Šis ikiteisminis tyrimas buvo pradėtas 2020 metų sausio mėnesį pagal gautą Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos Šiaulių valdybos Pakruojo aplinkos apsaugos inspekcijos pareiškimą. Jame nurodyta, kad aplinkosaugininkai Pakruojo ir Panevėžio rajonuose neplaninio patikrinimo metu rado 731 talpą su neaiškios kilmės pavojingomis naftos produktų atliekomis.

Bylos duomenimis, rašoma Generalinės prokuratūros pranešime, organizuodamas bendrovės darbą, duodamas nurodymus pavaldiems darbuotojams, įmonės direktorius K. B. pažeidė teisės aktų nustatytas aplinkos apsaugos taisykles ir netinkamai laikė bei sandėliavo 1 726 kubinių metrų pavojingų naftos produktų atliekų. Aplinkos apsaugos departamento specialistų skaičiavimu, joms išsiliejus aplinkai padaryta žala siektų daugiau nei 16 mln. eurų.

Tęsiant tyrimą buvo gauta duomenų, kad, būdamas atsakingas už įmonės buhalterinės apskaitos organizavimą, K. B. nuo 2014 metų lapkričio iki 2020 metų sausio buhalterinėje apskaitoje neįformino įsigytų atliekų už daugiau nei 1,7 mln. eurų. Buvęs įmonės direktorius R. B. metais anksčiau savo ruožtu neįformino naftos produktų pirkimo už daugiau nei 321 tūkst. eurų.

Šiaulių apylinkės teismo nuosprendžiu K. B. pripažintas kaltu dėl jam inkriminuotų nusikalstamų veikų. Jis privalės sumokėti 6 tūkts. eurų baudą. Kaltinamajam R. B. savo kaltę pripažinus tyrimas užbaigtas laidavimu. Teismo sprendimu jam paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – 376 eurų dydžio įmoka į Nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą.

Asmuo teismo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, jeigu jis pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką, visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką, bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą žalą arba įsipareigojo ją atlyginti, jeigu ji buvo padaryta.

Nuosprendis per 20 dienų apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui.