Pasitraukus garsiems verslo nuomonių lyderiams – komentatorių tope pusė naujų veidų
2019-10-10 11:05
Per metus pasitraukus iš verslo nuomonių lyderių topo keliems garsiems komentatoriams, jame šįkart itin daug naujų veidų – beveik pusė dvidešimtuko. Kone dukart atitrūkęs nuo kitų pagal komunikacijos aktyvumą pirmauja Lietuvos banko valdybos pirmininkas V. Vasiliauskas, o ryškiausią šuolį padarė LPSK pirmininkė I. Ruginienė, rodo „Kantar“ tyrimas.

Linas SPĖČIUS, „Kantar“ Lietuvoje komunikacijos analizės vadovas
Minimos įmonės
LLRI (Lietuvos laisvosios rinkos institutas), VŠĮ
LPK (Lietuvos pramonininkų konfederacija),
BTA Baltic Insurance Company filialas Lietuvoje,
„Aukštą poziciją V.Vasiliauskui lėmė daugiausia krizinė komunikacija – aktyvūs komentarai apie Seime vykdytą krizės tyrimą ir pinigų plovimo per bankus tyrimus. Tuo tarpu profesinių sąjungų atstovę į top penketuką iškėlė pasisakymai apie viešojo sektoriaus atlyginimus, MMA didinimus ir svarstymus darbo skelbimuose rodyti atlygį. Dar niekada profesinių sąjungų atstovas nebuvo taip aukštai mūsų nuomonių lyderių tope – jos pirmtakas pernai su kone 2,5 karto mažesniu citatų skaičiumi buvo topo apačioje“, – „Kantar“ pranešime cituojamas Lietuvoje komunikacijos analizės vadovas Linas Spėčius.Didžiausios rokiruotės – antroje dvidešimtuko pusėje
Be minėtos I. Ruginienės, tope atsirado dar keli nauji vardai, kurių nebuvo pernai tuo pačiu metu, vienas jų – „Investuok Lietuvoje“ atstovas Mantas Katinas, tačiau tope nebeliko Investuotojų forumo atstovės Rūtos Skyrienės. Dvidešimtuke įsitvirtino jau pernai II pusmetį matyti Mantas Zalatorius (LBA) ir Kristina Meidė („Maxima“). Šarūnas Ruzgys, kaip Lietuvos investicinių ir pensinių fondų asociacijos atstovas, pateko į TOP20 dėl gausių komentarų apie šiemet vykusią pensijų reformą; į topą naujai pateko ir Lietuvos verslo darbdavių konfederacijos vadovas Danas Arlauskas.
„Nemažai erdvės dvidešimtuke besitraukdami iš verslo komentatorių arenos padarė ryškūs nuomonės lyderiai: Gitanas Nausėda, tapęs prezidentu, ir buvęs Laisvosios rinkos instituto prezidentas Žilvinas Šilėnas, palikęs institutą ir išvykęs vadovauti JAV organizacijai Foundation for Economic Education. Gera vieta tuščia nebūna ir atsilaisvinusias ekspertų nišas užpildė kiti komentatoriai, nors bendras topo citatų skaičius sumenko daugiau kaip dešimtadaliu“, – lentelę analizavo L. Spėčius.
Ž. Šilėnas, vienas aktyviausių komentatorių, palikęs LLRI pavasarį, vis dar patenka į pusmečio aktyviausiųjų topą ir kol kas sąraše nesimato prilygstančio LLRI įpėdinio. Pasak L. Spėčiaus, potencialo juo tapti turi rugsėjį prie LLRI prisijungusi I. Genytė–Pikčienė, pernai buvusi nuomonių lyderių tope kaip „Luminor“ ekspertė.
Kita ekonomistė verslo komentatorių tope – Rūta Vainienė, būdama nepriklausoma ekonomiste užėmė 7 vietą pernai, šiemet tapusi LPĮA atstove, užima 12 vietą, panašią į pernai turėtą jos pirmtako Lauryno Vilimo.
IKI atstovė padarė didžiausią šuolį
Antroje sąrašo vietoje su daugiau kaip trimis šimtais citatų esanti B.Čaikauskaitė, palypėjo į šią poziciją per 6 laiptelius aukštyn. Pasak „Kantar“ eksperto, tai aukščiausias šiemet šuolis dvidešimtuke ir bene geriausias prekybos tinklų rezultatas per stebėjimo istoriją.
„Vasarą B. Čaikauskaitė pasitraukė iš IKI komandos, laikas parodys kaip seksis šiam prekybos tinklui išlaikyti savo atstovės turėtą mažmeninės prekybos komentatorės–flagmanės poziciją“, – nuomonių lyderių tyrimą komentavo L. Spėčius. Šiemet dvidešimtuką papildė ir dar vieno prekybos tinklo, „Rimi“, atstovė – Giedrė Buivydienė. Tuo tarpu bendrą pasisakymų kiekį mažmena didino nežymiai, 1 procentu, pagal pasisakymų kiekį tarp keturių sektorių užimdama trečdalį rinkos.
Socialiniuose tinkluose lyderių trejetukas kitoks
Kai kurie iš topo komunikatorių aktyviai reiškiasi ir socialiniuose tinkluose, tačiau čia top trejetukas yra kitoks nei žiniasklaidoje. „Kantar“ suskaičiavus pasisakymus, kurie siejasi su ekonominiais ar socialiniais klausimais, „Facebook“ lyderiauja Ž. Mauricas („Luminor“), R. Dargis (LPK) ir I. Ruginienė (LPSK).
Daugėja kalbėtojų, bankai – lieka aktyviausi
Bendras verslo nuomonės lyderių skaičius pirmą pusmetį padidėjo beveik 6 proc., ypač bankininkystės, telekomunikacijos ir mažmeninės prekybos sektoriuose (apie 15 proc.). Net ir sumažinę pasisakymų kiekį 12 procentų, bankai toliau išlieka aktyviausiai komunikuojančiu sektoriumi – ir pagal pasisakymų kiekį, ir pagal atstovų skaičių. Pirmajame nuomonės lyderių dešimtuke yra keturi bankų atstovai: ilgametis lyderis N. Mačiulis („Swedbank“, III vieta), T. Povilauskas (SEB), Ž. Mauricas („Luminor“) ir M. Zalatorius (Lietuvos bankų asociacija).
„Palyginti su pernai, matome toliau mažėjančią kalbėtojų koncentraciją – panašu, kad komunikacijos stengiamasi nesutelkti vieno kalbėtojo rankose, taip pernelyg nesutapatinant vieno kalbėtojo su įmonės ar organizacijos komunikacija“, – sakė „Kantar“ komunikacijos analizės vadovas.
Tope nebeliko ir pernai vienintelio patekusio draudikų atstovo (A.Žiukelio, BTA). Telekomunikacijų sektorius šį pusmetį komunikavo vangiau nei pernai (13 proc. mažiau pasisakymų), taip pat neturi nei vieno sektoriaus atstovo tope ir panašiai kaip draudimas, užima per dešimtadalį verslo sektorių pasisakymų.
„Draudimo sektorius yra ir tarp labiausiai šį pusmetį mažinusių citatų skaičių – jų sumažėjo 39 proc., penktadaliu sumažėjo ir jų atstovų. Į aktyviausių bendrovių dešimtuką jie dar patenka, bet taip pat pakrito keliomis pozicijomis žemyn. Tuo tarpu telekomunikacijų sektoriaus artimiausiam atstovui iki topo reikia kone dvigubai intensyvesnės komunikacijos“, – sakė L. Spėčius.
Vertinant nuomonės lyderių TOP20 pagal pasiektą auditoriją – pirmoje sąrašo vietoje esantis V. Vasiliauskas pirmauja ir čia, pasiekęs 43 mln. kontaktų, antra B. Čaikauskaitė – 35,5 mln., trečioje vietoje esanti I. Ruginienė – 27 mln. kontaktų.
„Kiekvienas kalbėtojas esantis dešimtuke turi ne mažiau kaip apie 12 mln. kontaktų, o antrajame dešimtuke – apie dešimt milijonų kontaktų – tad statistiškai kiekvienas gyventojas per pusmetį išgirsta bent keturis pasisakymus komentatoriaus, esančio šiame tope“, – verslo nuomonės lyderių tyrimą reziumavo „Kantar“ ekspertas.
Komentaras
2026-06-23 10:36
Ginčai dėl bendrojo naudojimo objektų remonto išlaidų daugiabučiuose namuose neretai peržengia vien skolos klausimą. Teismuose dažnai keliami argumentai dėl pirkimų procedūrų, konkursų organizavimo, bendrijos ar administratoriaus pasirinktų rangovų, darbų kainų pagrįstumo ar net atsiskaitymų su darb...
2026-06-22 13:56
Juk neturėjai dirbti ilgiau – tai bene dažniausias kontrargumentas, pateikiamas darbuotojams, besitikintiems atlygio už perimtus atostogaujančių kolegų darbus. Daugelyje organizacijų neapmokamas pavadavimas laikomas savaime suprantamu dalyku. Juk visi atostogaujame ir tikimės, kad tuo metu kažkas pe...
2026-06-19 10:25
Joninių šventė kasmet atneša ne tik vasarišką nuotaiką, bet ir papildomų iššūkių darbo organizavimui. Birželio 24-oji – nedarbo diena, kuri šiais metais yra trečiadienį. Tokios, į darbo dienas, „įsiterpusios“ poilsio dienos dažnai paskatina darbuotojus prašyti papildomų atostogų, o įmonėms – spręsti...
2026-06-16 13:37
Baudos už konkurencijos taisyklių pažeidimus Lietuvoje seniai nebėra simbolinės. Žiniasklaidoje netrūksta antraščių apie Konkurencijos tarybos paskirtas milijonines ar net dešimtis milijonų eurų siekiančias sankcijas. Tačiau pastaruoju metu daugėja ir kitokių signalų – pirmosios instancijos teismai ...
2026-06-15 09:58
Terminuota darbo sutartis yra viena dažniausiai naudojamų darbo sutarčių rūšių, tačiau praktikoje vis dar kyla nemažai klausimų dėl jos sudarymo, trukmės ir pasibaigimo. Valstybinė darbo inspekcija (VDI) primena svarbiausias taisykles, kurias turėtų žinoti tiek darbuotojai, tiek darbdaviai.
2026-06-12 11:08
Artėjant vasarai, vis daugiau darbuotojų svarsto galimybę bent dalį laiko dirbti nuotoliu – iš sodybos, pajūrio ar net užsienio. Vis dėlto net ir tais atvejais, kai darbo pobūdis leidžia dirbti ne biure, toks sprendimas negali būti priimamas vienašališkai.
2026-06-12 09:57
„Ober-Haus“ Lietuvos butų kainų indekso (OHBI), fiksuojančio butų kainų pokyčius penkiuose didžiausiuose Lietuvos miestuose (Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje, Šiauliuose ir Panevėžyje), 2026 metų gegužės mėnesio reikšmė išaugo 1,7%. Bendras butų kainų lygis Lietuvos didmiesčiuose per pastaruosius 12 mėne...
2026-06-11 14:37
2026-ieji į Lietuvos darbo rinką atnešė aiškią žinią: užsienietis nebėra „pririštas“ prie vieno darbdavio taip griežtai, kaip iki šiol, tačiau darbdaviams kartelė keliama aukščiau. Įsigalioję Užsieniečių teisinės padėties įstatymo pakeitimai vieniems suteikia daugiau saugumo ir pasirinkimo, kitiems ...
2026-06-10 10:03
Psichologinis smurtas darbe dažniausiai aptariamas kalbant apie pavaldinius, ir tai nėra atsitiktinumas – ilgą laiką būtent pavaldume esančių darbuotojų apsauga buvo darbo teisės dėmesio centre. Vis dėlto praktikoje vis dažniau susiduriama su situacijomis, kai nuolatinė nekonstruktyvi kritika ar net...
2026-06-10 09:31
Lietuvos nekilnojamojo turto rinka šiemet išlaiko aktyvumą – per pirmus keturis šių metų mėnesius šalyje įregistruota 6,1 proc. daugiau sandorių nei tuo pačiu laikotarpiu pernai, rodo Registrų centro duomenys. Vis dėlto tai, kokį būstą gyventojai gali įsigyti už būsto paskolą, labai priklauso nuo vi...
2026-06-09 10:17
Balandį Lietuvos finansų rinkoje fiksuotas aiškus kreditavimo augimo sulėtėjimas tiek įmonėms, tiek namų ūkiams. Nors paskolų portfeliai vis dar auga vienu sparčiausių tempu euro zonoje, vartojimo paskolų segmentas traukėsi, o gyventojų elgsena keitėsi dėl II pensijų pakopos lėšų atsiėmimo ir didėja...
2026-06-04 08:13
Ekonomistams vis dažniau kalbant apie galimą Europos Centrinio Banko (ECB) bazinių palūkanų normų didinimą birželį, daliai būsto paskolų turėtojų vėl gresia padidėjusios mėnesinės paskolų įmokos. Nors galutinis sprendimas priklausys nuo naujausių ekonominių duomenų, infliacijos rizikų ir situacijos ...
2026-06-03 14:24
Dauguma vadovų bankroto ar restruktūrizavimo klausimą atidėlioja ne iš blogos valios. Dažniausiai – turėdami vilties. Kad pavyks susitarti su kreditoriais, ateis apmokėjimai, pavyks parduoti turtą ar pritraukti investuotoją. Tačiau nemokumo situacijoje gera intencija teisiškai ne visada gelbsti. Kar...
2026-06-03 10:51
Lietuvos ekonomika ir finansų sistema yra atspari, tačiau per pastaruosius metus būsto rinkoje padaugėjo įtampos ženklų. Aktualumo nepraranda ir potencialių prieš bankus nukreiptų kibernetinių atakų rizika. Bankų finansiniai rodikliai yra geri, testavimas rodo, kad sektorius gebėtų atlaikyti ir nepa...
2026-05-26 15:01
Liepos 1 d. įsigalios reikšmingi Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo (toliau – ABĮ) pakeitimai, iš esmės reformuojantys dividendų skyrimo tvarką. Naujovės palies tiek sprendimų priėmimo kompetenciją, tiek skyrimo sąlygas, tiek procedūrines reikalavimų apimtis. Šios reformos tikslas – sum...
2026-05-25 07:35
Pastarųjų dienų įvykiai Lietuvoje, kai dėl galimų oro erdvės pažeidimų buvo skelbiami oro pavojaus signalai, o gyventojai raginti vykti į priedangas, dar kartą priminė, kad civilinės saugos infrastruktūra šiandien nebėra teorinis ar tik išimtinėms situacijoms skirtas klausimas. Šiame kontekste aktua...
2026-05-22 13:30
Lietuvos rytinėje dalyje jau kelias dienas iš eilės skelbiant raudonąjį pavojaus lygį, oro pavojus tampa nebe teoriniu scenarijumi, o realia kasdienybės dalimi. Įmonėms ir organizacijoms tai kelia naujų praktinių ir teisinių klausimų: kaip elgtis pasigirdus sirenoms, ar galima reikalauti tęsti darbą...
2026-05-19 12:56
Lietuvoje atvejai, kuomet konkuruojančios įmonės tarpusavyje koordinuoja veiksmus – nuo rinkos pasidalijimo iki pasiūlymų derinimo viešuosiuose pirkimuose, vis dar išlieka itin aktualūs. Tačiau teisininkai perspėja, kad nors informacijos apie tokių susitarimų keliamas rizikas viešoje erdvėje netrūks...
2026-05-19 12:22
Seimas svarstymo stadijoje pritarė Darbo kodekso pakeitimo projektui, kuriuo atidedamas ES Skaidraus atlygio direktyvos dalies reikalavimų taikymas iki 2027 metų pradžios. Tačiau pagal įstatymo projektą dalis pareigų įsigalios jau nuo birželio 7 dienos. Ką tai reiškia verslui?
2026-05-19 10:51
Verslo plėtra į kitą Europos Sąjungos (ES) valstybės narės rinką įprastai pradedama nuo analizės ir skaičiavimų – paklausos, mokestinės aplinkos, logistikos ir kainodaros. Galimo bylinėjimo (procesinė) rizika retai atsiduria dėmesio centre, nors būtent ji gali lemti, kur ir kokiomis sąlygomis teks g...

























































| www.julija.eu