1 faktas. Vėjas – didžiausias elektros energijos šaltinis Lietuvoje

2018 m. Lietuvoje veikiantys vėjo jėgainių parkai pagamino 1,1 TWh (1117 GWh) elektros energijos. Tai – daugiau kaip trečdalis šalyje pagamintos ir maždaug dešimtadalis suvartotos elektros energijos.

Galima palyginti: iš atsinaujinančių energijos išteklių – vėjo, saulės, hidro, biomasės ir biodujų – 2018 m. buvo pagaminta 2,09 TWh elektros energijos. Tai reiškia, kad vėjo jėgainių parkuose pagaminama daugiau elektros energijos nei iš kitų atsinaujinančių išteklių kartu sudėjus.

2 faktas. Vėjo pagaminamos elektros pakanka daugiau kaip 1 mln. gyventojų

Vėjo jėgainių parkuose pagaminta elektra gali aprūpinti daugiau nei 584 tūkst. namų ūkių arba užtikrinti maždaug 1,2 mln. gyventojų poreikius.

Statistikos departamento duomenimis, 2017 m. Lietuvoje buvo 1 mln. 392 tūkst. namų ūkių (viename namų ūkyje vidutiniškai buvo 2 žmonės) ir visi kartu jie suvartojo 2,6 TWh elektros energijos. Vadinasi, vėjo jėgainėse pagaminama arti pusės jiems reikalingos elektros energijos.

3 faktas. Lietuvoje veikia 23 vėjo jėgainių parkai

Šiuo metu Lietuvoje veikia 23 vėjo jėgainių parkai. Jų galia kartu sudėjus siekia 480 MW, o kartu su mažosiomis vėjo jėgainėmis iš viso instaliuota 539 MW galios elektrinių.

4 faktas. Statyti vėjo jėgaines galima ne tik pajūryje

Sąlygos vystyti vėjo energetiką mūsų šalyje iš tiesų palankios. Lietuva – nedidelė lygumų šalis, o tai reiškia, kad čia nėra natūralių barjerų, galinčių užstoti vėją, nėra didelių sąlygų skirtumų tarp Šiaurės, Pietų, Rytų ir Vakarų.

Pasitelkiant naujausias technologijas, vėjo jėgaines galima statyti nebūtinai pajūrio teritorijose. Pavyzdžiui, vienas efektyviausių vėjo jėgainių parkų veikia rytinėje šalies dalyje, netoli Anykščių. Jame esančios trys vėjo jėgainės yra aukščiausios Lietuvoje – aukščiausiame vertikaliame mentės taške pasiekiamas net 180 metrų aukštis. Šių jėgainių galia kartu sudėjus siekia 7,5 MW.

5 faktas. Didžiausias šalies vėjo jėgainių parkas yra netoli Pagėgių

Didžiausias vėjo jėgainių parkas Lietuvoje nuo 2016-ųjų veikia netoli Pagėgių. Jame sukasi 30 skirtingumo aukščio ir galingumo turbinų. Bendra jų galia siekia 73,5 MW. Praėjusiais metais jis pagamino 155,7 GWh elektros energijos.

Vieta šiam vėjo jėgainių parkui buvo pasirinkta dėl vadinamojo „Marių koridoriaus“ – dėl šio gamtinio reiškinio Pagėgių savivaldybėje pučia stipresni nei vidutiniškai Lietuvoje vėjai.

6 faktas. Gyventojai palaiko vėjo energetikos plėtrą

Neseniai atlikto gyventojų nuomonės tyrimo rezultatai rodo, kad gyventojų palaikymas vėjo energetikai nuosekliai auga. 2019 m. tolesnę šio sektoriaus plėtrą sakė palaikantys net 82 proc. Galima palyginti: praėjusiais metais šis rodiklis siekė 76 proc.

7 faktas. Vėjo energetikos vaidmuo ir toliau augs

Nacionalinę energetinės nepriklausomybės strategiją įgyvendinanti Lietuva turi ambicingą tikslą ateityje iš atsinaujinančių šaltinių gaminti 100 proc. šaliai reikalingos elektros energijos. Siekiant šio tikslo, vėjo energetikos vaidmuo toliau stiprės – ilgainiui vėjo jėgainių parkuose turėtų būti pagaminama daugiau nei 50 proc. Lietuvai reikalingos elektros energijos.

8 faktas. Europoje vėjas prisuka 14 proc. reikalingos elektros

Europos Sąjungos šalyse veikiantys vėjo jėgainių parkai praėjusiais metais prisuko 14 proc. joms reikalingos elektros energijos. Kaip rodo asociacijos „WindEurope“ skaičiavimai, tai – 2 proc. daugiau nei 2017 metais.

Daugiausia šaliai reikalingos elektros energijos vėjo jėgainėse pernai buvo pagaminta Danijoje – 41 proc. Toliau rikiuojasi Airija, Portugalija ir Vokietija, kur vėjo jėgainės per metus pagamino atitinkamai 28 proc., 24 proc. ir 21 proc. reikalingos elektros.

9 faktas. Gaminti elektros energiją iš vėjo vis pigiau

Tobulėjant technologijoms, gaminti elektrą vėjo jėgainėse tampa vis efektyviau. Tai reiškia, kad su kitomis energijos rūšimis sėkmingai konkuruojama jau ne tik švarumu, bet ir kaina. Pavyzdžiui, Tarptautinės energetikos asociacijos (International Energy Agency, IAE) duomenimis, elektros energijos kaina sausumos vėjo jėgainėse yra nukritusi žemiau 50 JAV dolerių už megavatvalandę ribos. Palyginimui: dar 2012-aisiais kaina siekė 80 JAV dolerių už megavatvalandę.

10 faktas. Vėjo energetiką galima vystyti ir jūroje

Siekiant Nacionalinėje energetinės nepriklausomybės strategijoje įtvirtinto tikslo ateityje iš atsinaujinančių šaltinių gaminti 100 proc. šaliai reikalingos elektros energijos, bus svarbu vystyti tiek sausumos, tiek jūrinės vėjo energetikos projektus.

Ši energetikos rūšis pastaraisiais metais taip pat pastebimai atpigo ir yra antras pigiausias elektros energijos gamybos šaltinis Europoje. Tobulėjant technologijoms, didėja ir turbinos – šią vasarą sektoriui bus pristatyta net 12 MW galingumo turbina, o tai reiškia, kad švarią energiją gaminti galima vis efektyviau.