Pasak „Ekokonsultacijos“ vadovės Linos Šleinotaitės-Budrienės, 2016 metų atliekų sektoriaus statistika ir situacija analizuota siekiant išsiaiškinti, kiek Lietuvai reikia pasitempti, norint įgyvendinti ambicingus ES žiedinės ekonomikos komunalinių atliekų perdirbimo ir kitus tikslus 2030 metais.

„Mūsų tikslas yra pateikti atliekų tvarkymo analizę bei įžvalgas tolimesnėms diskusijoms apie žiedinę ekonomiką ir perdirbimo tikslus. Tik matydama aiškų atliekų kiekio balansą ir aiškiai įvardindama, ko siekia, Lietuva gali apsispręsti dėl tolesnių veiksmų“, – teigė L. Šleinotaitė-Budrienė.

Bendrovės „Ekokonsultacijos“ projektų vadovė Inga Muliuolė skaičiuoja, kad praėjusiais metais, preliminariais duomenimis, Lietuvoje susidarė beveik 1,3 mln. tonų komunalinių atliekų. „Matome tendencijas ir skaičiuojame, kad komunalinių atliekų srautas nuosekliai mažės ir 2030 metais Lietuvoje jų turėtų susidaryti dar mažiau – apie 1,16 mln. tonų“, – sakė I. Muliuolė.

I. Muliuolės teigimu, tokios prognozės grindžiamos ne tik mažėjančiu gyventojų skaičiumi ar ekonomine situacija, bet ir tikėjimu, kad visuomenės ekologinis sąmoningumas augs ir vartojimas bus saikingesnis.

„Jeigu ir toliau bus dedamos pastangos rūšiuoti atliekas, atskirai surinkti ne tik antrines žaliavas, bet ir maisto atliekas, kitaip sakant, daug dirbsime ir stengsimės pasiekti žiedinės ekonomikos 65 proc. komunalinių atliekų perdirbimo lygį, o komunalinių atliekų mažėjimo prognozės pasitvirtins, tai mažiau nei po 10 metų dabar statomos deginimo jėgainės jaus atliekų stygių“, – teigė I. Muliuolė.

Pramonėje mažėja atliekų 

Pramonės atliekų srautus analizavusi aplinkosaugos ekspertė Marija Lippa, tvirtino matanti šių atliekų mažėjimo tendenciją. „Net 90 proc. visų gamybinių atliekų sudaro statybinės, žemės ūkio ir medienos pramonės atliekos. Bendros tendencijos yra tokios, kad gamybinių atliekų srautas – stabilizuojasi. Nors statybinių atliekų kiekiai didėja, tačiau kitų, tokių, kaip žemės ūkio ar medienos pramonės atliekų, susidaro mažiau“, – sakė M. Lippa.

Pasak ekspertės, per metus šalyje susidaro iki 60 tūkst. tonų pramonės atliekų, tinkamų deginti atliekų deginimo jėgainėse. Jos šiuo metu yra pašalinamos sąvartynuose. M. Lippa negailėjo pagyrų medienos pramonės atstovams, kurie žingsnis po žingsnio artėja beatliekės gamybos link.

„Tai yra pramonė, kuri Lietuvoje jau yra labai arti vadinamosios „zero waste“ strategijos, nes į sąvartynus patenka labai maži kiekiai. Didžioji dalis medienos pramonės atliekų yra perdirbama arba panaudojama energijai gauti. Tokį rezultatą pramonės atstovams pavyko pasiekti modernizavus turimą įrangą, optimizavus procesus ir tinkamai parenkant žaliavas“, – teigė M. Lippa.

Bendrovės „Ekokonsultacijos“ vadovė L. Šleinotaitė-Budrienė mano, kad Lietuvai jau dabar reikia priimti sprendimus, kaip ir kokiu būdu ateityje tvarkysime atliekas, nes kol kas aukštais perdirbimo rezultatais, kokius pasiekia kitos Europos šalys, negalime pasigirti.

Žiedinės ekonomikos tikslas – investicijos į antrinių žaliavų surinkimą

„Ar rinksimės įgyvendinti ambicingus žiedinės ekonomikos tikslus ir investuosime į atskirą antrinių žaliavų, maisto atliekų surinkimą, atliekų perdirbimą ir medžiagų išgavimą, stiprinsime savivaldybių ir perdirbimo sektoriaus kompetenciją bei finansavimą? O galbūt eisime kitu keliu ir, akcentuodami išskirtinai energetinį prioritetą, kildami tik vienu laipteliu atliekų tvarkymo hierarchijoje aukščiau atliekų šalinimo sąvartynuose, komunalines atliekas naudosime energijos išgavimui?”,– klausia L. Šleinotaitė-Budrienė.

Bendrovė „Ekokonsultacijos“ pastarųjų metų atliekų tvarkymo statistiką ir prognozes kartu su parteriais – energetikos, teisės, ekonomikos, finansų, žiniasklaidos monitoringo, strateginės ženklodaros ir strateginės komunikacijos ekspertais bei bendruomenių atstovais – pristatė atliekų tvarkymo sektoriui, valstybinių institucijų, savivaldybių, regioninių atliekų tvarkymo centrų, gamintojų ir importuotojų atstovams, jų organizacijoms Druskininkuose vykusioje kasmetinėje konferencijoje „Atliekų tvarkymas 2017“.