Infliacinis spaudimas, geopolitinė įtampa, tiekimo grandinių sutrikimai, pinigų politikos griežtėjimas ir kiti tarptautiniai iššūkiai privertė Lietuvos ekonomiką stabtelėti. Lietuvos statistikos departamento skelbiamo išankstinio įverčio duomenimis, 2022 m. antrąjį ketvirtį, palyginti su ankstesniu ketvirčiu, ekonomika sumenko 0,4 proc. Daugiausia prie tokios ekonomikos raidos prisidėjo transporto ir saugojimo, nekilnojamo turto operacijų veiklos.

Šių metų antrąjį ketvirtį apdirbamosios gamybos raida buvo viena iš palankiausių tarp ekonominių veiklų. Nors AB „ORLEN Lietuva“ planinis remontas ir AB „LIFOSA“ uždarymas reikšmingai neigiamai paveikė bendrus veiklos rezultatus, atskirų sektorių rodikliai buvo gana teigiami. Šių metų antrąjį ketvirtį tik gana nedidelės dalies veiklų pardavimai, apskaičiuoti palyginamosiomis kainomis ir įvertinus sezoninių veiksnių poveikį, buvo mažesni nei pirmąjį ketvirtį. Daugelis šių veiklų sietinos su medienos ir metalo apdirbimu ar statybomis, pavyzdžiui, nemineralinių produktų gamyba, pagrindinių metalų ir gaminių iš jų gamyba, medienos gaminių, išskyrus baldus, gamyba. Kartu pravartu pastebėti, kad itin sparčiu tempu antrąjį ketvirtį augo autopramonė bei mašinų ir įrangos gamyba. Tai didelę pridėtinę vertę sukuriančios veiklos. Kad apdirbamoji gamyba sugebėjo palaikyti aukštą aktyvumo lygį šių metų antrąjį ketvirtį, rodo tiek nemažėjantis darbuotojų trūkumas, tiek ir toliau aukštas panaudotų gamybos pajėgumų lygis. Vis dar itin opus yra ir žaliavų bei medžiagų trūkumas. Nors vis daugiau įmonių pradeda įvardyti paklausos trūkumą kaip veiklą ribojantį veiksnį, žvelgiant iš istorinių perspektyvų, tokių įmonių dalis kol kas tebėra gana nedidelė.

Mažmeninės prekybos apyvarta nebeauga. Šių metų antrąjį ketvirtį ši apyvarta, apskaičiuota palyginamosiomis kainomis ir įvertinus sezoninių veiksnių poveikį, buvo beveik tokio paties lygio kaip ir ankstesnį ketvirtį. Teigiamą augusių drabužių ir avalynės, medicinos prekių ir automobilių degalų pardavimų poveikį nurėžė sumažėję informacinių ir ryšių technologijų įrangos ir kitų laisvalaikio prekių, namų apstatymo daiktų ir maisto prekių pardavimai. Šis stabtelėjimas taip pat padėjo šiek tiek sumažinti su šios veiklos plėtra susijusią įtampą, sumažėjo įmonių dalis, įvardijanti darbuotojų trūkumą kaip veiksnį, ribojantį įmonių veiklą. Ir nors daugėja įmonių, kurios teigia, kad jų plėtrą riboja nepakankama paklausa, jų skaičius kol kas yra gana nedidelis – artimas ikipandeminiam laikotarpiui. Kartu svarbu paminėti, kad būtent prekybos įmonių, nurodžiusių, kad jų veiklos niekas neriboja, dalis buvo didžiausia tarp pagrindinių ekonomikos sektorių ir priešingai nei kitose veiklose kol kas ši dalis nenustojo didėti. Vis dėlto, vertinant sektoriaus ateities raidą, itin svarbus vaidmuo teks namų ūkių finansinei padėčiai ir lūkesčiams. Nors kol kas namų ūkių pajamos ir toliau auga sparčiai, o jų finansinės padėties vertinimas reikšmingai nepablogėjo, didelė infliacija ir dėl jos keliamos palūkanų normos, tebesitęsiantis Rusijos karas prieš Ukrainą ir vis stipriau eskaluojama pasaulinės recesijos rizika vėsina gyventojų norą išlaidauti.

Paslaugų sektoriaus raida – fragmentuota. Stebėtas dalies paslaugų sektoriaus veiklų pardavimų mažėjimas, kitų – plėtra. Balandžio–gegužės mėn. labiausiai sumažėjo transporto sektoriaus ir nekilnojamojo turto operacijų veiklos pardavimai, apskaičiuoti palyginamosiomis kainomis ir įvertinus sezoninių veiksnių poveikį. Transporto sektoriaus aktyvumui įtakos turi sankcijos Rusijai bei Baltarusijai ir Europos Sąjungos mobilumo paketas, taip pat sunkumai įsigyjant vilkikus, nekilnojamojo turto operacijų veiklos aktyvumui – mažėjantis nekilnojamojo turto rinkos aktyvumas. Tuo pat metu tokiose veiklose kaip informacija ir ryšiai, profesinė, mokslinė ir techninė veikla ar administracinė ir aptarnavimo veikla pardavimai didėjo. Vis dėlto, net ir daliai paslaugų sektoriaus veiklų didinant pardavimus, padėtis sektoriuje sunkėja. Apklausose dėl verslo tendencijų didėja dalis paslaugų įmonių, nurodžiusių finansinius sunkumus kaip veiklą ribojantį veiksnį. Vis stipriau įmonių plėtrą riboja ir nepakankama paklausa, tiesa, kol kas šis rodiklis yra pakilęs tik iki 2019 m. lygio. Istorinėse aukštumose tebėra dalis paslaugų įmonių, susiduriančių su darbo jėgos trūkumu.

Po palankaus pirmojo ketvirčio antrąjį ketvirtį statybų sektoriaus padėtis suprastėjo. Balandžio–gegužės mėn. darbų apimtis buvo pastebimai mažesnė nei pirmąjį ketvirtį. 

 Po palankaus pirmojo ketvirčio antrąjį ketvirtį statybų sektoriaus padėtis suprastėjo. Balandžio–gegužės mėn. darbų apimtis, apskaičiuota palyginamosiomis kainomis ir įvertinus sezoninių veiksnių poveikį, buvo pastebimai mažesnė nei pirmąjį ketvirtį. Tiesa, ji tebėra artima prieš pandemiją buvusiam lygiui. Svarbu pastebėti, kad atskirų statybos segmentų padėtis skiriasi. Balandžio–gegužės mėn. pastatų – tiek gyvenamosios, tiek negyvenamosios paskirties – statybos apimtis didėjo, o inžinerinių statinių darbų apimtis buvo beveik penktadaliu mažesnė nei metų pradžioje. Ji bene grįžo į praėjusių metų lygį, kai inžinerinių statinių statybos apimtį labai ribojo itin stipriai sumenkusios valdžios sektoriaus investicijos, daugiausia dėl padidėjusių investicinių projektų sąmatų. Vis dėlto, net ir sumažėjus darbų apimčiai, įtampa sektoriuje vis dar yra didelė. Apklausose dėl verslo tendencijų dalis statybos įmonių, nurodžiusių darbo jėgos trūkumą kaip veiklą ribojantį veiksnį, ir toliau yra gana artima didžiausiai reikšmei nuo pasaulinės finansų krizės laikų, o statybos įmonių, patiriančių gamybos įrenginių arba medžiagų trūkumą, dalis – didžiausia nuo duomenų skelbimo pradžios. Taip pat būtent statybos sektoriuje mažiausia dalis įmonių pažymėjo, kad jų veiklą riboja nepakankama paklausa.