Tikslas – sumažinti žalą

Siekiama, kad panašaus masto audros atveju be elektros liktų apie 60 tūkst., o ne 270 tūkst. vartotojų. Elektros tiekimą numatoma atkurti per 72 valandas.

Apie 75 proc. vartotojų būtų prijungiami sutvarkius tinklą, o atokiose vietovėse būtų naudojami generatoriai ir autonominės energijos sistemos.

5,9 tūkst. km linijų bus perkeliama po žeme

Iki 2030 metų miškingose teritorijose požeminiais kabeliais numatoma pakeisti 5,9 tūkst. km elektros linijų. Kitose vietose tinklo atsparumas būtų didinamas tvarkant proskynas ir šalinant pavojingus medžius.

Taip pat planuojama sukurti iki 40 tūkst. mažųjų generatorių rezervą. Jie būtų paskirstomi per savivaldybes ir seniūnijas, o rezerviniai elektros šaltiniai numatomi ir vandens tiekimo, nuotekų bei mobiliojo ryšio infrastruktūrai.

Parama – saulės elektrinėms ir kaupikliams

Atokių vietovių gaminantiems vartotojams numatoma iki 100 proc. finansavimo saulės elektrinėms, energijos kaupikliams ir autonominio veikimo sprendimams. Tokia parama galėtų pasiekti apie 30 tūkst. vartotojų.

Iki 2030 metų taip pat planuojama suformuoti 200 papildomų avarijų likvidavimo brigadų ir padvigubinti kritinių medžiagų rezervą.

Plano įgyvendinimą stebės Vyriausybė

Finansų ministerijai pavesta užtikrinti savalaikį plano finansavimą. Jo įgyvendinimo ataskaita Vyriausybės kanceliarijos Nacionaliniam krizių valdymo centrui turės būti teikiama kas ketvirtį.

Taip pat numatyta įvertinti ESO pasirengimą krizėms, o VERT atliks tyrimą dėl ESO ir „Litgrid“ veiksmų audros metu.