Būsto prieinamumas – regionų konkurencingumo klausimas 

Aplinkos viceministrė Česlava Lisovska pabrėžė, kad būsto prieinamumas šiandien tampa ne tik socialinės politikos, bet ir savivaldybių konkurencingumo bei ekonominio augimo veiksniu. Anot jos, savivaldybės vis labiau konkuruoja dėl gyventojų – specialistų, jaunų šeimų ir investicijų, o prieinamo būsto trūkumas tampa tiesiogine kliūtimi jų pritraukimui.

Viceministrės teigimu, prieinamas būstas neturėtų būti tapatinamas su socialiniu būstu – tai kokybiškas, ekonomiškai įperkamas būstas, įrengtas patogiose lokacijose, arti darbo vietų, viešojo transporto ir paslaugų infrastruktūros.

Statistiniai rodikliai atskleidžia augančią problemą

Europos Komisijos duomenys rodo, kad būsto kainos ir nuomos Europoje pastaraisiais metais augo greičiau nei gyventojų pajamos, o tai daro tiesioginę įtaką darbo rinkai ir regionų gyvybingumui. Lietuvoje situacija taip pat išryškėja: 95 proc. naujų būstų pastatyta tik 5 savivaldybėse, o pusėje šalies savivaldybių per penkerius metus nebuvo pastatytas nė vienas daugiabutis.

Dėl šios situacijos jaunos šeimos kai kur būsto nuomai skiria net 26–52 proc. pajamų. Taip pat trūksta apie 10 tūkst. socialinių būstų. Vidaus reikalų ministerijos apklausoje, kurioje dalyvavo 41 savivaldybė, 28 nurodė poreikį plėsti būstų fondą, o 24 pateikė konkretų trūkstamų būstų skaičių – 964.

Naujas VPSP modelis savivaldybių būstui plėtoti

Aplinkos ministerijos specialistai pristatė viešojo ir privataus sektorių partnerystės (VPSP) modelį, skirtą prieinamo savivaldybių būsto plėtrai. Pagal šį modelį privatus sektorius investuotų į statybas, savivaldybės prisidėtų žemės sklypais ir infrastruktūra, o valstybė suteiktų techninę pagalbą.

Pastatyti būstai galėtų būti nuomojami savivaldybėms arba vėliau jų išperkami, priklausomai nuo pasirinkto bendradarbiavimo modelio. Savivaldybėms paliekama teisė pačioms apsispręsti dėl tinkamiausio VPSP įgyvendinimo varianto, atsižvelgiant į vietos poreikius ir finansines galimybes. 

Diskusijoje dalyvavo Prezidentūra, Vyriausybės kanceliarija, Aplinkos ministerija, Vidaus reikalų ministerija, Centrinė projektų valdymo agentūra, Statybos sektoriaus vystymo agentūra prie Aplinkos ministerijos bei savivaldybių atstovai.