2021 birželio 22 d. antradienis, 23:51
Reklama  |  facebook

Nuo spūsčių iki gamtos stichijų padarinių: kas išspręs šiuolaikinių miestų problemas?

2020-07-09 10:25
Daugėjant gyventojų miestuose, kartu didėja ir problemos, tiesiogiai susijusios su gyventojų veikla – aplinkos tarša, eismo įvykiai ir spūstys, teritorijų užstatymas, neracionalus energijos naudojimas. Kaip užtikrinti sveiką, saugų ir patogų gyvenimą miestuose?
nuotrauka
VGTU nuotr.


Minimos įmonės
Vilnius Tech Aplinkos inžinerijos fakultetas,
Jonavos r. savivaldybė,

Dabar miestuose gyvena per 50 proc. pasaulio gyventojų. Skaičiuojama, kad 2050-aisiais šis rodiklis išaugs iki 75 procentų. Lietuva jau artėja prie šių skaičių – Statistikos departamento duomenimis, 2019 m. Lietuvos miestuose gyveno 67,1 proc. nuolatinių šalies gyventojų.

Pasak miestų planavimo specialistės, Vilniaus Gedimino technikos universiteto (VGTU) Aplinkos inžinerijos fakulteto profesorės Marijos Burinskienės, cituojamos VGTU pranešime, planuojant miestus dėmesys turi susitelkti į gyventojus.

„Visų pirma, miestas turi būti patogus žmogui, jam čia turi būti gerai. Stabėdami, kaip sparčiai vystosi technologijos, turėtume jas taikyti taip, kad miestas būtų išmanus – kad būtų paprasta ir aišku, kaip ir kada jis turi būti apšviestas, kur reikia išdėstyti takus ir kelius, kaip užtikrinti jų saugumą, kokios turi būti viešosios erdvės, kaip turi būti prisitaikyta prie gamtos stichijų, kad liūtys nekeltų didelių problemų arba stipraus vėjo ruožai nepaliktų aplinkos išdarkytos. Tai tik keletas pavyzdžių, bet jie parodo esmę – svarbiausia, kad taikomos technologijos būtų palankios žmogui ir kurtų jam tinkamą aplinką“, – sako VGTU profesorė.

Viena didžiausių problemų – susisiekimas

Kiekvienas miesto gyventojas nori greitai, patogiai ir saugiai pasiekti savo kasdienius kelionės tikslus – darbą, mokyklą, studijas, laisvalaikio užsiėmimus, pramogas. Tam užtikrinti būtinas susisiekimo planavimas, organizavimas, srautų valdymas. Anot VGTU profesorės, tai bene didžiausia šiandienos miestų problema.

„Jei kalbėsime apie Lietuvos miestus, dauguma iš karto pasakys, kad juose kyla nuolatinių problemų, susijusių su transportu. Manau, kad kartu susisiekimas yra būtent ta sritis, kur daugiausiai galima taikyti modernias šiuolaikines technologijas, padedančias valdyti srautus ir taip pasiekti gerų rezultatų. Net jei spūsčių mastas skiriasi lyginant, pavyzdžiui, Vilnių ir Širvintas, tačiau abu miestai nėra apsaugoti nuo eismo nelaimių bei jų sukeliamų padarinių“, – atkreipia dėmesį M. Burinskienė.

VGTU nuotraukoje – 
Aplinkos inžinerijos fakulteto profesorė Marija Burinskienė

Geros kokybės susisiekimas būtinas miesto vystymuisi, todėl tinkamas kelių ir geležinkelių transporto sistemų planavimas yra labai svarbus veiksnys bendrame miesto plane. Dar daugiau iššūkių laukia ateityje. „Vienas jų – autonominių automobilių atėjimas. Kad be vairuotojų važiuojantis transportas tinkamai veiktų, reikia gerai paruošti infrastruktūrą“, – sako miestų planavimo specialistė.

Spręsti reikia ne pavienes problemas

Pastaraisiais dešimtmečiais, Lietuvoje vykstant aktyviai miestų urbanizacijai, daugelis naujų teritorijų užstatomos padrikai, tampa tarpusavyje niekaip nesusijusios, neturi suplanuotos reikalingos socialinės ir inžinerinės infrastruktūros. Kartais kuriant atskirus sklypus atsiranda neracionalūs kvartalai, trūksta patogių privažiavimų, nekuriamos bendros viešosios erdvės. Miestas yra labai sudėtingas organizmas su daugybe įvairių socialinių, ekonominių veiksnių, todėl, pasak VGTU profesorės, požiūris į miestą turi būti kompleksinis.

„Šiais laikais nėra pavienių miesto problemų, jos visos yra susijusios tarpusavyje. Specialistai, kurie geba jas spręsti, turi turėti platų kompleksinį požiūrį, kuris apimtų visumą – technines, ekonomines, ekologines, socialines problemas. Reikalingi žmonės, kurie suprastų miestą, jo infrastruktūrą. Tokį darbą turi atlikti profesionalūs kelių, geležinkelių ir miestų inžinieriai“, – sako ji.

Darnaus miesto vystymosi tikslas – planuoti, tvarkyti ir valdyti miestą taip, kad jis būtų ne problemų šaltinis, o priešingai – atviras, verslus, ekologiškas, saugus bei patogus visiems. Kaip vieną iš probleminių vietų pavyzdžių M. Burinskienė pateikia vykdomą renovaciją. „Renovaciją vykdo savo srities specialistai. Bet negalima atnaujinti namo kartu nepakeičiant jo aplinkos. Kad žmogui būtų patogu gyventi, jis turi turėti galimybę prieiti prie pastato, pastatyti šalia automobilį, netoliese turėtų būti žaidimo aikštelė, vieta, skirta vyresnių žmonių poilsiui ir t.t. Taip pat būtina galvoti ir apie žmones su specialiaisiais poreikiais. Ir tai nebūtinai yra neįgalieji. Sunkumų patiria tėvai su vaikų vežimėliais, maži vaikai ir vyresnio amžiaus gyventojai. Gyvenamojoje aplinkoje visiems turi būti patogu“, – akcentuoja VGTU profesorė.

Miestai auga ir regionuose

Miesto plėtra būdinga ne tik sostinei – tarp 10-ies labiausiai per 100 metų išaugusių Lietuvos miestų atsiduria ir Jonava. Pasak Savivaldybių asociacijos prezidento, Jonavos mero Mindaugo Sinkevičiaus, Jonavoje nuolat aktyviai vykdomi stambūs infrastruktūros projektai, kurie skirti moderniai ir patogiai norintiems gyventi Jonavos gyventojams bei miesto svečiams.

A. Reipos nuotraukoje – 
LSA prezidentas ir Jonavos meras
Mindaugas Sinkevičius

„Netrukus Jonavoje bus baigtas remontuoti miesto stadionas, pradėsime statyti naują baseiną ir pėsčiųjų tiltą per judrią Žeimių gatvę. Kartu su šiais projektais Jonavos rajone nuolat vyksta dviračių takų tiesimo darbai, atnaujinamos miesto gatvės ir daugiabučių kiemai, įrengiamos automobilių stovėjimo aikštelės, kuriami nauji parkai ir viešosios erdvės. „Lietuvos geležinkeliai“ nuo 2021-ųjų pradės rekonstruoti senąjį geležinkelio tiltą per Nerį, o ateityje, per Jonavos rajoną tiesiant geležinkelio vėžę „Rail Baltica“, bus statomas dar vienas, ilgiausias Baltijos šalyse geležinkelio tiltas, pertvarkomas ir keičiamas kelių tinklas rajono dalyje“, – apie miesto plėtros planus pasakoja M. Sinkevičius, cituojamas pranešime.

Anot Jonavos mero, rajono savivaldybėje yra iškelta 2021–2027 m. skirta vizija: „Jonavos rajonas – tai kraštas, kuriame patogu gyventi, dirbti, leisti laisvalaikį ir auginti vaikus“. Jai įgyvendinti reikalingi šiuolaikiniai kompleksinį požiūrį turintys specialistai. „Siekdami įgyvendinti šią viziją mes, be jokios abejonės, matome labai didelį kelių, geležinkelių ir miestų inžinerijos specialistų poreikį mūsų savivaldybėje. Šių sričių profesionalai padės spręsti ne tik infrastruktūros atnaujinimo, eismo saugumo, bet ir taršos mažinimo, atliekų tvarkymo, energijos naudojimo problemas“, – sako M. Sinkevičius.

Šiuolaikinių miestų problemų sprendėjai – inžinieriai

VGTU Aplinkos inžinerijos fakultete ruošiami Kelių, geležinkelių ir miestų inžinerijos specialistai studijų metu įgyja žinių apie susisiekimo statinių, kelių, gatvių, geležinkelių planavimą, projektavimą, tiesimą ir priežiūrą, taip pat miestų planavimą ir projektavimą, miestų infrastruktūros priežiūrą ir valdymą. Baigę studijas absolventai geba analizuoti ir vertinti miestų, regionų planavimo problemas ir kurti jų sprendimo strategiją, taikant kompiuterines technologijas rinkti ir interpretuoti inžineriniams, darniosios kelio ir gyvenamosios aplinkos planavimo uždaviniams spręsti būtinus duomenis. Po dvejų nuolatinių studijų metų šios programos studentai gali rinktis iš dviejų specializacijų: Kelių ir geležinkelių inžinerijos arba Miestų inžinerijos.

Pasak VGTU profesorės, ši studijų programa apima daug įvairių sričių – projektavimą, inžineriją, darbą su informacinėmis sistemomis, duomenų analizę, modeliavimą. „Kelių, geležinkelių ir miestų inžinieriai, tai specialistai, kurie nori daryti įtaką miesto kaitai, o tam neužtenka vien urbanistinio sprendimo, reikia ir techninio. Visi šie specialistai dirba su informacinėmis technologijomis, projektavimui naudoja geografines informacines sistemas. Aukštesnio lygio – baigę šios srities doktorantūrą – inžinieriai daug dirba su duomenų bazėmis, tampa duomenų analitikais, geba apdoroti didelius kiekius duomenų, o tai leidžia stebėti visas sistemas, jų pokyčius laike“, – pasakoja M. Burinskienė.

Ji akcentuoja, kad inžinierių darbe netrūksta ir žvilgsnio į ateitį bei kūrybiškumo. Viena iš neatsiejamų Kelių, geležinkelių ir miestų inžinerijos sričių yra modeliavimas, leidžiantis sukurti tam tikrą situaciją ir prognozuoti ateitį. „Modeliuojant yra sukuriamas tam tikras scenarijus ir bandoma įsivaizduoti, kaip į naujas aplinkybes reaguos transporto srautai, pėstieji ir kiti. Inžinieriaus darbas yra neatsiejamas nuo kūrybiškumo. Pavyzdžiui, erdvių planavime – kaip aplinką padaryti įdomesnę, patrauklesnę, patogesnę. Tikslas vienas – kad žmogui būtų patogu gyventi mieste. Labai dažnai mes kalbame apie tai, kad miestas turi būti darnus, išmanus, subalansuotas – kad tai pavyktų įgyvendinti, mes turime stebėti aplinką ir daryti išvadas“, – pabrėžia miestų planavimo specialistė. 
Statybunaujienos.lt




Infrastruktūra

nuotrauka
2021-06-21 16:29
Susisiekimo ministerija informuoja, kad vienintelį šalies magistralinį kelią su betono danga – A14 Vilnius–Utena – siekiama visiškai rekonstruoti iki 2025 m. pabaigos. Šio kelio rekonstravimo planą ir numatomus darbų etapus susisiekimo ministras Marius Skuodis pristatė Utenoje vykusiame susitikime s...
nuotrauka
2021-06-21 15:47
Gegužės mėnesio pradžioje iš dalies pradėjus leisti eismą Liepkalnio–Žirnių g.–Minsko pl. sankryža ir naujuoju viaduku, vairuotojams buvo kilę sunkumų dėl tebevykstančių darbų eismo juostose ir jų pakraščiuose. Jau nuo šiandien, birželio 21 d., situacija sankryžoje pagerės, nes atidaroma nuovaža į d...
nuotrauka
2021-06-21 15:39
Norėdami gyventi patogiai, naudojame, nors ir ekonomiškesnių, bet daugiau elektros prietaisų. Šiuo metu elektrai išgauti dažniausiai yra deginamas iškastinis kuras. Visgi, situacija keičiasi – siekiant užtikrinti tvarią žmonijos ateitį, vis intensyviau ieškoma sprendimų, padedančių pereiti prie švar...
nuotrauka
2021-06-21 14:22
AB Vilniaus šilumos tinklai (VŠT) tęsia nematomo Vilniaus atnaujinimą, todėl šiandien prasideda pirmieji šilumos trasų rekonstrukcijos darbai Vokiečių gatvės pėsčiųjų alėjoje. Siekiant sumažinti nepatogumus gyventojams ir verslui, darbai bus atliekami keliais etapais. Taip pat startuoja ir ilgiausią...
nuotrauka
2021-06-18 10:24
VĮ Lietuvos automobilių kelių direkcija informuoja, kad įpusėjo Lentvario pervažos rekonstrukcija: sėkmingai užbaigta sudėtingiausia šio projekto dalis – gelžbetoninių tunelio konstrukcijų stūmimas po geležinkelio bėgiais, nestabdant traukinių eismo.
nuotrauka
2021-06-11 10:00
Pavasario pradžioje „Vilniaus vandenys" paskelbė aukcione parduodanti dalį bendrovei priklausančių, Vilniaus senamiestyje, Bernardinų sode esančių pastatų. Aukcionas buvo sėkmingas, nebenaudojami pastatai parduoti už triskart didesnę nei pradinę kainą. Gautus pinigus bendrovė nusprendė skirti sparte...
nuotrauka
2021-06-10 09:25
Vilniaus rajone pradedami valstybinės reikšmės rajoninio kelio Bendoriai-Riešė-Kalinas pusės kilometro ruožo ir tilto per Riešės upę rekonstrukcijos darbai. Rekonstrukcijos darbus Lietuvos automobilių kelių direkcijos užsakymu atliks darnios miestų ir infrastruktūros plėtros bendrovė „YIT Lietuva“. ...
nuotrauka
2021-06-09 10:05
„LTG Infra“ po konsultacijų su rinka patikslino reikalavimus ir skelbia atnaujintą konkursą dėl geležinkelio tilto per Nerį statybos rangos darbų. Šalia Jonavos planuojamas įrengti tiltas bus sudėtingiausias „Rail Baltica“ inžinerinis įrenginys ir ilgiausias geležinkelio tiltas Baltijos šalyse.
nuotrauka
2021-06-09 09:43
Energetikos ministerija skirs papildomą 2,4 mln. finansavimą iš Sanglaudos fondo žmonėms, norintiems įsirengti saulės elektrines. Baigus vertinti per balandžio mėnesį pateiktas paraiškas 1,5 mln. eurų buvo skirti 881 gyventojui saulės elektrinėms iš elektrinių parkų įsigyti.
nuotrauka
2021-06-08 11:03
Kasmet Nacionalinė žemės tarnyba (NŽT) išduoda apie 18 tūkst. sutikimų tiesti susisiekimo komunikacijas, inžinerinius tinklus bei statyti jiems funkcionuoti būtinus statinius valstybinėje žemėje.
nuotrauka
2021-06-07 10:24
AB „Kelių priežiūra“ nuo liepos 1 d. šalies šiaurės ir vakarų regionuose įsikūrusios kelių tarnybos bus aprūpintos iš atsinaujinančių energijos šaltinių pagaminta elektros energija. Tai sudarys beveik 50 proc. visos bendrovės perkamos elektros energijos.
nuotrauka
2021-06-04 18:05
Šilumos perdavimo tinklų Plungės mieste statybos ir rekonstravimo projektą įgyvendins konkursą laimėjusi „Požeminių darbų“ įmonė.
nuotrauka
2021-06-04 10:56
Balandžio mėnesį, kuomet gyventojai galėjo teikti paraiškas saulės elektrinėms įsirengti, Aplinkos projektų valdymo agentūra (APVA) sulaukė beveik 4200 prašymų. Iš jų beveik 4050 atitiko finansavimui gauti keliamus reikalavimus. Bendra jų prašoma suma siekia beveik 11 mln. eurų.
nuotrauka
2021-06-02 08:53
UAB Merko statyba stato vėjo jėgainių parką Anykščių rajone pagal sutartį su bendrove „Anykščių vėjas“. Sutarties vertė viršija 4 mln. eurų, darbus planuojama baigti 2021 m. rugsėjį.
nuotrauka
2021-06-02 07:50
Autonominės saulės elektrinės tapo prieinamos beveik visiems namų savininkams. Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos (Statybos inspekcija) pastebi, kad padaugėjo atvejų, kai gyventojams, nusprendusiems ant pastato stogo ar žemės sklype sumontuoti saulės el...
nuotrauka
2021-05-28 07:15
Pandemija spartina verslo įmonių sprendimus – verčia ieškoti tvarių ir pačių racionaliausių. UAB „Požeminės linijos“ (POLI) pasirinko įveikti pandemijos iššūkius ir užsitikrinti stabilumą naujomis technologijomis, sprendimais, leidžiančiais efektyviau, kokybiškiau ir pigiau atlikti darbus.
nuotrauka
2021-05-27 09:51
„Ignitis grupė“ pirmą kartą pagamino elektros energiją Lenkijoje, čia plėtojamame Pomeranijos vėjo elektrinių parke. Viename iš didžiausių tokio tipo parkų Lenkijoje pagaminta elektra į tinklą buvo perduota atlikus techninius bandymus.
nuotrauka
2021-05-19 14:57
Kuršėnuose esančiame saulės elektrinių parke nuo šiol gyvena beveik 50 avių kaimenė. Tai pirmasis Lietuvoje saulės parkas, kuriame žolę rupšnos nykstančios baltiškos avys – škudės. Šis saulės energijos bendrovės „Saulės grąža“ sprendimas leis tiekti dar žalesnę energiją vartotojams.
nuotrauka
2021-05-19 08:45
Vakar „LitPol Link“ keitiklių stotį, esančią prie Alytaus, atgabentas ir iškrautas galingiausias Baltijos šalyse autotransformatorius. Tai yra vienas iš kertinių įrenginių, reikalingas užbaigti Lietuvos ir Lenkijos elektros sistemų jungties „LitPol Link“ išplėtimo projektą.
nuotrauka
2021-05-18 09:47
Gaminančių elektros vartotojų skaičius Lietuvoje jau perkopė 10 tūkst., ir vien per pirmuosius keturis šių metų mėnesius jie pagamino daugiau elektros energijos nei per visus 2019 m.

Statybunaujienos.lt » Infrastruktūra