2025 m. liepos 7 d. pirmadienis, 17:28:53
Reklama  |  facebook

Mokslininkai: Lietuvai per daug dviejų kogeneracinių jėgainių

2018-02-05 07:07
Mokslininkams jau kurį laiką kelia nerimą Lietuvos užmojis turėti dvi kogeneracines jėgaines. Kaip pastebi Vilniaus Universiteto Chemijos ir geomokslų fakulteto (VU CHGF) Geomokslų instituto doktorantas Justinas Kilpys, turėdama dvi atliekų deginimo gamyklas, mūsų šalis, norėdama patenkinti atliekų poreikį, turės neberūšiuoti šiukšlių. Toks sprendimas prieštarauja Europos komisijos kovos su klimato kaita strategijai ir žiedinės ekonomikos skatinimui.
nuotrauka
Turėdama dvi atliekų deginimo gamyklas, mūsų šalis, norėdama patenkinti atliekų poreikį, turės neberūšiuoti šiukšlių. Asociatyvi pexel.com nuotr.


Žiedinė ekonomika – atsinaujinanti sistema, kurioje neturėtų likti atliekų. Pasak J. Kilpio, privalome skatinti rūšiavimą tam, kad vėliau būtų galimybė medžiagas perdirbti. Tai reiškia, kad viskas, ką naudojame, turi būti kuriama taip, kad tarnautų kuo ilgiau, vėliau išardoma arba taisoma, perdirbama ir vėl naudojama.

Visos pasaulio šalys, išskyrus JAV, pasirašė Paryžiaus klimato kaitos susitarimą, kuris valstybes įpareigoja mažinti atmosferos taršą ir užtikrinti, kad temperatūra Žemėje nepakiltų daugiau 2 °C lyginant su priešindustriniu laikotarpiu. Europos Sąjunga (ES) turi sudariusi savo klimato kaitos švelninimo strategiją ir yra išsikėlusi tikslą iki 2030 m. sumažinti CO2 emisijas 40 proc.

Sausio viduryje vykusio balsavimo metu ES taryba nusprendė, kad taršos mažinimas galėtų prasidėti nuo 2019 metų gegužės, o ne nuo 2021 metų, kaip buvo planuota anksčiau. Lietuva ir Malta buvo vienintelės šalys, kurios vetavo šį pasiūlymą. Lietuvos atstovai tokį savo sprendimą motyvavo augančia tarša žemės ūkio ir transporto sektoriuose bei papildomų taršos kvotų poreikiu.

„Mes turime sumažinti taršą bent 40 proc. iki 2030 m. Tačiau atspirties data, nuo kurios skaičiuojama šio rodiklio procentinė išraiška yra 1990-ieji. Prisiminkime, kad 1990–1992 metais sugriuvo ypač tarši Sovietų Sąjungos sukurta pramonė Lietuvoje. Todėl Lietuvoje taršos rodikliai tais metais sumažėjo beveik 60 proc. Taigi, mes savo klimato kaitos tikslus jau įgyvendinome 1992 metais. Ką darysime toliau?“, – klausia ekspertas.

Kiek pasiekėme kovoje su klimato kaita

Klimatas per 4 milijardus metų nuolat keitėsi dėl žemės orbitos parametrų kaitos ciklų, geologinių procesų, bet pokyčiai vykdavo tūkstantmečiais. Ledynmečiai ir po jų ateidavę šiltesni laikotarpiai neatsirasdavo staiga – procesai užtrukdavo tūkstančius metų.

„97 proc. mokslininkų teigia, kad šiuo metu klimatas keičiasi dėl žmonių veiklos. Mes kalbame apie pokyčius, kurie įvyko vos per 200 metų. Pati ryškiausia kaita vyko po Antrojo pasaulinio karo. Per visą Žemės geologinį laikotarpį nėra buvę, kad planetos vidutinė metinė temperatūra pasikeistų vienu laipsniu vos per du šimtmečius. Kokią įtaką 1 laipsnio pokytis daro planetai? Įsivaizduokime, ką reiškia vienas laipsnis žmogui, kurio kūno temperatūra staiga nuo 36,6 °C pakilo iki 37,6 °C“, – pastebi J. Kilpys.

Nors temperatūros pokytis neatrodo didelis, Žemė yra jautri sistema ir ji greitai keičiasi, todėl kiekvienam teks prisitaikyti ir gyventi jau kitokioje planetoje. Tačiau kaip sako J. Kilpys, kova su šia problema atveria ne tik naujus iššūkius, bet ir naujas galimybes.

Rūpindamiesi savimi, pasirūpinsite ir aplinka

Paryžiaus klimato kaitos susitarime numatytas tikslas sustabdyti atmosferos taršą taip, kad temperatūra nepakiltų daugiau nei dviem laipsniais. Tačiau planetos mastu dviejų laipsnių pokytis lems daug pasikeitimų, prie kurių teks prisitaikyti kiekvienam. Temperatūros kaita sukelia negrįžtamus procesus, gamtos reiškinius, dėl kurių augalai, gyvūnai ir visa aplinka bando prisitaikyti prie besikeičiančių sąlygų.

Atliekų rūšiavimo ir ekologijos lyderiais laikomos Skandinavijos šalys. Pasak J. Kilpio, skandinavai labai intuityviai jaučia aplinką. Rūpinimasis gamta, rūšiavimas ir šiukšlių perdirbimas, važinėjimas dviračiais, dyzelinių automobilių keitimas elektromobiliais yra visiškai natūralūs sprendimai. Kita vertus, tai vertinga ir finansiškai. Jie pamatė nišą, kurios Rytų ir Pietų Europos šalys dar nelaiko ekonomiškai pelninga. Priimant šiuos sprendimus, nereikia investuoti milijonų į atliekų perdirbimo jėgainių statybas, o efektas dažnai būna dar didesnis.

Lietuvių mokamų mokesčių už komunalinių atliekų tvarkymą suma tiesiogiai priklauso nuo to, ar žmonės rūšiuoja, ar ne, nes rūšiuojant mažėja atliekų tvarkymo sąnaudos. Tai tampa proga užsidirbti, pavyzdžiui, į atliekų tvarkymo aikšteles pristačius kilogramą kartono, žmogus gali gauti 10 centų, už baltą popierių – 8 centus, ir pan.

Pasak J. Kilpio, atliekų rūšiavimas nėra vienintelis būdas sumažinti neigiamą poveikį aplinkai – yra ir kitų priemonių. Svarbu suvokti savo veiksmų pasekmes aplinkai, žinoti klimato kaitos pėdsaką ir išsiugdyti teigiamus įpročius, kurie gali būti labai naudingi sveikatai: dažniau važinėti dviračiu, riboti mėsos vartojimo kiekį, rinktis ekologiškus kūno higienos ir namų priežiūros produktus. Naudodami mažiau aplinkai pavojingų medžiagų, rūpinsimės ir savimi, ir gamta. 

Statybunaujienos.lt



Infrastruktūra

nuotrauka
2025-07-07 13:35
Nuo š.m. liepos 1 d. įsigaliojo Energetikos ministerijos inicijuoti pokyčiai, kuriais siekiama skatinti gyventojus ir verslus efektyviau išnaudoti ESO technines sąlygas, skirtas saulės elektrinių įrengimui bei energijos kaupimo sprendimams. Nuo šiol gaminantys vartotojai, įsirengę elektrinę ar kitus...
nuotrauka
2025-07-03 08:55
„Via Lietuva“, siekdama kokybiškai prižiūrėti valstybinės reikšmės kelių infrastruktūrą, diegia inovacijas, padėsiančias efektyviau valdyti procesus. Pasitelkiant inovatyvius sprendimus – specialiai dangos būklei vertinti sukurtą mobilią aplikaciją – planuojama per keletą metų įvertinti visą pėsčiųj...
nuotrauka
2025-07-02 12:55
AB „Via Lietuva“ tęsia darnaus judumo infrastruktūros plėtrą prie valstybinės reikšmės kelių – pasirašytos dvi sutartys dėl pėsčiųjų ir dviračių takų, kurių bendras ilgis apie 4,3 km, įrengimo Palangoje. Planuojama, kad naujai įrengta infrastruktūra palangiškiai ir kurorto svečiai galės naudotis jau...
nuotrauka
2025-07-01 15:27
Atsinaujinančios energetikos bendrovė „Ignitis grupė" pradeda elektros energijos kaupiklių sistemų (EEKS) parkų projektų įgyvendinimą Lietuvoje. Energijos kaupiklių parkai bus įrengti Kelmės, Mažeikių ir Kruonio apylinkėse. Projektų bendra galia sieks 291 megavatus (MW), o talpa – 582 megavatalandes...
nuotrauka
2025-06-26 10:07
AB „Via Lietuva“ praneša, kad modernizuojant „Via Baltica“ atkarpą nuo Marijampolės iki Lietuvos-Lenkijos sienos jau atlikta daugiau nei 50 proc. visų suplanuotų darbų. Visus paskutinio 12 km kelio A5 Kaunas-Marijampolė-Suvalkai ruožo (nuo 85 iki 97,06 km) darbus numatyta pabaigti iki metų pabaigos,...
nuotrauka
2025-06-25 09:31
Vykdant magistralinio kelio A14 Vilnius-Utena ruožo nuo 64,332 iki 93,726 km kapitalinį remontą, po gausesnių kritulių kelyje A14 Vilnius-Utena, ruože nuo Molėtų iki Utenos, šlaituose susidarė išplovos.
nuotrauka
2025-06-23 13:12
Atsinaujinančios energijos gamyba Lietuvoje sparčiai auga, tačiau kartu daugėja ir neišspręstų klausimų – kaip efektyviai paskirstyti elektros srautus, kaip išnaudoti energijos perteklių, kaip reaguoti į rinkos svyravimus be žmogaus įsikišimo. Šiuos iššūkius spręsti ėmėsi panevėžietis Paulius Leonav...
nuotrauka
2025-06-20 09:53
Generalinės prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo departamentas perdavė teismui baudžiamąją bylą su kaltinamuoju aktu, kuriame vienos Lenkijos Respublikos akcinės bendrovės atstovas kaltinamas davęs kyšį valstybės tarnautojui prilygintam asmeniui – UAB „Enefit Green“ projektų vad...
nuotrauka
2025-06-19 09:23
Lietuvoje vystant kelių infrastruktūrą vis daugiau dėmesio skiriama ne tik darbų mastui, bet ir jų kokybei bei iššūkiams, su kuriais susiduria rangovai ir projektuotojai. Kelių remontas, rekonstravimas, naujų tiesimas – tai sudėtingas inžinerinis procesas, kuriame kiekvienas etapas turi įtakos galut...
nuotrauka
2025-06-18 11:55
Vilniuje tęsiami gatvių atnaujinimo darbai, apimantys dešimtis skirtingų miesto gatvių bei kelių ruožų. Per šiuos metus planuojama ištisiniu būdu išasfaltuoti daugiau nei pusšimtį sostinės gatvių kilometrų. Dalį projektų įgyvendina tvarios miestų ir infrastruktūros plėtros bendrovė „YIT Lietuva“. Da...
nuotrauka
2025-06-18 09:50
Birželio 17 d. baigėsi juridinių asmenų paraiškų teikimas didelės galios elektros energijos kaupimo įrenginių, skirtų teikti balansavimo paslaugas elektros perdavimo sistemos operatoriui, įrengimui. Priemonei buvo skirta 102 mln. eurų.
nuotrauka
2025-06-18 09:37
AB „Via Lietuva“ toliau vykdo darnaus judumo infrastruktūros plėtrą šalyje. Dar šiais metais planuojama pradėti ir iki 2026 m. vidurio įrengti ar sutvarkyti apie 16 pėsčiųjų ir dviračių takų ruožų, kurių bendras ilgis – kiek daugiau nei 50 km.
nuotrauka
2025-06-17 09:11
Dalyje Lietuvos kariuomenės karinių vienetų, strategiškai svarbiausiose vietovėse, jau veikia neseniai įrengtos naujos degalinės. Kituose Lietuvos kariuomenės daliniuose vyksta arba netrukus prasidės degalinių ir kuro saugyklų statybos, kurios leis užtikrinti kuro atsargų tiekimą taikos, krizės ar k...
nuotrauka
2025-06-16 14:34
Viena svarbiausių uostamiesčio jungčių tarp Šilutės plento ir Taikos prospekto netrukus pasikeis neatpažįstamai – tvarkoma ne tik važiuojamoji dalis, bet ir pėsčiųjų bei dviračių takai. Šiandien, birželio 16 d., Klaipėdos meras Arvydas Vaitkus lankėsi Paryžiaus Komunos gatvėje, kur intensyviai atlie...
nuotrauka
2025-06-13 10:58
Panevėžio apygardos teismas atmetė bendrovės „Proit“ prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones, kuriomis buvo siekiama sustabdyti AB „Via Lietuva“ vykdomą elektroninės kelių rinkliavos (e-tolling) sistemos nuomos (EKRIS) konkursą. Tai jau antrasis „Proit“ inicijuotas teisminis bandymas per past...
nuotrauka
2025-06-13 10:54
Atvertas eismas rekonstruotu tiltu per Dubysą Ariogaloje, Raseinių rajono savivaldybėje. Tiltas eismo dalyviams atveriamas net keliais mėnesiais anksčiau nei planuota, o visi statybos darbai turėtų būti baigti liepos pabaigoje.
nuotrauka
2025-06-11 13:58
Šį mėnesį planuojama pradėti Kareivių gatvės atkarpos nuo Verkių g. iki Žirmūnų g. rekonstrukciją. Itin didelius eismo srautus patiriančioje sostinės gatvėje bus siekiama pagerinti situaciją visiems eismo dalyviams – automobilių vairuotojams, dviratininkams ir pėstiesiems, taip pat viešojo transport...
nuotrauka
2025-06-10 11:51
Kauno geležinkelio stotis ir jos prieigos – vartai į miestą, matomi atvykstantiems svečiams ir turistams. Siekiant šią teritoriją padaryti patrauklesnę keliaujantiems, teritorijoje tarp M. K. Čiurlionio gatvės ir stoties pastato pradedami rekonstrukcijos darbai. Čia bus įrengtos patogios „Kiss and R...
nuotrauka
2025-06-10 09:45
Maždaug pusės senesnės statybos Vilniaus daugiabučių namų vidaus vamzdynų būklė yra kritinė. Šių gyvenamųjų objektų inžinerinių tinklų nusidėvėjimas pasiekė tokią ribą, kad ignoruoti padėtį darosi pavojinga. Tai liudija ir kasmet tūkstančiais fiksuojamos avarijos. Specialistai atviri – be gyventojų ...
nuotrauka
2025-06-10 09:20
Elektromobilių įkrovimo tinklo operatorė „Inbalance grid“ pradėjo vasaros plėtros sezoną – startavo nuo Kryžkalnio „Orlen“ degalinių, kur įjungti 8 nauji greitojo įkrovimo taškai A1 kelyje į pajūrį ir iš jo. Iš viso šiais metais „Inbalance grid“ įrengs 54 didelės galios įkrovimo prieigas.

Statybunaujienos.lt » Infrastruktūra