Siekdama perdirbti arba atiduoti perdirbimui visas akmens vatos atliekas, izoliacinių sprendimų kompanija „Paroc“ parengė ir pradėjo vykdyti žiedinės ekonomikos principais pagrįstą 5 veiksmų planą savo gamyklose.
Jau 40 metų „Paroc“ taiko technologiją, kuri leidžia vatos gaminių atliekas susmulkinti ir perdirbti į birią vatą. Supakuota į maišus biri vata tiekiama statytojams kaip puiki statybinė izoliacija perdangų, palėpių ar grindų šiltinimui. Birios vatos gamybai naudojamos ne tik gamybinės atraižos, bet ir per ilgai sandėliuoti, apgadinti ar brokuoti akmens vatos gaminiai. Per metus visos „Paroc“ gamyklos į birią vatą perdirba apie 26 tūkst. tonų perteklinės ir žemesnės kokybės gaminių. Atliekų perdirbimas į birią vatą yra pirmoji „Paroc“ 5 veiksmų plano priemonė.
Antra priemonė – naudojimui netinkamų gaminių perdirbimas į žaliavą. Nekokybiški ar pertekliniai akmens vatos gaminiai gali būti susmulkinami ir panaudojami kaip žaliava naujų akmens vatos gaminių gamybai
Tokiu būdu perdirbant akmens vatos gaminius nebereikia lydyti akmenų, nereikia kitų sudėtingų gamybos procesų. Tai yra energiškai efektyvus ir tvarus akmens vatos perdirbimo būdas. Kasmet „Paroc“ gamyklose į akmens vatos žaliavą perdirbama virš 35 tūkst. tonų perteklinės produkcijos.
REWOOL sistema
Trečioji „Paroc“ atliekų perdirbimo plano priemonė – atliekų surinkimo sistema REWOOL, kuri Švedijoje jau veikia daugiau kaip 20 m. Kai 1996 m. ji buvo pradėta taikyti, REWOOL sistemos idėja buvo paprasta: klientas supakuoja po statybų likusius akmens vatos gaminių likučius ir atveža juos atgal į gamyklą arba pasamdo vežėją juos atvežti. Tada gamykla perdirba likučius į birią vatą arba į žaliavą akmens vatos gaminiams.
Pernai REWOOL sistema buvo pradėta taikyti Suomijoje, kur akmens vatos likučiai perdirbami bendradarbiaujant su 2 įmonėmis.
Šiandien pagal REWOOL sistemą iš akmens vatos atliekų galima pagaminti ir specialius briketus. Atliekų perdirbimas į briketus yra ketvirtoji „Paroc“ plano priemonė.
Gaminant akmens vatą ne tik gaunamas tam tikras jos perteklius, bet ir susidaro kitų gamybinių atliekų, kurios netinka žaliavai arba biriai vatai gaminti. Tačiau didžiąją tokių atliekų dalį galima perdirbti į briketus.
Kas tie briketai? Juos sudaro įvairiuose gamybos etapuose bei integruotuose oro valymo procesuose susidarančios atliekos. Tokios atliekos supresuojamos kartu su betonu ir skalda į briketus.
Pagamintas briketas šiek tiek primena alaus skardinę. Pusę jos turinio sudaro gamykloje susidariusios atliekos, kitą pusę – perdirbtos medžiagos iš kitų šaltinių. Tokius briketus galima naudoti kaip žaliavą gaminant naujus PAROC akmens vatos gaminius. Per metus briketų gamybai yra panaudojama net 69 tūkst. tonų „Paroc“ gamyklų atliekų.
Geležies atskyrimas
Penktoji efektyvaus, žiedinės ekonomikos principais paremto „Paroc“ atliekų perdirbimo plano priemonė yra geležies atskyrimas iš akmens skaldos lydalo, susidarančio žemakrosnėse. Gaminant akmens vatą, pirmiausia išlydomi akmenys ir briketai. Šiame etape susidaro geležis, kuri reguliariai pašalinama iš žemakrosnės. Pašalinus žemakrosnėje nusėdusią geležį, lieka lydalas, turintis nedidelį geležies kiekį. Iš šio lydalo gaminama akmens vata, o iš susidariusių lydalo atliekų yra atskiriama geležis. Likęs lydalas grąžinamas į žemakrosnę, iš kurios ir vėl gaminama akmens vata.
Atskirta geležis yra perduodama perdirbti kitoms įmonėms.
Geležies atskyrimo ir išgavimas priemonė yra taikoma visose „Paroc“ gamyklose.
Kaip „Owens Corning“ grupės narė, įmonė „Paroc“ yra įsipareigojusi nuo 2030 m. perdirbti pati arba atiduoti perdirbimui visas gamyklos atliekas. Vilniaus „Paroc“ gamykla nulinį į sąvartynus išmetamų atliekų tikslą pasiekė jau 2020 metais.
Apie „Owens Corning“
„Owens Corning“ – pasaulinė statybai ir pramonei skirtų medžiagų rinkos lyderė. Bendrovė vysto tris verslo veiklos sritis, sutelktas į plataus asortimento izoliacijos, stogo dangų ir stiklo pluošto kompozitų gamybą bei plėtrą. Pasitelkusi 19 000 talentingų darbuotojų 33 šalyse, „Owens Corning“ siūlo inovatyvius gaminius ir tvarius sprendimus, orientuotus į energijos vartojimo efektyvumą, gaminių saugumą, atsinaujinančius energijos šaltinius, ilgalaikę infrastruktūrą ir darbo efektyvumą. Šie sprendimai sukuria esminį išskirtinumą kompanijos klientams ir prisideda prie geresnio pasaulio kūrimo. Pagrindinė „Owens Corning“ būstinė įsikūrusi Toledo mieste (Ohajo valstija, JAV). 2020 m. bendrovės apyvarta sudarė 7,1 mlrd. JAV dolerių. 1938 m. įsteigta bendrovė jau 66 metus iš eilės įtraukiama į stambiausių įmonių sąrašą „Fortune 500®“. Daugiau informacijos rasite apsilankę svetainėje adresu www.owenscorning.com.
Seimas pritarė Želdynų įstatymo pataisoms įstatyme įtvirtindamas, kad savivaldybių atstovaujamosios institucijos galės pačios spręsti dėl didesnių atkuriamosios vertės įkainių nustatymo savo sprendimu saugotinais paskelbtiems želdiniams.
Ketvirtadienį, lapkričio 24 d., Seimas pritarė Gėlo požeminio vandens gavybos gręžinių įteisinimo laikinojo įstatymo pataisoms, numatančioms palengvinimus gyventojams. Nuo 2023 m. įteisinti gręžinius bus dar paprasčiau, o įteisinimo procedūros tais atvejais, kai požeminio vandens išteklių naudojimui...
Kauno apygardos prokuratūros prokuroras teismui su kaltinamuoju aktu perdavė baudžiamąją bylą, kurioje Jonavos rajone veikianti naftos atliekų tvarkymo įmonė kaltinama dėl aplinkos apsaugos pažeidimų. Įtariama, jog įmonės padarytos žalos aplinkai vertė siekia daugiau nei 2,3 mln. eurų.
Tvarumo ataskaitos seniai nebėra naujiena verslo pasaulyje – didelės viešojo intereso įmonės yra įpareigotos atskleisti nefinansinę informaciją jau penkerius metus, o nuo 2024 m. įsigaliosianti direktyva dėl įmonių informacijos apie tvarumą teikimo (angl. CSRD – Corporate Sustainability Reportin...
Kiekvienais metais komunalininkai, atliekų tvarkytojai pastebi, kad nuo spalio iki lapkričio mėnesio vidurio, Vėlinių laikotarpiu, atliekų srautas kapinių teritorijoje padidėja kone dvigubai. Šiuo laikotarpiu žmonės stengiasi aplankyti artimųjų kapavietes ir jas sutvarkyti. Pavyzdžiui, sugrėbti lapu...
Vilniaus Pilaitės bendruomenė susirūpino, kad tiesiant dviračių taką Pilaitės prospekto ir Elbingo gatvių sankryžoje bus pašalinta prieš 40 metų pasodinta beržų alėja. Vilniaus savivaldybės specialistai ramina – alėja išliks, o gyventojai turės patogesnę sankryžą.
Lietuvos jūrų muziejuje kartu su Aplinkos ministerija spalį surengta konferencija „Gyvūnų gerovės, apsaugos ir globos pokyčiai Lietuvoje: rezultatai, iniciatyvos ir iššūkiai ateičiai“ pažymėjo naujojo muziejaus objekto – Baltijos jūros gyvūnų reabilitacijos centro veiklos pradžią. Pirmieji šio centr...
Vilniaus sprendimas nešienauti žaliųjų plotų šiemet tapo vienu iš labiausiai aptarinėjamų įvykių. Visgi tikėtina, kad ateityje miestuose nešienaujamų plotų ir pievų bus daugiau – šešiose Europos valstybėse atlikta gyventojų apklausa parodė, kad jei miestai nori būti tvarūs ir efektyviai prisidėti pr...
Vilniaus apygardos administracinis teismas iš dalies patenkino akcinės bendrovės „Eglės sanatorija“ skundą ir nuo 125 503 Eur iki 25 100,6 Eur sumažino jai Aplinkos apsaugos departamento paskirtą ekonominę sankciją už sunaudotą vandenį.
Vilnius ruošiasi būsimosios Nacionalinės koncertų salės aplinkos tvarkymui – per artimiausius metus teritoriją planuojama sutvarkyti taip, kad ji ne tik pabrėžtų koncertų salės architektūrą, bet ir taptų patogia viešąja erdve susitikti ir pailsėti miestiečiams.
Sostinės gyventojai turi paskutinę galimybę pateikti idėjas, kaip pagerinti savo gyvenamąją aplinką ir gauti dalį iš daugiau nei 300 tūkst. eurų „Dalyvauk! Vilnius" seniūnijų biudžeto. Įsibėgėjant šių metų projektui, Justiniškėse atvertas pasivaikščiojimo takas visomis oro sąlygomis.
Namų ūkiuose susikaupia naudoti nebetinkami daiktai ar atliekos, kurių dėl didelio dydžio ar dėl to, kad yra pavojingos, negalima mesti nei į komunalinių atliekų, nei į antrinių žaliavų rūšiavimo konteinerius. Kaip tik joms ir yra skirtos didelių gabaritų atliekų surinkimo aikštelės.
Vijokliais apželdinto miesto sienos jau nusidažė įvairiausiomis spalvomis – raudona, purpurine, oranžine, geltona. Rudens spalvomis džiuginančių, o vasarą žaliuojančių sienų sostinėje bus daugiau, nes šiemet Vilniuje sodinama kaip niekada daug vijoklių.
Kokie pokyčiai laukia aplinkotvarkos? Apie kokius sprendimus kalba aplinkotvarkos bendruomenė, kokius produktus pristato pasaulinėje parodoje? Ar kalbame apie spalvas, ar naujas formas? Ar kalbame apie tvarumo klausimus? Kiek svarus betono gaminių indėlis ateities sprendimams? Tai klausimai, į kuriu...
„Teltonikos“ Technologijų centro Molėtuose įkurtuvės planuojamos netrukus – vykdomi paskutinieji pastato aplinkos tvarkymo darbai. Technologijų centro gerbūvis turės tenkinti pusės tūkstančio čia dirbsiančių darbuotojų poreikius, tad įrengti aplinką patikėta 10 metų patirtį šioje srityje turinčiai į...
Energinis tvarumas tampa svarbia miestų plėtros kryptimi. Ieškodami būdų, kaip optimizuoti energijos cirkuliaciją, architektai apželdina stogus. Daugėjant tokių pastatų, skaičiuojamas ne tik išaugęs ekonominis tvarumas, besiplečiantys rekreacinių erdvių plotai, bet ir besiformuojančios naujos urbani...
ŠA atelier architektai Antanas ir Gabrielė Šarkauskai Nacionalinėje dailės galerijoje įrengė instaliaciją architektūros tema „Erdviškumai“. Idėją jie įgyvendino naudodami įmonės „Betono mozaika“ trinkeles.
Vilnius ieško sprendimų, kaip į urbanizuotas teritorijas įlieti gamtos – liepą startavo bandomasis 11 viešojo transporto stotelių apželdinimo projektas.
Grindinį žmonės paprastai pastebi tik dviem atvejais: kai už jo užkliūva arba grožėdamiesi negali atitraukti akių. Kauno rajono Kulautuvos miestelio Akacijų alėjoje ir V.Augausko gatvėje paklota apie 7 tūkst. kv. m „Brikers LT“ trinkelių – patogių pėstiems ir važiuotiems, įspūdingų, derančių prie ap...
.jpg)
| www.julija.eu