saulės elektrinės po 100 kW galios. Viena iš EST LT įrengtų elektrinių turi saulės sekimo sistemą, kuri per metus papildomai sugeneruoja 36 tūkst. kilovatvalandžių.
nuotrauka
2021-12-21 09:16
Norėdami užtikrinti maksimalų saugumą keliuose, kelininkai kasmet atlieka daugybę infrastruktūros patikrinimų, padedančių nustatyti įvairius defektus. Siekiant paversti šį procesą efektyvesniu ir tvaresniu, lietuvių startuolis „Thrust“ ir šalies technologijų bendrovė „Agmis“, kartu su šalies kelius ...
nuotrauka
2021-12-16 14:56
Nors „Žaliasis kursas“ kai kam vis dar atrodo tolima perspektyva, inovacijas kuriantys bendrovės „Energijos skirstymo operatorius“ (ESO) specialistai teigia, kad tai jau yra realybė. Pavyzdžiui, hibridinė generacija, kuomet saulės ir vėjo jėgainės dirba suderintu režimu, ir gali pakeisti viena kitą ...
nuotrauka
2021-12-16 09:46
Darnios miestų ir infrastruktūros plėtros bendrovė „YIT Lietuva“ pasirašė dvi sutartis su Vilniaus miesto savivaldybe. Bendrovei patikėti rytinės bei pietinės sostinės dalies gatvių remonto ir priežiūros darbai. Maksimali jų vertė sieks 20 mln. eurų be PVM.
nuotrauka
2021-12-15 06:58
Kitąmet Susisiekimo ministerija daugiausia dėmesio planuoja skirti strateginių geležinkelių ir kelių transporto jungčių plėtrai, žaliajai transporto transformacijai, skaitmenizacijai ir transporto inovacijoms skatinti. 2022 metais susisiekimo sektoriui numatoma apie 949 mln. eurų iš valstybės biudže...

Statybunaujienos.lt » Infrastruktūra

nuotrauka

Algirdas Reipas: „Ne lipdukas rodo, kad įmonė „žalia“

Atliekų tvarkymas pilnas paradoksų. Žmonės nori, kad atliekos būtų sutvarkytos, bet priešinasi konteinerių ir aikštelių įrengimui prie namų. Įmonės tiekia į rinką neperdirbamas pakuotes, bet...
nuotrauka

Apdovanotas UAB „Gelgaudiškio gelžbetonio“ gaminys viešojo transporto aikštelėms saugias sąlygas kuria ne tik riboto judumo žmonėms

Statybos pramonės grupėje UAB „Gelgaudiškio gelžbetonis“ gaminys – plokštė autobusų stotelėms – pelnė „Lietuvos metų gaminio 2021“ aukso medalį. Plokštė sudaro galimybę judėti saugiau, jaust...