Tauragės poligonas plečiamas be poveikio privatiems sklypams

Tauragės poligono plėtra išsiskiria tuo, kad ji bus vykdoma išimtinai valstybinėje žemėje. Numatyta teritoriją padidinti daugiau nei 2 tūkst. hektarų, plečiantis į Jurbarko rajoną, tačiau privatūs sklypai į šią zoną nepatenka. Tai leidžia išvengti jautriausių socialinių klausimų, susijusių su turto paėmimu.

Poligono paskirtis taip pat nesikeis – čia ir toliau vyks tik karinės technikos judėjimo ir taktinio manevravimo pratybos, nenaudojant kovinių šaudmenų. Vis dėlto teritorijoje esantys saugomi objektai įpareigoja veiklą vykdyti itin atsargiai. Kaskalnio geomorfologinis draustinis ir istorinė Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės sienos atkarpa reikalauja griežtos aplinkosaugos ir paveldosaugos kontrolės.

Svarbus aspektas – nauda regionui. Numatoma, kad dalis gynybos biudžeto bus nukreipta į vietos infrastruktūrą, civilinę saugą, sveikatos apsaugą ir investicinės aplinkos gerinimą. Taip siekiama, kad karinė plėtra taptų ir ekonominiu impulsu savivaldybėms.

Kapčiamiesčio poligonas: strateginis objektas su realiu poveikiu gyventojams

Visai kitokia situacija numatoma Kapčiamiesčio apylinkėse, kur planuojamas naujas brigados dydžio poligonas. Ši vieta pasirinkta dėl strateginės reikšmės – ji yra arti Suvalkų koridoriaus, vienos jautriausių NATO rytinio flango zonų.

Tačiau šiuo atveju neišvengiama privačios nuosavybės klausimo. Į poligono teritoriją patenka kelios dešimtys sodybų ir šimtai sklypų, kurie būtų paimti visuomenės poreikiams. Greta formuojama karinio mokymo teritorija, kur dalis gyventojų galės likti, tačiau su galimybe per kelerius metus parduoti savo turtą valstybei.

Siekiant sumažinti socialinę įtampą, projekte numatyti kompromisiniai sprendimai. Gyventojams siūlomos ne tik rinkos ar atkuriamosios vertės kompensacijos, bet ir papildomos išmokos už neturtinius praradimus – persikėlimą, gyvenimo pokyčius ar veiklos sutrikdymą. Tai rodo bandymą šį projektą įgyvendinti greičiau nei įprasta, tačiau kartu išlaikant socialinį jautrumą.

Kompensacijos, infrastruktūra ir aplinkosauga – kaip bus mažinamas poveikis

Abiejų projektų kontekste akcentuojama, kad karinė plėtra negali vykti ignoruojant vietos gyventojų interesus. Kapčiamiesčio atveju numatytos konkrečios kompensacijų schemos, papildomos išmokos ir lankstesnės turto pardavimo sąlygos. Taip pat planuojamas nepriklausomas turto vertinimas ir aiškus atsiskaitymo grafikas.

Ne mažiau svarbios ir fizinės priemonės: numatomas kelių infrastruktūros gerinimas, aplinkkelių tiesimas, triukšmo mažinimo sprendimai. Tai turėtų sumažinti kasdienį diskomfortą tiems, kurie liks šalia karinių teritorijų.

Aplinkosaugos aspektas taip pat išlieka prioritetu. Karinė veikla saugomose teritorijose nebus vykdoma, o visos pratybos turės atitikti griežtus reikalavimus. Tai ypač aktualu teritorijose, kuriose yra vertingų gamtos ar kultūros objektų.

Strateginis tikslas – stipresnė kariuomenė iki 2030 metų

Abu projektai yra platesnės gynybos strategijos dalis. Lietuva siekia iki 2030 metų išvystyti pilnavertę nacionalinę diviziją, o tam būtina tinkama infrastruktūra karių rengimui. Augantis NATO sąjungininkų skaičius šalyje dar labiau didina šį poreikį.

Tauragės ir Kapčiamiesčio projektai rodo dvi skirtingas plėtros kryptis – vienu atveju maksimaliai išnaudojama valstybinė žemė, kitu – imamasi sudėtingesnių, bet strategiškai būtinių sprendimų. Galutinį žodį dėl abiejų iniciatyvų šį pavasarį tars Seimas, tačiau jau dabar aišku, kad Lietuvos gynybos infrastruktūros žemėlapis artimiausiais metais keisis iš esmės.