„Vilniaus Gedimino technikos universitete (VILNIUS TECH) rengiami mažiausiai trijų pagrindinių vėjo energetikos pozicijų specialistai, kurie gali prisidėti prie vėjo elektrinių statybos įvairių etapų, jėgainių eksploatacijos. Statybos inžinieriai, vėjo jėgainėms projektuojantys pamatus. Taip pat – jėgainių eksploatacijos priežiūrą atliekantys mechanikos ir elektros inžinieriai, baigę vėjo jėgainių eksploatacijos mokymus“, – VILNIUS TECH pranešime cituojamas universiteto Aplinkos inžinerijos fakulteto, Pastatų energetikos katedros docentas dr. Juozas Bielskus.

Vėjo jėgainių pagrindinius elementus – bokštus, mentes ir kitas montuojamas dalis atsigabena gamintojai.

Doc. J. Bielskus pastebi, kad parengti siauros specializacijos vėjo jėgainės inžinierių, kuris būtų puikus visų minėtų pozicijų specialistas – pakankamai sudėtinga ir netikslinga. VILNIUS TECH studijų programas, pavyzdžiui, – Pastatų energetikos studijas baigę specialistai gali dirbti statybų aikštelės vadovais. Taip pat ir statant vėjo jėgaines. Bet toks inžinierius nebūtų stiprus visose pozicijose, pastebima pranešime. 

Tarptautinei įmonių grupei „Modus Group“ priklausančios atsinaujinančios energetikos bendrovės „Green Genius“ Vandenilio ir vėjo projektų vadovas dr. Darius Biekša vardija, kad reikalingiausios pozicijos, vystant vėjo elektrinių parkus, yra: teritorijų planavimo, projektavimo, projektų valdymo, eksploatacijos priežiūros, mechaninės dalies ir elektrotechnikos specialistai. VILNIUS TECH rengia daugelį jų.

Vėjo energija dominuos

Lietuvos elektros perdavimo sistemos operatorės „Litgrid“ duomenimis, Lietuvoje iš viso instaliuota 540 MW galios vėjo elektrinių. Tai yra beveik 60% visos atsinaujinančių energijos išteklių instaliuotos galios. 2020 m. Lietuvoje veikiančios vėjo elektrinės pagamino 1,54 TWh elektros energijos. Vėjas sudarė beveik 60% visos atsinaujinančių energetikos šaltinių instaliuotos galios. Nacionalinės energetikos priklausomybės strategijos tikslai numato, kad iki 2050 m. 80% Lietuvos energijos poreikio turės būti pagaminta iš netaršių išteklių. Svarbi vėjo energetikos plėtra siejama su vėjo jėgainių jūroje plėtros pajėgumu. „Litgrid“ žada 2022 m. pavasarį paskelbti pagrindines išvadas. Preliminariai numatyta, kad 2023 m. bus paskelbtas pirmasis aukcionas jūros vėjo pajėgumams integruoti į Lietuvos elektros sistemą.

„Green Genius“ projektų vadovas dr. D. Biekša prognozuoja, kad vėjas ateityje taps pagrindiniu Lietuvos energijos gamybos šaltiniu, užtikrinsiančiu, kad elektros energijos gavyba Lietuvoje taps perteklinė.

Jūroje – milžiniškas potencialas

Iki 2030 m. Lietuvoje numatoma įrengti 700 MW bendros galios vėjo elektrinių. Vėliau planuojamas antrasis etapas, kurio metu taip pat būtų įrengta dar 700 MW galios. „Litgrid“ vertinimu, bendras jūrinio vėjo potencialas Lietuvos teritoriniuose vandenyse gali siekti iki 3,35 GW.

Doc. D. Biekša skaičiuoja, kad 700 MW reiškia, kad jūroje reikės įrengti iki 50 bokštų – jiems suprojektuoti, įrengti, pastatyti ir vėlesnei jų eksploatacijai bus reikalingi specialistai.

VILNIUS TECH Pastatų energetikos katedros docentas dr. J. Bielskus pastebi, kad tokių jėgainių statyba jūroje kelia kitokių iššūkių nei tokių jėgainių statyba sausumoje. Reikės ne vien išskirtinių technologijų sprendimų, specialios technikos. Pirmiausia reikės ir atsakymų į kai kuriuos esminius klausimus, pavyzdžiui, kokios galios ekonomiškai naudingiausia statyti vėjo jėgaines, ar jos bus standžiai montuojamos prie jūros dugno, o galbūt – įrengiamos plaukiojančios platformos ir pan., rašoma pranešime.

Vėjo jėgainių poreikis didės visame pasaulyje, Lietuva nebus išimtis. Todėl, augs ir vėjo jėgainių įrengimui bei eksploatavimui reikalingų specialistų poreikis. VILNIUS TECH rengia svarbiausių vėjo energetikai reikalingų sričių inžinierius.