Praėjusią savaitę krovininėje Marvelės prieplaukoje Kaune buvo pakrautos keturios įspūdingo dydžio metalinės talpyklos į Vidaus vandens kelių direkcijos operuojamą baržą. Krovinys valstybinės reikšmės vidaus vandens keliu šiandien atplukdytas į Klaipėdos konteinerių terminalą.

Nemunu į Klaipėdą atplukdytos vienos seniausių metalo apdirbimo sektoriaus įmonių Lietuvoje, didžiausios regione slėginių indų gamintojos „Astra“ metalinės talpyklos. Krovinį sudarė 4 talpyklos, skirtos chemijos pramonei, susijusiai su ateities technologijomis. Didžiausios pakrautos talpos parametrai: 22 m ilgio, 6,20 m plotis ir 6,30 m aukštis. Krovinys lapkričio 4 d. buvo pakrautas į baržą Marvelės prieplaukoje. Barža krovinį Nemunu ir Kuršių mariomis į Klaipėdos uostą atplukdė lapkričio 7 d. Barža, siekiant maksimalaus saugumo, krovinį plukdė šviesiuoju paros metu. Iš Klaipėdos uosto stambiagabaritinis krovinys bus plukdomas į Švediją.

Krovinio logistiką koordinavo tarptautinė transporto bei ekspedijavimo paslaugas teikianti įmonė UAB „Permitas”, kurios vadovas Rytis Badaras teigia: „Organizuojant sudėtingus maršrutus jau ne pirmą kartą renkamės vidaus vandens kelią Kaunas-Klaipėda. Dar pernai vasarą turėjome sėkmingą patirtį. Dažnu atveju tik vandens keliais galime plukdyti negabaritinius, sudėtingus krovinius. Kuriant draugišką aplinkai transporto sistemą, tikime, kad krovinių kiekis Nemunu tik didės. Žinoma, tai ir didžiulė ekonominė nauda.”

Kiekvienas unikalus krovinys reikalauja preciziško planavimo ir aukšto visų bendradarbiaujančių šalių profesionalumo. Vandens transportas, kaip rašoma Vidaus vandens kelių direkcijos pranešime, – strategiškai svarbi šalies transporto arterija ir alternatyva sausumos keliams, ekologiškiausias, praktiškai nulinio avaringumo, neriboto pralaidumo galimybių ir ekonomiškai naudingiausias. „Mūsų neriboja nei dydžiai, nei svoriai, tad tai puiki alternatyva stambiagabaritinių ir nestandartinių krovinių gabenimui. Vakarų Europoje vandens transportas – tai plačiai išvystytas krovinių gabenimo būdas, gamtą tausojantis, ekologiškas ir daug pigesnis nei pervežimas keliais“, – cituojamas Vladimiras Vinokurovas, akcinės bendrovės Vidaus vandens kelių direkcijos generalinis direktorius.

Praeitų metų pavasarį Vidaus vandens kelių direkcija pradėjo istorinį Nemuno tvarkymo projektą „TEN-T kelio E 41 modernizavimas", po kurio apie 225 km ilgio upės vagą reguliuos 500 naujų ar atnaujintų esamų hidrotechnikos statinių – bunų. Projekto pabaiga numatyta jau 2023 metais. Bus sudarytos palankios sąlygos krovininei, keleivinei, pramoginei laivybai visu navigacijos laikotarpiu. Tai esminis lūžis gerinant laivybos sąlygas Nemuno upe, taip pat  ir sausmečiu. Didelis darbas jau įvykdytas. Vidaus vandens kelių direkcijos rangovas Nemuno kelio E-41 modernizavimo darbus pradėjo praėjusiais metais, o šiemet planuojama užbaigti jau daugiau nei 80 proc. projekto darbų. Dėl bunų poveikio bus ženkliai lengviau išlaikyti laivakelio projektinius matmenis net ir sausuoju metų laikotarpiu. Žemsiurbių pagalbos reikės, tačiau sąnašų valymo darbų kiekiai bus žymiai mažesni.

„Galime pasidžiaugti, jog 2022 metais visą navigacijos sezoną buvo išlaikyti laivybai reikalingi gyliai, nors šiemet visoje Europoje vandens lygis vandens keliuose buvo nukritęs kaip niekad žemai. Lietuvoje vandens lygio pažemėjimas fiksuotas tik nuo rugpjūčio mėn., nors sąlygos laivybai išliko labai geros“, – cituojamas laivybos direktorius A. Rimas. 

Vidaus vandens kelių direkcijos nuotr.