Žiedinė ekonomika – atsinaujinanti sistema, kurioje neturėtų likti atliekų. Pasak J. Kilpio, privalome skatinti rūšiavimą tam, kad vėliau būtų galimybė medžiagas perdirbti. Tai reiškia, kad viskas, ką naudojame, turi būti kuriama taip, kad tarnautų kuo ilgiau, vėliau išardoma arba taisoma, perdirbama ir vėl naudojama.

Visos pasaulio šalys, išskyrus JAV, pasirašė Paryžiaus klimato kaitos susitarimą, kuris valstybes įpareigoja mažinti atmosferos taršą ir užtikrinti, kad temperatūra Žemėje nepakiltų daugiau 2 °C lyginant su priešindustriniu laikotarpiu. Europos Sąjunga (ES) turi sudariusi savo klimato kaitos švelninimo strategiją ir yra išsikėlusi tikslą iki 2030 m. sumažinti CO2 emisijas 40 proc.

Sausio viduryje vykusio balsavimo metu ES taryba nusprendė, kad taršos mažinimas galėtų prasidėti nuo 2019 metų gegužės, o ne nuo 2021 metų, kaip buvo planuota anksčiau. Lietuva ir Malta buvo vienintelės šalys, kurios vetavo šį pasiūlymą. Lietuvos atstovai tokį savo sprendimą motyvavo augančia tarša žemės ūkio ir transporto sektoriuose bei papildomų taršos kvotų poreikiu.

„Mes turime sumažinti taršą bent 40 proc. iki 2030 m. Tačiau atspirties data, nuo kurios skaičiuojama šio rodiklio procentinė išraiška yra 1990-ieji. Prisiminkime, kad 1990–1992 metais sugriuvo ypač tarši Sovietų Sąjungos sukurta pramonė Lietuvoje. Todėl Lietuvoje taršos rodikliai tais metais sumažėjo beveik 60 proc. Taigi, mes savo klimato kaitos tikslus jau įgyvendinome 1992 metais. Ką darysime toliau?“, – klausia ekspertas.

Kiek pasiekėme kovoje su klimato kaita

Klimatas per 4 milijardus metų nuolat keitėsi dėl žemės orbitos parametrų kaitos ciklų, geologinių procesų, bet pokyčiai vykdavo tūkstantmečiais. Ledynmečiai ir po jų ateidavę šiltesni laikotarpiai neatsirasdavo staiga – procesai užtrukdavo tūkstančius metų.

„97 proc. mokslininkų teigia, kad šiuo metu klimatas keičiasi dėl žmonių veiklos. Mes kalbame apie pokyčius, kurie įvyko vos per 200 metų. Pati ryškiausia kaita vyko po Antrojo pasaulinio karo. Per visą Žemės geologinį laikotarpį nėra buvę, kad planetos vidutinė metinė temperatūra pasikeistų vienu laipsniu vos per du šimtmečius. Kokią įtaką 1 laipsnio pokytis daro planetai? Įsivaizduokime, ką reiškia vienas laipsnis žmogui, kurio kūno temperatūra staiga nuo 36,6 °C pakilo iki 37,6 °C“, – pastebi J. Kilpys.

Nors temperatūros pokytis neatrodo didelis, Žemė yra jautri sistema ir ji greitai keičiasi, todėl kiekvienam teks prisitaikyti ir gyventi jau kitokioje planetoje. Tačiau kaip sako J. Kilpys, kova su šia problema atveria ne tik naujus iššūkius, bet ir naujas galimybes.

Rūpindamiesi savimi, pasirūpinsite ir aplinka

Paryžiaus klimato kaitos susitarime numatytas tikslas sustabdyti atmosferos taršą taip, kad temperatūra nepakiltų daugiau nei dviem laipsniais. Tačiau planetos mastu dviejų laipsnių pokytis lems daug pasikeitimų, prie kurių teks prisitaikyti kiekvienam. Temperatūros kaita sukelia negrįžtamus procesus, gamtos reiškinius, dėl kurių augalai, gyvūnai ir visa aplinka bando prisitaikyti prie besikeičiančių sąlygų.

Atliekų rūšiavimo ir ekologijos lyderiais laikomos Skandinavijos šalys. Pasak J. Kilpio, skandinavai labai intuityviai jaučia aplinką. Rūpinimasis gamta, rūšiavimas ir šiukšlių perdirbimas, važinėjimas dviračiais, dyzelinių automobilių keitimas elektromobiliais yra visiškai natūralūs sprendimai. Kita vertus, tai vertinga ir finansiškai. Jie pamatė nišą, kurios Rytų ir Pietų Europos šalys dar nelaiko ekonomiškai pelninga. Priimant šiuos sprendimus, nereikia investuoti milijonų į atliekų perdirbimo jėgainių statybas, o efektas dažnai būna dar didesnis.

Pasak J. Kilpio, atliekų rūšiavimas nėra vienintelis būdas sumažinti neigiamą poveikį aplinkai – yra ir kitų priemonių. Svarbu suvokti savo veiksmų pasekmes aplinkai, žinoti klimato kaitos pėdsaką ir išsiugdyti teigiamus įpročius, kurie gali būti labai naudingi sveikatai: dažniau važinėti dviračiu, riboti mėsos vartojimo kiekį, rinktis ekologiškus kūno higienos ir namų priežiūros produktus. Naudodami mažiau aplinkai pavojingų medžiagų, rūpinsimės ir savimi, ir gamta.