Apjungę Nekilnojamojo turto registre esančius nekilnojamųjų daiktų duomenis apie statinių baigtumą su jų geografine informacija, Registrų centro analitikai parengė trijų šalies didmiesčių ir jų žiedinių savivaldybių žemėlapius, kuriuose galima aiškiai matyti, kur per pastaruosius dvejus metus intensyviausiai vyko gyvenamųjų namų statybos. 

 Daugiau kaip pusė naujų namų 2020–2021 m. pastatyti Vilniaus, Kauno ir Klaipėdos bei jų žiedinėse savivaldybėse

„Pastaruosius porą metų gyvenamųjų namų patrauklumas yra išaugęs, o NT vystytyojai, reaguodami į išaugusią paklausą, aktyviai įgyvendina vis naujus projektus. Be abejo, plėtra vyksta ir tuomet, kai naujai suformuotose teritorijose gyventojai patys statosi naujus namus. Žvelgiant į atskirų didmiesčių žemėlapius galima nesunkiai pamatyti, kad naujų gyvenamųjų namų plėtra vyksta netoli centrinės miesto dalies nutolusiose teritorijose, pavyzdžiui, Vilniaus Antakalnio, Pašilaičių seniūnijose, su pastarąja besiribojančioje Avižienių seniūnijoje, kuri formaliai jau priklauso Vilniaus rajono savivaldybei, taip pat Naujosios Vilnios seniūnijose, konkrečiau Pavilnio gyvenvietėje“, – Registrų centro pranešime cituojamas duomenų analitikas Paulius Rudzkis.

Registrų centro skaičiavimais, per pastaruosius dvejus metus visoje Lietuvoje buvo įregistruota apie 23 tūkst. naujų namų – vienbučių ir dvibučių gyvenamųjų pastatų, kurių statybos baigtumas ne mažesnis kaip 80 procentų. Daugiau kaip pusė naujų namų 2020–2021 metais buvo pastatyti Vilniaus, Kauno ir Klaipėdos bei šių didmiesčių žiedinėse savivaldybėse.

 Ženklūs gyvenamųjų statybos tempai – Šiaulių, Kretingos, Panevėžio, Trakų ir Alytaus r. savivaldybėse

„Pagal statybos tempus, be abejo, pirmauja sostinė, tačiau nedaug nuo jos atsilieka ir Kaunas, kur intensyviausia gyvenamųjų namų plėtra pastebima Šilainių ir su ja besiribojančioje Užliedžių seniūnijoje bei Garliavos apylinkių ir šalia jos esančioje Aleksoto seniūnijoje. Palyginti aktyvi plėtra taip pat vyko Kauno rajono savivaldybei priklausančiose Akademijos ir Ringaudų seniūnijose. Tuo tarpu pajūryje išsiskiria Klaipėdos rajone esanti Sendvario seniūnija ir šalia jos esančios teritorijos, priklausančios Klaipėdos miestui, kuris, reikia pastebėti, nėra nusistatęs seniūnijų ribų. Atskiro paminėjimo verta Palanga, kurioje pastaruoju metu taip pat vyko intensyvios naujų namų statybos", - cituojamas P. Rudzkis.

Be didmiesčių palyginti ženklūs naujų gyvenamųjų statybos tempai buvo matomi ir Šiaulių, Kretingos, Panevėžio, Trakų ir Alytaus rajono savivaldybėse, kuriose NT žemėlapį per pastaruosius dvejus metus papildė keli šimtai naujų individualių gyvenamųjų namų. Kukliausiai šiame segmente atrodo mažosios šalies savivaldybės: Visagino, Rietavo, Pagėgių, Birštono ir Kalvarijų, kur buvo pastatyti vos keli ar keliolika naujų namų.

2021 m. Lietuvoje buvo įregistruota per 16 tūkst. individualių gyvenamųjų namų pardavimų

Registrų centro duomenimis, Vilniaus miesto ir rajono savivaldybėse 2020-2021 metais buvo pastatyta apie 5,2 tūkst. naujų gyvenamųjų namų. Didžiausia naujų gyvenamųjų namų koncentracija išsiskiria Naujosios Vilnios seniūnija (iš viso apie 760), Pašilaičių-Avižienių seniūnijų teritorija (750) ir Pilaitės-Zujūnų seniūnijų teritorija (670).

Kauno miesto ir rajono savivaldybėse 2020-2021 metais pastatyta apie 4,5 tūkst. gyvenamųjų namų, o daugiausiai jų registruota Šilainių-Užliedžių seniūnijose (1 160), Garliavos-Aleksoto seniūnijose (730) ir Akademijos-Ringaudų seniūnijose (650).

Klaipėdos miesto ir rajono savivaldybėse per pastaruosius dvejus metus buvo pastatyta apie 3 tūkst. gyvenamųjų namų. Pajūrio regione dominuoja Sendvario seniūnija, kurioje registruota beveik pusė visų šio regiono naujų namų.

Žvelgiant į NT sandorių rinką, galima paminėti, kad 2021 metais Lietuvoje buvo įregistruota daugiau kaip 16 tūkst. individualių gyvenamųjų namų pardavimų - ketvirtadaliu daugiau nei 2020 metais, kai įregistruota beveik 13 tūkst. individualių namų sandorių. 2019 metais šis skaičius nesiekė 12 tūkstančių. Pagal metinį gyvenamųjų namų sandorių skaičiaus augimą šiemet išsiskyrė trys didmiesčiai ir jų žiedinės savivaldybės, taip pat Akmenės, Jurbarko, Kėdainių, Kretingos, Lazdijų, Šalčininkų ir Vilkaviškio rajonų savivaldybės, dalijasi Registrų centras.