Direktyvoje numatyta, kad visose aglomeracijose nuo 1 000 gyventojų ekvivalento turėtų būti įdiegta centralizuota nuotekų surinkimo sistema. Nustatomi griežtesni reikalavimai tretiniam nuotekų valymui (azoto ir fosforo šalinimas), keliami nauji reikalavimai ketvirtiniam nuotekų valymui t. y. valyti mikroteršalus pašalinant farmacijos (vaistų) ir kosmetikos pramonės medžiagas. Taip pat bus didinama gamintojų atsakomybė, prisidedant prie ketvirtinio valymo išlaidų padengimo.

Nustatomi reikalavimai integruotų miestų nuotekų tvarkymo planų rengimui, siekiant mažinti taršą lietaus nuotekomis, bei reikalaujama individualias nuotekų tvarkymo sistemas registruoti registre ir užtikrinti jų kontrolę.

Direktyvoje nustatyti reikalavimai su visuomenės sveikata susijusių miesto nuotekų parametrų nuolatinei stebėsenai, išplėstas teršiančių medžiagų sąrašas ir griežtesnis jų stebėjimas nuotekų įtekėjimo į valymo įrenginius ir ištekėjimo vietose. Taip pat nustatomi nauji reikalavimai nuotekų valymo įrenginių energijos vartojimo neutralumui, siekiant padidinti atsinaujinančiųjų išteklių energijos naudojimą bei gamybą, išnaudojant biodujų gamybos arba atliekinės šilumos išgavimo ir naudojimo galimybes.

Valstybės narės įpareigotos informuoti visuomenę apie miesto nuotekų surinkimą ir valymą, įgyvendinti reikalavimus dėl galimybės naudotis nuotekų sistemomis, nustatyti sankcijas, taikomas pažeidus pagal šią direktyvą priimtas nacionalines nuostatas.

Direktyvos reikalavimus į nacionalinius teisės aktus reikės perkelti per 30 mėnesių.