Vandenilis laikomas viena svarbiausių ateities energetikos grandžių, galinčių padėti mažinti iškastinio kuro naudojimą srityse, kuriose elektrifikacija yra sudėtinga – sunkiojoje pramonėje, transporte, chemijos sektoriuje ar energijos kaupime. Lietuvoje jau vystomi pirmieji žaliojo vandenilio projektai, todėl naujas reguliavimas tampa būtina sąlyga tolesnėms investicijoms ir infrastruktūros plėtrai.

Vandenilis – naujas Lietuvos energetikos sektoriaus pagrindas

„Šiuo įstatymu pradedame kurti visiškai naują energetikos sektorių Lietuvoje. Įstatymas padės pamatus naujai energetikos sričiai, sudarys sąlygas saugiai vystyti vandenilio infrastruktūrą, skatinti žaliojo vandenilio gamybą, pramonės dekarbonizaciją ir Lietuvos integraciją į būsimą Europos vandenilio rinką“, – teigia laikinai einantis energetikos ministro pareigas Žygimantas Vaičiūnas.

Pasak jo, žaliasis vandenilis jau nebėra vien ateities technologija – Lietuvoje įgyvendinami konkretūs projektai Vilniuje ir Klaipėdoje rodo augantį šios energijos rūšies poreikį.

Žaliasis vandenilis gaminamas naudojant elektros energiją iš atsinaujinančių energijos išteklių, todėl jo gamybos metu neišskiriamas anglies dioksidas. Praktinė šios technologijos nauda ypač svarbi pramonei – vandenilis gali pakeisti gamtines dujas ar kitą iškastinį kurą gamybos procesuose, sumažinti įmonių priklausomybę nuo iškastinių išteklių ir padėti pasiekti klimato neutralumo tikslus.

Naujas reguliavimas apims visą vandenilio grandinę

Vandenilio įstatymo paketas nustatys pagrindines sektoriaus veiklos taisykles – nuo gamybos iki galutinio vartojimo. Bus reglamentuojama vandenilio gamyba, perdavimas, skirstymas, saugojimas, tiekimas, prekyba ir naudojimas.

Taip pat bus nustatyti infrastruktūros plėtros, licencijavimo, leidimų išdavimo bei techninės saugos reikalavimai. Tai sudarys aiškesnes sąlygas investuotojams ir įmonėms, planuojančioms diegti vandenilio gamybos įrenginius ar naudoti šią energijos rūšį savo veikloje.

Vandenilio sektoriaus priežiūrą vykdys Valstybinė energetikos reguliavimo taryba (VERT). Ji prižiūrės skaidrų rinkos veikimą, išduos reikalingas licencijas ir leidimus bei reguliuos infrastruktūros paslaugų tarifus.

Numatoma, kad vandenilio perdavimo infrastruktūra būtų laikoma nacionaliniam saugumui svarbiu objektu, todėl jos plėtrai būtų taikomi papildomi patikimumo ir saugumo reikalavimai.

„Nordic-Baltic Hydrogen Corridor“ gali sustiprinti Lietuvos energetinį vaidmenį

Naujasis teisinis reguliavimas sudarys sąlygas įgyvendinti vieną svarbiausių regioninių projektų – vandenilio perdavimo infrastruktūros projektą „Šiaurės ir Baltijos šalių vandenilio koridorius“ (angl. „Nordic-Baltic Hydrogen Corridor“).

Šis Europos Sąjungos bendro intereso projektas kartu su Lietuva įgyvendinamas bendradarbiaujant penkioms šalims partnerėms – Suomijai, Estijai, Latvijai, Lenkijai ir Vokietijai.

Planuojamas vandenilio dujotiekio tinklas galėtų tapti svarbia jungtimi tarp Šiaurės Europos šalių ir platesnės Europos vandenilio rinkos. Lietuvai tai reikštų galimybes pritraukti investicijas į didelės galios elektrolizės įrenginius, skirtus žaliojo vandenilio gamybai, orientuotai ne tik į vidaus poreikius, bet ir eksportą.

Tokios investicijos galėtų didinti elektros energijos iš atsinaujinančių šaltinių poreikį, skatinti naujų elektrinių plėtrą, kurti darbo vietas bei stiprinti šalies energetinį saugumą.

Vandenilis gali tapti sprendimu pramonės ir transporto transformacijai

Ekspertai vandenilį vertina kaip vieną iš pagrindinių įrankių mažinant sektorių, kuriuose sudėtinga visiškai pereiti prie tiesioginės elektros energijos naudojimo, išmetamą anglies kiekį.

Pramonėje žaliasis vandenilis gali būti naudojamas aukštos temperatūros procesuose, metalurgijoje, trąšų ir chemijos gamyboje. Transporto sektoriuje jis gali tapti alternatyva sunkiasvoriams automobiliams, laivybai ar kitoms transporto rūšims, kur baterijų sprendimai nėra pakankamai efektyvūs.

Be to, vandenilis gali veikti kaip energijos kaupimo priemonė – perteklinė atsinaujinančių šaltinių pagaminta elektros energija gali būti panaudojama vandenilio gamybai ir vėliau grąžinama į energetikos sistemą.

Įstatymų paketas keliauja į Seimą

Vandenilio įstatymo projektas ir susiję teisės aktų pakeitimai toliau bus svarstomi Lietuvos Respublikos Seime. Priėmus naują reguliavimą, Lietuva turės pirmąją teisinę sistemą, skirtą sparčiai besiformuojančiam vandenilio sektoriui.

Naujos taisyklės turėtų tapti pagrindu žaliojo vandenilio rinkos kūrimui, padėti pritraukti investicijas ir sudaryti sąlygas Lietuvos energetikos bei pramonės sektoriams pereiti prie mažiau taršios ateities.