Aukštasis mokslas – ne dėl savęs, o dėl prestižo?

Tomas Prūsas, Lietuvos inžinerijos ir technologijų pramonės (LINPRA) prezidentas ir Lietuvos pramonininkų konfederacijos (LPK) viceprezidentas, pripažįsta, kad tendencija gera, bet čia pat priduria, jog prieš tai inžineriją besirenkančių jaunuolių skaičius nuosekliai mažėjo bent 15 metų. Negana to, nedžiugina ir Lietuvos demografinė situacija: apskritai gimsta mažiau vaikų, tad studentų skaičiaus augimas yra tik procentinis, bet ne absoliutus.

Oficialiais duomenimis, šiemet stojusiųjų į aukštąsias mokyklas buvo beveik 19 tūkstančių, kai 2023-aisiais – 20,5 tūkst. – tai yra beveik aštuoniais procentais mažiau. Tiesa, universitetai stojančiųjų lygį praktiškai išlaikė (11 489 studentai šiemet, 11 185 – pernai). Didžiausias sumažėjimas stebėtas kolegijose: jei 2023 m. studijas jose rinkosi beveik 9,5 tūkst. jaunuolių, tai šiemet tokių buvo tik 7 466).

LINPRA direktorius Darius Lasionis svarsto, kad pagrindinė tokio sumažėjimo priežastis galėtų būti šiemet įvestas reikalavimas, kad kolegijų studentai turi būti išsilaikę tris brandos egzaminus – lietuvių ir užsienio (anglų) kalbos bei matematikos.

„Daliai abiturientų, nelaikiusių ar neišlaikiusių matematikos (ar kito) egzamino, teko atsisakyti planų studijuoti kolegijose. Vis tik pastebėčiau, kad iš įstojusiųjų į kolegijas, inžinerinių profesijų studijas pasirinkusių studentų skaičius augo: jei 2023 m. iš visų kolegijų pirmakursių inžinerijos mokslų grupę rinkosi 13,7 proc. jaunuolių, tai šiemet tokių buvo jau beveik 17 proc.“, – pabrėžia pranešime cituojamas D.Lasionis.

Tomas Prūsas,

LINPRA prezidentas ir

LPK viceprezidentas.

LINPRA nuotr.

T. Prūsas, kalbėdamas apie tai, pagal kokius kriterijus abiturientai renkasi, kur studijuos (jei apskritai studijuos) toliau, sako, kad šiuose kriterijuose galima įžiūrėti ir tam tikrą „prestižo“ atspalvį – bent jau kaip jį supranta lietuviai: neva, kad mokslai universitete yra kažkuo vertingesni už studijas kolegijose, jau nekalbant apie profesines mokyklas.

„Manau, kad mes, lietuviai pernelyg aktyviai stumiame savo vaikus į aukštąjį išsilavinimą. Realybėje matome, kad yra tikrai daug žmonių, kurie po studijų universitete ar kolegijoje pagal profesiją nedirba ir neplanuoja dirbti. Esu įsitikinęs, kad, turėdami tokią demografinę situaciją, šį požiūrį privalome išgyvendinti ir savo vaikus skatinti įgyti kompetencijų, kurios jiems gyvenime bus iš tikrųjų naudingos: pasakoti apie įvairiausias karjeros galimybes, galimybes mokytis visą gyvenimą, kelti kvalifikaciją ir augintis kompetencijas. Reikia padėti jiems suprasti, kad vertingas kiekvienas gyvenimo kelio pasirinkimas, nes kiekviename yra savų privalumų“, – dėsto T. Prūsas.

Pavyzdžiui, kalbėdamas apie profesines mokyklas, T. Prūsas atkreipia dėmesį, kad šiuo metu Lietuvoje mokslą jose renkasi tik 27 proc. jaunuolių, kai Europos vidurkis – beveik 50 proc.

„Dažnai galima išgirsti, kad – štai, neįstojau į aukštąją, teks stoti į profesinę mokyklą. Apie šį pasirinkimą kalbama pašaipiai, kaip apie antrarūšį. O yra visiškai priešingai: profesinėje mokykloje galima kur kas greičiau išmokti naudingos profesijos ir pradėti pilnavertišką savarankišką gyvenimą“, – sako jis.

Panašu, kad požiūris į profesines mokyklas pamažu gerėja. Tarkim, besirenkančiųjų profesines studijas skaičius, lyginant su pernai metais, šiemet paaugo keliais šimtais: pernai į jas įstojo 19 749 jaunuoliai, šiemet – 20 305 (augimas – beveik 3 proc.). Negana to, šiemet profesinių mokyklų pirmakursiai daugiausiai rinkosi būtent inžineriją: tokių buvo daugiau nei penktadalis (4,5 tūkst.).

Egzaminų rezultatai gerėja, mokytojų trūkumas auga

Pastaraisiais metais stebimas ir didesnis tiksliųjų mokslų baigiamųjų egzaminų populiarumas. Pavyzdžiui, lyginant su 2023-aisiais, valstybinį fizikos brandos egzaminą laikė 240 daugiau abiturientų (iš viso 2032), informacinių technologijų brandos egzaminą – šimtu daugiau nei pernai (2163 jaunuoliai).

Dar įspūdingesni matematikos ir chemijos egzaminų skaičiai: valstybinį matematikos brandos egzaminą šiemet laikė 15540 kandidatų (1200 daugiau nei pernai), o valstybinio chemijos brandos egzamino populiarumas auga jau keletą metų iš eilės: šiemet jį laikė 1373 kandidatai, 2023 m. – 1046, o užpernai – 915 abiturientų.

Nors ši tendencija taip pat optimistinė, LINPRA prezidentas ir LPK viceprezidentas entuziazmu netrykšta. Pasak T. Prūso, jau labai greitai galime turėti kur kas didesnę problemą.

„Jau dabar Lietuvos mokyklose – ypač periferijoje – trūksta kelių šimtų tiksliųjų mokslų mokytojų. Sparta, su kuria mokytojai išeina į pensiją, yra kur kas didesnė nei naujų specialistų įsiliejimas į švietimo sistemą. Negana to, dėl nepalankių darbo sąlygų ir neadekvataus atlyginimo, mokytojai palieka mokyklas ir nesulaukę pensijos, mieliau rinkdamiesi kitą karjeros kryptį“, – konstatuoja T. Prūsas.

Jis pateikia fizikų pavyzdį: kasmet mokslus baigia keliasdešimt šios srities specialistų. Negana to, kad, norint tapti mokytoju, reikia papildomo pedagoginio kredito, sąlygos mokyklose yra nekonkurencingos toms, kurias gali pasiūlyti privatus verslas. Pasak T. Prūso, tokioje realybėje turbūt neturėtų kilti klausimų, ką linkę rinktis tiksliųjų mokslų studijas baigę žmonės.

„Taip pat nėra ir aiškumo, kaip tiksliųjų mokslų mokytojai bus ruošiami artimiausioje ir tolimesnėje ateityje. Apskritai, visa mūsų švietimo sistema, mano nuomone, nenumaldomai artėja prie krizės, kuri pareikalaus ne kosmetinės, bet iš tiesų realios, netgi drastiškos reformos“, – mano T. Prūsas.

Inžinierių paklausa tik augs

Švietimo sistema – ne vienintelė sritis, kuriai artimesnėje ar tolimesnėje ateityje gali grėsti krizė. Atsižvelgiant į prastėjančią demografinę situaciją (ypač Europoje), diskusijas dėl pensinio amžiaus didinimo ir senėjančią visuomenę, akivaizdu, kad reikės ieškoti sprendimų. Vienas tokių sprendimų, pasak LINPRA direktoriaus, galėtų būti skaitmeninimas, automatizacija ir robotizacija.

„Nors dabar apie robotizaciją girdime pačių įvairiausių nuomonių ir argumentų, aš manau, kad gamybinių procesų automatizavimas gali būti tikras išsigelbėjimas ir gal netgi vienintelis realus sprendimas, kovojant su sparčiai senėjančios visuomenės keliamais iššūkiais. Pasitelkę skaitmeninimą ir robotizaciją, mes turime neeilinę galimybę gerinti efektyvumą ir našumą. T. y., toks pat žmonių kiekis su dirbtinio intelekto, automatų ir robotų pagalba gali pagaminti žymiai daugiau produkcijos ir sukurti kur kas daugiau pridėtinės vertės bei uždirbti daugiau. Tačiau kad šis scenarijus taptų realybe, reikia stipriai didinti inžinerines kompetencijas turinčių žmonių skaičių – kad nepritrūktume specialistų, galinčių suprasti, valdyti ir aptarnauti visas tas sistemas, kurių pagalba ketiname remtis“, – pabrėžia D. Lasionis.

Jam pritaria ir T. Prūsas, pasak kurio, ateityje labiausiai reikės būtent pačių įvairiausių inžinerinių pakraipų specialistų – pradedant elektros, energetikos ar žemės ūkio inžinerijos, baigiant mechanikos ar bioinžinerijos.

„Būtent dėl šios priežasties dabar nelabai svarbu, kiek ir kaip sparčiai augs inžinerijos studentų skaičius – nes jų visada trūks, o konkurencija dėl jų tik didės. Tai savo ruožtu reiškia, kad būtent inžinerijos mokslų specialistai ateities pasaulyje galės jaustis saugiausiai tiek dėl savo darbo vietos, tiek dėl gyvenimo kokybės“, – sako T.Prūsas.