Po atnaujinimo visuomenei atidaromas Pašilių stumbrynas
2023-09-28 15:25
Spalio pradžioje vartus atverts atnaujintas Pašilių stumbrynas. VĮ Valstybinių miškų urėdijos Panevėžio regioninis padalinys praneša, kad dabar sukurtos geresnės sąlygos tiek stumbrams, tiek lankytojams, taip pat padidintos galimybės šių žinduolių populiacijos valdymui Lietuvoje ir moksliniams tyrimams.
Pašilių stumbryno atnaujinimas atliktas pagal projektą „Stumbrų apsaugos priemonių įgyvendinimas“, siekiant išspręsti stumbrų, gyvenančių netinkamoje teritorijoje (Kėdainių, Panevėžio r. sav.), populiacijos apsaugos ir valdymo klausimus.
Rangovas rekonstrukcijos darbus užbaigė laiku
Objekto rekonstrukcijos metu pakeista aptvaro tvora, kadangi ankstesnė jau buvo pavojingai susidėvėjusi, renovuotas stumbryno administracinis pastatas ir kiti infrastruktūros objektai. Įrengti valymo įrenginiai, stumbrų stebėjimo bokštelis, girdyklos, pavėsinės gyvūnams, įrengtos teritorijos stebėjimo kameros, aptvaras suskirstytas į 4 atskiras dalis skirtingoms stumbrų bandoms. Vienas iš suskirstytų aptvarų pritaikytas moksliniams tyrimams.
„Malonu, kai visuomenei galime sukurti socialinę vertę. Rekreacinių objektų atnaujinimas yra vienas iš mūsų nuolatinių darbų: šiuo metu prižiūrime 1 126 rekreacinius objektus ir vien per I-ąjį šių metų pusmetį dotacijomis ir VMU lėšomis 763 rekreaciniuose objektuose buvo vykdyti įvairūs atnaujinimo ir tvarkymo darbai. Pašilių stumbrynas yra vienas iš daugiausiai lankytojų dėmesio sulaukiančių objektų, tad džiaugiuosi, kad jo atnaujinimo darbus pavyko atlikti laiku ir tinkamai, žinoma, su projekto partnerių ir rangovų pagalba“, – teigė pranešime cituojamas VMU generalinis direktorius Valdas Kaubrė.
Pašilių stumbryno rekonstrukciją vykdė Valstybinių miškų urėdija partnerystės sutarties su Valstybine saugomų teritorijų tarnyba prie Aplinkos ministerijos pagrindu pagal projektą „Stumbrų apsaugos priemonių įgyvendinimas“. Į stumbryno atnaujinimą, po kurio tiek čia gyvenantiems stumbrams, tiek jais besižavintiems lankytojams, sukurta gerokai patogesnė infrastruktūra ir sudarytos tinkamos sąlygos stumbrų populiacijos valdymui, investuota 1 mln. 111 tūkst. 533 Eur (be PVM). Šio rekreacinio objekto atnaujinimo darbai pradėti 2022 m. birželį, o baigti – 2023 m. liepą.
Pagerintoje aplinkoje – du naujokai: jaunikliai dar be vardų
Pašilių stumbryne gyvenantys stambiausi laukiniai gyvūnai – Europos stumbrai – įrašyti ne tik į Lietuvos, bet ir į tarptautinę Raudonąją knygą. Pašilių stumbrynas – unikali vieta, kur iš arti galima stebėti stumbrų gyvenimą ir kur jiems sukurtos artimos natūraliai aplinkai gyvenimo sąlygos. Pirmieji du belovežo stumbrai į Pašilių miško aptvarus atvežti 1969 m. iš Prioksko-Terrasny rezervato Serpukhovo srities Rusijoje. Naujai įrengtame stumbryne 1971 m. gimė pirmasis jauniklis.
Šie žinduoliai retuose lapuočių ir mišriuose miškuose, kalnuose, stepėse buvo plačiai paplitę iki XVI a., tačiau dėl žemdirbystės plėtros ir intensyvios medžioklės gyvūnai buvo išstumti į gūdžius, nuošalius miškus ir iki XIX a. vidurio Lietuvoje buvo išnaikinti. Šiuo metu laisvėje Lietuvoje priskaičiuojama apie 250 stumbrų, Pašilių stumbryne gyvena 28 stumbrai. Šiame stumbryne gimstantiems stumbriukams pagal tarptautinį susitarimą duodami vardai, prasidedantys raidėmis GI.
„Stumbriukų vardynos – itin laukiama šventė, o šiais metais vaikai rinks vardus dviems šiuo metu dar bevardžiams stumbriukams, gamins stumbrams tortą iš savo atsineštų daržo gėrybių: burokų, morkų. Vardus stumbriukams vaikai renka kasmet“, – sako pranešime cituojamas VMU Panevėžio regioninio padalinio vadovas Giedrius Bronušas.
Lietuvoje kasmet sunaudojama milijonai tonų smėlio, žvyro ir skaldos, be kurių neįmanoma įgyvendinti kelių, geležinkelių, gyvenamųjų pastatų ir gynybos infrastruktūros projektų. Tačiau vietinių žaliavų prieinamumas priklauso ne tik nuo jų poreikio, bet ir nuo sprendimų, kokiomis sąlygomis bus leidži...
Daugiau kaip 5 mln. kubinių metrų nevalytų gamybinių nuotekų, aštuonerius metus trukusi tarša ir dešimtys milijonų eurų siekiantis žalos atlyginimas – viena didžiausių Lietuvos aplinkosaugos bylų pasiekė svarbų etapą. Šiaulių apygardos teismas pripažino kaltomis bendrovę „Grigeo Klaipėda“ ir su ja s...
Naudingųjų iškasenų gavyba ir jų apmokestinimas Lietuvoje keičiasi. Seimas pritarė pataisoms, pagal kurias dalis mokesčio už valstybinius gamtos išteklius bus didesnėse apimtyse skiriama savivaldybėms, o apmokestinamų išteklių sąrašas pasipildys priesmėliu ir priemoliu. Tikimasi, kad nauja tvarka pa...
Nuo gamtinių parkų iki mažų gyvenamųjų rajonų skverų – Vilniuje šiemet atnaujinta 10 viešųjų erdvių, o dar penkių projektų darbus planuojama užbaigti iki metų pabaigos. Tarp didžiausių pokyčių – sutvarkyti Jeruzalės ir Jomanto parkai, naujos sporto bei poilsio zonos, o artimiausiais mėnesiais sostin...
Prieš Vėlines kapinėse išaugantys atliekų kiekiai tampa ne tik tvarkymo, bet ir tinkamo rūšiavimo iššūkiu. Aplinkos apsaugos departamentas primena, kaip atsakingai rinktis kapų puošybos atributus ir kur išmesti panaudotas žvakes, gėles bei kitas atliekas.
Kapinės gali kelti grėsmę gruntinio vandens kokybei, o pavojus ne visada pastebimas plika akimi. Lietuvos geologijos tarnybos (LGT) tyrimas atskleidė, kad po Širvintų kapinėmis pratekėjęs gruntinis vanduo turėjo gerokai didesnę nitratų koncentraciją, o tirtame vandenyje aptikta ir patogeninių bakter...
Prieš Vėlines perkamos žvakės, gėlės ir kitos kapų puošimo prekės gali gerokai paploninti piniginę, ypač jei lankomos kelios artimųjų kapavietės. Tačiau išlaidas galima sumažinti ne tik ieškant nuolaidų, bet ir renkantis daugkartinio naudojimo gaminius. Yra ir mažiau įprastų patarimų, kaip išnaudoti...
Dirbtinis intelektas, palydoviniai duomenys ir skaitmeniniai dvyniai padeda prognozuoti potvynius, stebėti miškų nykimą ir planuoti tvaresnius miestus. Tačiau šioms technologijoms reikia daug elektros, vandens ir žaliavų, todėl jų plėtra kelia ir naujų aplinkosaugos iššūkių. Kaip pabrėžia VILNIUS TE...
Net ir vešliai žydinčios chrizantemos po stipresnių šalnų gali prarasti grožį. Floristė pataria, kaip išsirinkti gėles Vėlinėms, kurios ilgiau išliktų dekoratyvios, ir kokių klaidų vengti jas prižiūrint.
Kyjive sukurtas sodas, kuriame kraštovaizdžio architektūra tampa pagalbos nuo karo nukentėjusiems žmonėms priemone, pelnė vieną svarbiausių Europos Komisijos apdovanojimų. Prie projekto, skirto Ukrainos karių, veteranų ir jų šeimų fiziniam bei emociniam atsigavimui, architektūriniais sprendiniais pr...
Atliekų tvarkymo sektoriuje gali mažėti administracinė našta ir perteklinės išlaidos, tačiau dalies pokyčių dar teks palaukti. Aplinkos ministerija planuoja keisti elektros ir elektroninės įrangos atliekų tvarkymo reikalavimus, modernizuoti GPAIS ir tikslinti techninio komposto naudojimo reglamentav...
Prieš Vėlines kapavietėms skiriama ne tik daugiau laiko, bet ir pinigų. Spalį kapams skirtos skaldos bei kitų priežiūros prekių pardavimai išauga 3–4 kartus, tačiau specialistai atkreipia dėmesį: net ir gražiausios medžiagos nepadės, jei bus netinkamai paruoštas pagrindas. Keičiasi ir kapaviečių est...
Spalio 9-ąją Lietuvos pajūrį talžiusios audros paliko ryškius pėdsakus: paplūdimiai susiaurėjo beveik visose stebėtose atkarpose, o Palangoje vietomis paplūdimys buvo visiškai nuplautas. Specialistų duomenimis, didžiausi krantų pokyčiai užfiksuoti Palangoje, Nidoje ir Juodkrantėje.
Už statybinių atliekų išvežimą sumokėję gyventojai ne visada gali būti tikri, kad jos pasieks teisėtus tvarkytojus. Vilniaus rajone miškininkai, sutvarkę vieną nelegalią atliekų išvertimo vietą, netrukus aptiko kitą. Valstybinių miškų urėdija (VMU) įspėja: tokie atvejai šalia didžiųjų miestų tampa k...
Klaipėdoje apleista maždaug 6 hektarų teritorija netrukus taps nauja laisvalaikio traukos vieta – čia įrengiamas parkas su vaikų žaidimų ir sporto zonomis, dviračių trasa su kalneliais bei poilsio erdvėmis. Į projektą investuojama 2,8 mln. eurų, o parko želdynus papildys daugiau kaip 700 naujų medži...
Gręžinio vanduo versle gali tapti ne tik kasdieniu ištekliumi, bet ir teisine prievole – leidimo gali prireikti net tada, kai vandens sunaudojama palyginti nedaug. Lietuvos geologijos tarnyba primena, kad reikalavimai priklauso ne vien nuo išgaunamo vandens kiekio, bet ir nuo jo naudojimo paskirties...
Daugiau nei trečdalis pakuočių konteinerių turinio buvo netinkamos atliekos, tačiau po dviejų mėnesių jų dalis nesiekė nė 2 proc. Klaipėdos rajone atliktas tyrimas parodė, kad gyventojų švietimas, pakartotiniai patikrinimai ir baudos gali iš esmės pakeisti rūšiavimo įpročius.
Klaipėdos pramoninė tarša tampa ne tik aplinkosaugos, bet ir visuomenės sveikatos klausimu: mokslininkų tyrimas rodo, kad vienas iš dešimties su tarša susiduriančių gyventojų patiria aukštą nerimo lygį. Specialistai įspėja, kad ilgalaikis stresas gali turėti pasekmių ir fizinei sveikatai.
Užterštas gruntas buvo perkeltas į tam neskirtą vietą, o dėl šių veiksmų aplinkai ir valstybei padaryta žala įvertinta daugiau kaip 55 mln. eurų. Klaipėdos apygardos teismas atmetė keturių nuteistųjų gynėjų apeliacinius skundus ir paliko galioti Tauragės apylinkės teismo nuosprendį.
Šildymo sezonas įsibėgėja, o kartu į miestų orą patenka tai, ko plika akimi nematome – smulkiosios kietosios dalelės ir kiti sveikatai kenksmingi teršalai. Šiemet situacija keičiasi: didžiuosiuose Lietuvos miestuose ir kurortuose pirmą kartą visą šaltąjį sezoną draudžiama deginti akmens anglį, ligni...