Sąrašai, kaip praneša Aplinkos ministerija, bus taikomi per poveikio aplinkai vertinimą, įvardijant reikšmingą neigiamą vizualinį poveikį vertingiausiems Lietuvos peizažams, panoramoms. Iš šių apžvalgos taškų aukšti statiniai galės būti iš dalies matomi, užtat turės nedominuoti.

Numatyti 395 apžvalgos taškai su griežtais reikalavimais

Pirmajame sąraše numatyti 395 apžvalgos taškai – piliakalniai, apžvalgos bokštai, regyklos ir pan., iš kurių atsiveria vertingiausios, išskirtinės, dažnai lankomos kraštovaizdžio panoramos ir kurioms būtina taikyti giežtus vizualinės apsaugos reikalavimus. Antrajame sąraše – 25 apžvalgos taškai, iš kurių stebimi vizualiai raiškūs gamtos ir nekilnojamojo kultūros paveldo objektai, tokie kaip piliakalniai, dvarų sodybos, bažnyčios.

Aplinkos ministro Simono Gentvilo žodžiais, sąrašai sukuria pusiausvyrą tarp kraštovaizdžio apsaugos ir vėjo energetikos plėtros. „Valstybės institucijos susitarė, ką laikysime vertingu kraštovaizdžiu ir kaip jį apsaugosime. Nauja sisteminė tvarka pakeičia ligšiolinius derinančių institucijų vertinimus pagal subjektyvius principus „gražu-negražu“. Tai išskaidrins poveikio aplinkai vertinimo procesą ir vėjo energetikos plėtotojams padarys jį aiškiai prognozuojamą“, – cituojamas aplinkos ministras.

Numatyti reikšmingų neigiamų aukštų statinių poveikio atvejai

Vertingiausių šalies kraštovaizdžio panoramų ir vizualiai raiškių gamtos bei nekilnojamojo kultūros paveldo objektų apžvalgos taškų sąrašus sudarė Aplinkos ministerija kartu su Valstybine saugomų teritorijų tarnyba ir Kultūros paveldo departamentu.

Sąrašai parengti, kaip rašoma pranešime, siekiant nustatyti aiškius poveikio kraštovaizdžiui vertinimo kriterijus, kad jie būtų taikomi visoms veikloms vienodai, atsižvelgiant į 2021 m. liepą pradėtą tikslinti Poveikio aplinkai vertinimo tvarkos aprašą.

Šiame apraše numatyti atvejai, kada nustatomas reikšmingas neigiamas aukštų statinių poveikis kraštovaizdžiui. Aplinkos ministerijos duomenimis, vertingiausi kraštovaizdžiai sudaro apie 32 proc. šalies ploto. Vadinasi, vertingiausių kraštovaizdžių apsauga nesibaigia sulig jų apibrėžtomis ribomis.

Iš kokių vietų reikia vertinti poveikį panoramoms? 

Aplinkos ministerijos Gamtos apsaugos politikos grupės vadovas Algirdas Klimavičius aiškina, kaip vertinti aukštus statinius, statomus už planavimo dokumentu apibrėžtų vertingiausių kraštovaizdžių ribų, švarių panoramų.

„Iš kokių vietų reikia vertinti poveikį panoramoms? Sprendimas susideda iš dviejų dalių: pirma, dar liepos mėn. patvirtinta taisyklė, kad aukšti statiniai, statomi už vertingiausių kraštovaizdžių arealų, gali būti apžvalgos lauke ne didesniu kaip 2,5 laipsnių vertikalaus matymo kampu, kadangi nuo šios ribos jų vizualinis poveikis laikomas reikšmingu. Antra, vertinimas turi būti atliekamas ne iš bet kokios vietos, o iš patvirtintų apžvalgos taškų. Tokia ir yra šių apžvalgos vietų sąrašų paskirtis“, – cituojamas Algirdas Klimavičius.

Taikant vertikalaus matymo iki 2,5 laipsnio kampu taisyklę, įvertinus siūlomų patvirtinti vertingiausių panoramų apžvalgos taškų padėtį ir darant prielaidą, kad statomos vėjo jėgainės gali būti 250 m. aukščio, teoriškai apskaičiuota, kad reikšmingas neigiamas vėjo jėgainių poveikis gali būti konstatuojamas ir už planavimo dokumentu apibrėžtų vertingiausių kraštovaizdžių ribų – tai yra išplėstiniame daugiau kaip 4 tūkst. kv. km plote, arba 6,4 proc. šalies ploto. Tokie preliminarūs skaičiavimai atlikti neatsižvelgiant į reljefo ypatybes ir į tikrąjį planuojamų vėjo jėgainių aukštį.

Minėtieji sąrašai bus tvirtinami aplinkos ministro įsakymu. Šiuo metu su jais supažindinamos suinteresuotos visuomenės grupės, jie derinami su valstybės institucijomis.

Su sąrašų projektais galima susipažinti čia.

Taškus galima rasti žemėlapyje čia.

Poveikio aplinkai vertinimo (PAV) tvarkos aprašo pakeitimus rasite čia.