ES reikalavimai keis projektavimo praktiką

Statybos sektorius išlieka vienu didžiausių poveikį aplinkai darančių sektorių. Europos Komisijos duomenimis, pastatai Europos Sąjungoje sunaudoja apie 40 proc. visos energijos ir sukuria apie 36 proc. su energija susijusių CO₂ emisijų.

Situacija artimiausiais metais iš esmės keisis. Pagal atnaujintą Pastatų energinio naudingumo direktyvą (EPBD), nuo 2028 ir 2030 metų naujiems pastatams bus privaloma atlikti viso gyvavimo ciklo šiltnamio efektą sukeliančių dujų (GWP) skaičiavimus ir laikytis nustatytų ribinių verčių.

Kauno technologijos universiteto Statybos ir architektūros fakulteto (KTU SAF) mokslininkų teigimu, sektorius šiems pokyčiams dar nėra visiškai pasirengęs. Daugelis rinkos dalyvių vis dar nepakankamai supranta, kokių naujų kompetencijų, darbo metodų ir skaitmeninių įrankių pareikalaus būsimi reikalavimai.

Didžiausia problema – ne reglamentai, o duomenų trūkumas

KTU kartu su Rygos technologijos universitetu ir Talino technologijos universitetu įgyvendina projektą „SUSTAINOVATE“, kurio metu kuriama atviros prieigos skaitmeninė sprendimų palaikymo sistema, jungianti pastatų informacinio modeliavimo (BIM), gyvavimo ciklo vertinimo (LCA) ir šiltnamio efektą sukeliančių dujų skaičiavimo metodikas.

Pasak projekto koordinatorės, KTU SAF profesorės Linos Šeduikytės, šiandien egzistuoja ryškus atotrūkis tarp politinių tikslų ir praktinių galimybių.

„Šiuo metu egzistuoja kritinis atotrūkis tarp politinių ambicijų ir techninės realybės – trūksta patikimų duomenų apie statybines medžiagas, aplinkosauginių produktų deklaracijų (EPD) ir nacionalinių duomenų strategijų. Dėl to net ir gerai suformuluoti reikalavimai gali lemti fragmentuotus ir sunkiai palyginamus rezultatus“, – teigia profesorė.

Mokslininkų atlikta teisės aktų analizė parodė, kad reglamentavimas sparčiai griežtėja, tačiau jo įgyvendinimui vis dar trūksta vieningų metodikų, kokybiškų duomenų bei praktinių skaičiavimo priemonių. Iš Baltijos šalių šioje srityje labiausiai pažengusi yra Estija.

Tvarumą vis dar suprantame pernelyg siaurai

KTU mokslininkų atlikta Lietuvos statybų sektoriaus specialistų apklausa atskleidė, kad tvari statyba dažniausiai vis dar siejama su atskirais sprendimais, o ne su viso pastato gyvavimo ciklu.

Net 88 proc. respondentų tvarumą sieja su žiedine ekonomika, 85 proc. – su energijos efektyvumu ir tiek pat – su mažai anglies dioksido išskiriančiomis medžiagomis. Tuo metu gyvavimo ciklo vertinimą (LCA) kaip svarbią tvarumo dalį įvardijo 72 proc. apklaustųjų, o BIM technologijas – tik 61 proc.

Apklausa taip pat parodė, kad gyvavimo ciklo vertinimo įrankiai nėra laikomi sudėtingais – tik 15 proc. respondentų mano, jog juos sunku įvaldyti, o net 60 proc. neturėjo nuomonės, nes su tokiais įrankiais dar nėra dirbę. Tai rodo, kad pagrindinis iššūkis šiandien yra ne technologijų sudėtingumas, o jų pažinimas ir taikymas praktikoje.

Rinka pasirengusi investuoti į tvaresnius sprendimus

Tyrimo rezultatai paneigia prielaidą, kad didžiausia kliūtis tvariai statybai yra papildomos išlaidos. Trečdalis apklaustųjų nurodė sutiktų mokėti 6–10 proc. daugiau už tvaresnius sprendimus, dar 21 proc. būtų pasirengę investuoti 11–20 proc. daugiau. Tik 7 proc. respondentų teigė visiškai nenorintys papildomai mokėti už didesnį pastatų tvarumą.

Pasak mokslininkų, tai rodo, kad didžiausi iššūkiai slypi ne rinkos nusiteikime, o duomenų infrastruktūros, skaitmeninių sprendimų ir specialistų kompetencijų srityse. Todėl, artėjant naujiems Europos Sąjungos reikalavimams, būtina ne tik kurti pažangius įrankius, bet ir stiprinti visų statybų rinkos dalyvių pasirengimą juos taikyti praktikoje.