„Lietuvos ir daugelio kitų šalių laukia didžiulės transformacijos: spartėjantis skaitmenizavimas, žengiantis koja kojon su dirbtinio intelekto sprendimais, žiedinės ekonomikos svarba, tvarumo sprendinių realus įgyvendinimas ir rezultatų viešinimas teikiant tvarumo veiklos ataskaitas. Visa tai reiškia sisteminį pokytį“, – sako prof. dr. E. Gimžauskienė.

Pasak jos, pasaulyje atliekamų tyrimų rezultatai rodo, jog tik 10 procentų sėkmingai suformuluotų strategijų yra sėkmingai įgyvendinamos ir pavirsta išmatuojamais finansiniais rezultatais. Didžioji dalis strateginio valdymo problemų kyla ne iš idėjų „bado“, bet iš negebėjimo sėkmingai įgyvendinti strateginius sprendimus.

Būtina išmokti įgyvendinti pokyčius versle

„Viziją, strategiją bei verslo modelio logiką organizacijose tradiciškai formuoja aukščiausio lygio vadovai. Tačiau už realių veiksmų įgyvendinimą yra atsakinga vidurinė grandis. Būtent nuo jos gebėjimo sistemiškai suvokti pokyčio esmę bei pasekmes ir įgūdžio tai perteikti žemesnėms valdymo grandims priklauso, kiek sėkmingi bus pokyčių rezultatai. Vertinant faktą, kad skaitmeninė transformacija ir žiediniai sprendimai yra nūdienos verslo aplinkos objektyvi realybė, pokyčių lyderių įmonėse bei organizacijose reikės visose valdymo grandyse“, – pabrėžia KTU profesorė.

KTU EVF dekanės teigimu, pokyčių įgyvendinime yra svarbūs keli dalykai. Visų pirma – gebėjimas pamatyti ir įvertinti įgyvendinamus sprendimus sistemiškai – organizacijos „big picture“. Nemažiau svarbu yra pokyčių priežasčių ir pasekmių komunikacija. Kitaip tariant – gebėjimas „parduoti“ naujas idėjas per naudos faktorius suinteresuotosioms šalims. Galiausiai – empatija, leisianti pamatuoti nepasitikėjimo priežastis bei abejones. Empatija iš esmės leidžia pajusti darbuotojų pulsą bei pasirinkti tinkamiausius komunikacijos sprendimus.

Edita Gimžauskienė, KTU nuotr.

Vienerių metų studijos – vadovų lyderystei ugdyti

„Verslo administravimo KTU MBA studijos – 10–12 mėnesių verslo krypties studijų programa, skirta pokyčių lyderystės ir atsparumo verslo aplinkoje ugdymui. Šią programą studijuoti pasirinkę vadovai, semsis žinių iš aukšto lygio Lietuvos ir užsienio dėstytojų bei verslo praktikų. KTU MBA atveria galimybę įgyti naujausių srities žinių, lavinti strateginį ir kritinį mąstymą bei pasiruošti pokyčių valdymui.

Nors užsienyje verslo administravimo (MBA) studijų programos yra vykdomos jau seniai, Lietuvoje tiesiogiai sufokusuotų į organizacinių pokyčių lyderystę mokymosi galimybių vadovams nėra daug. KTU MBA yra pirmoji tokio tipo programa mūsų universitete, kuri tiesiogiai padeda ugdyti tarpdisciplinines per realių verslo problemų sprendimus“, – teigia prof. dr. E. Gimžauskienė.

Antrus metus vykdoma Verslo administravimo KTU MBA studijų programą apima keturias tarpdisciplinines sritis: strategiją ir verslo modelius, technologines tendencijas ir transformacijas, inovacijų valdymą ir organizacijos vystymą.

Galės pritaikyti praktikoje

Studijuojantys vadovai įgytas žinias pritaiko praktinių veiklų metu, per kurias yra realizuojami keturi projektai. Šiems projektams įgyvendinti yra skatinama naudoti įmonės ar organizacijos, kuriai vadovauja ar dirba, pavyzdžius.

Programos turinys yra apjungtas į vientisą sistemą, nuosekliai keliaujant nuo strategijos ir verslo modelių, susipažįstant su technologinėmis tendencijomis ir transformacijomis, išgryninant inovacijų valdymo bei organizacijos vystymo aspektus. Taigi, studijuojantys, kurių įmonės yra nagrinėjamos projektuose, gauna papildomą naudą – sprendimus, kurie testuojami studijose, vėliau bus galima pritaikyti praktikoje.

„Tradiciškai MBA studijos yra orientuotos į atskiras vadybines bei verslo funkcijų disciplinas tokias kaip žmogiškieji išteklius, marketingas, finansus ir t.t. Šioje programoje klasikinės vadybos ir verslo disciplinos yra integruotos bei papildytos technologiniu pobūdžio turiniu. Tai – vienas iš pagrindinių KTU MBA programos išskirtinumų, kuriančių vertę“, – sako KTU EVF dekanė.

KTU Mechanikos ir inžinerijos fakulteto (MIDF) dekanas dr. Andrius Vilkauskas padės vadovams technologinio projekto metu atpažinti ir pritaikyti naujausias technologijas įmonių veikloje. Jo teigimu, istoriškai žvelgiant, iki antrosios ar trečiosios pramonės revoliucijos verslo modeliai skatino vystytis tam tikras technologijas. Tačiau ilgainiui, verslo modeliai ir technologinės naujovės apsikeitė vietomis.

„Kartu su mokslo pažanga, technologijos ėmė keisti pačius verslo modelius. Pavyzdžiui, atsiradus internetui, pardavimų procesas visiškai pasikeitė – atsirado elektroninė prekyba, be kurios šiandieninės rinkos neįsivaizduotume. Todėl dažnai kyla klausimas: kas turi didesnę įtaką verslui? Ar pati idėja, koks turėtų būti verslo modelis, ar atsiradusios technologijos, kurios skatina naujų modelių atsiradimą. Vadinasi, vadovai privalo stebėti technologijas, skatinti jų pažangą ir tinkamiausiu momentu gebėti jomis pasinaudoti, kad verslas uždirbtų daugiau“, – sako dr. A. Vilkauskas.

Andrius Vilkauskas, KTU nuotr.

Kontaktiniai susitikimai – 3 kartus per mėnesį

Verslo administravimo KTU MBA studijų programa prisitaiko prie vadovų įtempto gyvenimo būdo – vykdoma hibridiniu mokymosi modeliu. Kontaktiniai susitikimai yra galimi vadovams patogioje lokacijoje 3 dienas per mėnesį (ketvirtadieniais, penktadieniais ir šeštadieniais), o kiti užsiėmimai – nuotoline mokymosi forma.

„Vadovų studijų vertė yra ne tik žinios, bet ir praktikos, gaunamos paskaitų metu. Viena iš esminių MBA studijų verčių yra naujų pažinčių tinklas. Tai reiškia galimybę vienas kitą pažinti, dalintis patirtimi ir mokytis vieniems iš kitų. Todėl labai svarbu yra surinkti studijuojančių grupę, kurios vadybinės patirtys yra panašios. Dėl šios priežasties stojimo procesas į šią programą taip pat kiek kitoks, nei įprastai: vykdomi motyvaciniai pokalbiai, be to, norintieji studijuoti verslo administravimo KTU MBA programą, turės pateikti su studijų programa susijusią esė. Tai leis geriau susipažinti kandidatais ir suformuoti homogenišką studijuojančių grupę“, – pasakoja prof. dr. E. Gimžauskienė.